Emokykla.lt

Pažangios Alfredo Adlerio ugdymo idėjos – jau švietimo sistemoje

2019-01-22
Pažangios Alfredo Adlerio ugdymo idėjos – jau švietimo sistemoje
Pirmą kartą Lietuvoje ugdymo procesuose ir organizacijos valdyme pradedami taikyti grynieji individualiosios psichologijos metodai ir principai, kuriuos kadaise savo veikaluose aprašė žinomas austrų psichoterapeutas Alfredas Adleris.
 
„Lietuvos švietimo sistemoje matau tokią bėdą: mokytojai turi nepakankamai klasės valdymo įgūdžių ir psichologijos žinių“, – sako „Pažinimo medžio“ mokyklos įkūrėja ir direktorė Audronė Kancė-Grdzelišvili. Todėl, anot jos, reikia rengti mokytojus dirbti kūrybiškais metodais, tačiau kartu būtina suteikti jiems ir psichologinius įrankius: mokyti atpažinti netinkamą vaikų elgesį, reiškiantį nepatenkintą poreikį, tai sukėlusias emocijas bei sumaniai pritaikyti metodą pasipriešinimui įveikti.
 
Šiuos įrankius suteikia prasidėjęs „Pažinimo medžio“ bendradarbiavimas su Individualiosios psichologijos institutu (toliau – Institutas). Individualioji psichologija problemų keliantį vaikų elgesį stengiasi suprasti ir su juo dirbti per netinkamų tikslų pažinimą ir koregavimą.
 
A. Kancė-Grdzelišvili prisipažįsta iki šiol darbe išbandžiusi ir geštalto krypties, ir psichodramos, ir sisteminės šeimų psichoterapijos metodus. Šie metodai yra puikūs ir naudojami kaip papildantieji, tačiau pagrindine šios mokyklos psichologinio darbo su vaiku ir šeima priemone pasirinkta individualioji psichologija.
 
Alfredo Adlerio sukurti darbo su vaikais metodai, aiškios gairės ir rekomendacijos yra lengvai suvokiami ir tėvams, ir mokytojams, be to, jais koncentruojamasi į vaiko elgesį ir jo korekciją per tinkamas ir suvoktas suaugusiųjų reakcijas. Todėl, A. Kancės-Grdzelišvili nuomone, būtent individualiosios psichologijos metodai geriausiai tinka ugdymo įstaigų veikloje.
 
„Institutas savo veikla ir partnerystėmis siekia pakeisti tam tikrus įsišaknijusius įsitikinimus, kadangi atviras psichologinės pagalbos sistemos užtikrinimas ir pagalbos priėmimas atneša pokytį ne tik į mokyklą, bet ir į šeimas. Juk neretai įsivaizduojama, kad tėvystė – duotybė, todėl tarsi gėdijamasi mokytis būti geresniais tėvais, slepiami sunkumai ar nepripažįstama, kad trūksta žinių. Tai – bendro psichologinių sunkumų stigmatizavimo pasekmė“, – teigia Instituto vadovė doc. Dr. Rasa Bieliauskaitė.
 
Dr. R. Bieliauskaitė savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad A. Adlerio ištyrinėti metodai tinka ne tik ugdymo procesuose, tačiau ir organizuojant mokyklos veiklą ar vykdant mokytojų atrankas. Mokslų daktarė taip pat sako tikinti decentralizuotu vadovavimu švietimo įstaigai per jos bendruomenės narius, įskaitant ir tėvus.
 
Instituto konsultantai teikia mokyklos bendruomenės nariams profesinę ir psichologinę pagalbą organizuodami supervizijas, grupes ar konsultacijas, taip pat rengia tėvystės įgūdžių mokymus.
 
„Nustokime gėdinti alkio jausmą“
 
„Vaiką bausti ar ignoruoti jo poreikius – tai lyg sugėdinti alkio jausmą“, – sako A. Kancė-Grdzelišvili. Direktorės įsitikinimu, vaiko poreikius būtina suprasti ir stengtis juos patenkinti, o ne tik dirbti su netinkamu vaiko elgesiu.
 
Specialistai teigia, kad didžiausi vaikų elgesio ar mokymosi sunkumai kyla dėl tam tikrų nepatenkintų vaiko poreikių, kurie paties vaiko yra nesuvokiami, tačiau išmokstami iš dalies tenkinti netinkamai elgiantis. Pavyzdžiui, poreikio priklausyti trūkumą (pirmiausiai – šeimai, vėliau – klasei, bendruomenei) vaikas neretai kompensuoja įkyriu ar netinkamu elgesiu, nes jam asmeniškai geriau „blogas“ elgesys nei jokio dėmesio.
 
Tokiu atveju, sako mokyklos vadovė, nepakanka dirbti vien su vaiko elgesiu (t. y. skatinti tinkamą ir neskatinti netinkamo elgesio), o reikėtų kaip įmanoma daugiau tenkinti vaiko priklausymo poreikį, leidžiant jam pasijusti svarbiu ir naudingu šeimos, klasės nariu ar mokytojo pagalbininku. Siekiant rezultato būtinas pedagogų ir mokyklos specialistų bendradarbiavimas su vaiko šeima. Pasak specialistų, turi keistis visos vaiko socialinės aplinkos: ir pirminė, šeimos, kur gimsta ir įsitvirtina vaiko elgesys, ir antrinė – mokyklos, kur vaikas lavina socialinius įgūdžius.
 
Tinkamai pasirengę pedagogai vaiko sunkumuose gali įžvelgti jo tikrąjį nepatenkintą poreikį ir, bendradarbiaudami su tėvais, rasti veiksmingus darbo su vaiku būdus ir namie, ir mokykloje. Nauda, anot specialistų, yra akivaizdi, nes vaikas išgirstamas; negana to, per pagalbą jam neakivaizdžiai padedama ir visai šeimai.
 
Būtina ugdyti ir mokytojus
 
„Pažinimo medyje“ mes jau šiandien dirbame taikydami šiuos metodus“, – tvirtina direktorė. Anot jos, mokytojai yra išklausę būtinąjį psichologinių mokymų specialistams kursą, nuolat augina kompetencijas, o dalis pedagogų apskritai yra kvalifikuoti individualiosios psichologijos konsultantai.
 
Mokyklos pedagogai bene pirmieji Lietuvoje ėmė vesti mokiniams socialinių įgūdžių pamokas, kuriose, naudojant grupinės terapijos principus, vaikams sukuriami tam tikri aktualūs patyrimai. Pavyzdžiui, jei keliamas tikslas stiprinti vaikų darbo komandoje įgūdžius, tai grupei pasiūloma komandinė užduotis (pavyzdžiui, išvaduoti blogojo burtininko pagrobtą princesę), kurios neįmanoma atlikti vienam – sėkmė įmanoma tik bendradarbiaujant. Jei užduoties įvykdyti nepavyksta, grupė analizuoja nesėkmę, aptaria priimtino elgesio alternatyvas,  išsako kilusius (arba susikaupusius) jausmus ir taip mokosi efektyviai veikti visuomenėje, išsakyti ir gauti grįžtamąjį ryšį.
 
Vaikai yra skatinami ir savarankiškai savimi pasirūpinti, t. y. mokykloje gali savo iniciatyva pasikalbėti su psichologais ar iškelti jiems rūpimus klausimus per socialinių įgūdžių pamokas. Taip vaikas pasijunta svarbus ir lygiavertis suaugusiajam, o kartu supranta, kad jis – netobulas, tačiau toks ir neprivalo būti.
 
„Vadinasi, nuo mažens yra žadinamas vaiko potencialas, jis drąsiau priima nesėkmes ir bando dar kartą“, – pasakoja virš 10-ies metų ugdymo sistemoje veikianti A. Kancė-Grdzelišvili. Galų gale, taip auginamas vaiko supratimas, kad emocijas sukeliančioje situacijoje galima ieškoti savitarpio arba profesionalios pagalbos.
 
Mokyklos pasirinkta psichologijos kryptis mokytojams suteikia aiškias strategijas, kaip elgtis ir su sunkumus patiriančiu vaiku, ir visa klase, kadangi klasės draugai taip pat reaguoja į aplinkinių elgesį. Naudojami metodai taip pat gali padėti užkirsti kelią netinkamam elgesiui bei užtikrinti lygiavertiškumo ir atvirumo santykį tarp vaikų, tėvų ir mokytojų.
 
Pagaliau, anot A. Kancės-Grdzelišvili, mokytojas turėtų nuolat mokytis ir augti, kad galėtų auginti kitą – bręstančią – asmenybę.
 
Mokykloje be akademinių žinių užtikrinimo orientuojamasi į asmenybės ugdymą, kritinio mąstymo bei aktyvaus mokymosi įgūdžių lavinimą. Prireikus gali būti suteikiama emocinė parama ar konsultacija, be to, nuolat vyksta išorinių individualiosios psichologijos konsultantų supervizijos, analizuojami sunkesni atvejai ir atliekama mokytojų santykių su vaikais ar kolegomis psichologinė higiena.
 
Visa tai užtikrina gerą psichologinę atmosferą, pagrįstą bendradarbiavimu ir lygiavertiškumu.
Šaltiniai:
Audronė KANCĖ-GRDZELIŠVILI
Mokyklos „Pažinimo medis“ direktorė
Mob. tel. 8 652 03099