Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Pataria specialistai: į priešmokyklinę klasę penkerių ar šešerių?

2020-06-25
Susijusios temos: Šeima Vaiko raida
Pataria specialistai: į priešmokyklinę klasę penkerių ar šešerių?
Prieš pradedant atostogauti su vaikais, liko vienas, ramybės neduodantis klausimas: ar šiuos metus likti darželyje, o gal jau keliauti į mokyklą? Pradėti penkerių ar šešerių? Kaip nuspręsti ir įvertinti vaiko pasirengimą? Šiame etape reikėtų suprasti, kam skirti priešmokyklinio ugdymo metai – vaikui sklandžiai ir be streso pasiruošti mokyklai. Kaip atsakyti į šiuos klausimus Jums pataria Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojos Diana Meškelevičienė bei Evelina Milerienė.
 
Priešmokyklinių metų tikslas
 
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje išskiriamas ugdymo siekis – kiekvienam vaikui ugdytis sveikatos, socialinę, pažinimo, komunikavimo kompetencijas. Nors skaityti ir rašyti išmokti vaikas neprivalo, tačiau labai svarbu ugdyti įgūdžius, kurie padėtų susidomėti skaitymu, rašyti ir kurti, klausytis ir klausti, formuoti matematikos ir gamtos mokslų suvokimą bei tapti sėkmingais mokinukais ateityje. „5–6 metai yra tas periodas, kai vaikai mokosi būti kuo savarankiškesni, aiškiai ir teisingai išreikšti save bei savo nuomonę. Vaikai pilni energijos ir noro išbandyti viską, kas nauja, tyrinėti ir sužinoti, todėl labai svarbu išnaudoti tai kryptingai ir padėti vaikams atrasti, pamilti mokslą. Mokydama vaikus ir bendraudama su tėveliais pastebiu, kad skaitymo ir rašymo kompetencijos aiškiausiai išreikštos, bet greta labai svarbu skatinti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, verslumą, gebėjimą išsakyti ir pateikti savo idėjas. Mokymosi ir pažinimo įgūdžiai lavėja, kai vaikai išmoksta kompleksiškai mąstyti, priimti sprendimus ir spręsti problemas. Priešmokyklinėje klasėje vaikai tyrinėja, užduoda klausimų, kuria, tokiu būdu tobulindami mąstymo įgūdžius, ugdosi mokėjimo mokytis kompetenciją“, – teigia E. Milerienė.
 
Taip pat, šiuo periodu, itin svarbus socialinis emocinis ugdymas. Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina pastebi, jog tokio amžiaus vaikai dar turi mažai išankstinių nuostatų, o mokykla gali padėti skiepydama toleranciją, pagarbą, asmeninį atsakingumą.
„Pasitaiko atvejų, kai į mokyklą ateina vaikai, kurie daug žino, skaito, rašo, puikiai skaičiuoja, tačiau sunkiai randa kalbą su kitais, patiria emocinių sunkumų. Todėl priešmokykliniais metais reikėtų daug dėmesio skirti socialiniams įgūdžiams – bendravimui su įvairaus amžiaus vaikais, pasitikėjimui suaugusiais, gebėjimui dirbti komandoje, susitarti. Čia svarbi – emocinė branda – gebėjimas suvokti save bei jausti kitus. Stiprinant socialinių įgūdžių formavimą, Šiaurės licėjuje, priešmokyklinukai daug laiko praleidžia patirtinėse veiklose, keliaudami, priimdami svečius, tokiu būdu lavina empatiją, mąstymą, tobulina bendrąsias bei komunikavimo kompetencijas“, – pataria D. Meškelevičienė.
 
Žaidimas ir žaismingumas labai svarbūs siekiant vaikus sudominti, padėti ugdytis mokėjimo mokytis bei kitas kompetencijas. „Ugdymo procese kas dieną derinu savo, kaip priešmokyklinio ugdymo pedagogės, organizuotą, kryptingą ugdomąją ir spontanišką, vaiko veiklą. Kartais vaikai supranta daugiau nei manome, todėl kiekvieną temą su savo priešmokyklinukais pradedame pirma išsiaiškinę, ką mokiniai jau žino, ir ką nori sužinoti.
Mokymasis yra ryšių tarp įvairių žinių formų užmezgimas, todėl svarbu pradėti treniruotis. Aš dažnai savo mokinių klausiu: „O ar norite sužinoti, kodėl taip vyksta?“ ir, sužadinusi jų smalsumą, ne tik pasakoju, bet ir parodau, leidžiu išbandyti, patirti. Kiekvieną dieną vaikai tyrinėja, kuria, ieško atsakymų gilindamiesi į savaitės temą. Kiekvieną penktadienį atsakymų kartu ieškome aktyvių, savaitės temą apibendrinančių, patirtinių veiklų metu, pavyzdžiui, keliaudami po muziejus, pelkynus ar mokykloje įkurdami stovyklą, įrengdami palapinę, ar gamindami „Draugystės“ salotas“, – pasakoja priešmokyklinio ugdymo pedagogė.
 
Pasirengimas mokyklai
 
Pedagogė Diana Meškelevičienė pabrėžia, jog priešmokyklinis ugdymas – daugiau nei ugdymo programoje apibrėžtų pasiekimų realizavimas. Aplinkos pakeitimas – iš darželio į mokyklą – svarbus faktorius priešmokyklinuko gyvenime. Čia vaiko laukia ne vienas naujas etapas ruošiantis pirmai klasei: būti savarankišku (apsirengti, susitvarkyti tualete, pavalgyti); kurti santykius, tai reiškia susirasti draugų (nebūtinai tik bendraamžių); orientuotis mokyklos patalpose (valgymas valgykloje, šokių ar muzikos klasė, sporto salė). Labai svarbi dedamoji – išmokti mokytis (adaptuotis mokykloje, mokytis komandoje, paprašyti pagalbos, kai neaišku). „Pasirinkus mokyklą priešmokykliniame amžiuje ruošiami drąsesni pirmokai. Jiems pradedant pirmą klasę jau būna aiškūs mokyklos susitarimai, mokymosi principai, patalpų išdėstymas, draugai, aplinka, mokytojai“, – pastebi Šiaurės licėjaus mokytoja.
 
„Stebiu rugsėjį naujai susirinkusius vaikus, bandančius tapti draugiška klase, priešmokyklinukų adaptacijos periodą, papildytą naujomis sąvokomis, naujais susitarimais, naujais reikalavimais, nauja informacija ir taip džiaugiuosi, kad neskubėdami, kartu galime išgyventi tapimą mokiniais su pasakomis, ilgais apsikabinimais, išdykusia veikla nutolinančia pasiilgtų artimųjų ilgesį, ir ištisas savaites skirti grupės formavimui. Vėliau pirmoje klasėje vaikams prireiks tik „įsivažiuoti“ po atostogų, bet mokykla, aplinka, papildantys dalykų mokytojai nebus naujiena, daugiau laiko liks mokslo pažinimui ir kompetencijų tobulinimui“, – pasakoja Evelina Milerienė.
 
Kada pradėti – penkerių ar šešerių?
 
Tėvams, besirenkantiems kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, svarbu nepamiršti, jog vaikai namuose dažnai gali būti ir elgtis skirtingai nei darželyje ar kitose viešose vietose. Taigi, nors tėvai pažįsta vaiką visapusiai, svarbu iš anksto atkreipti dėmesį kaip jis apsipranta naujoje aplinkoje, kaip motyvuotai priima naujas užduotis. „Gali būti, jog pats drąsiausias ir aktyviausias mažylis namuose, vos atvykęs į svečius, sustingsta, nenoriai bendrauja su bendraamžiais, nemezga naujų pažinčių. Arba atvirkščiai – su šeima dalyvaudamas įvairiose situacijose – vaikas gali būti nedrąsus, pavyzdžiui, užduotis savarankiškai išsirinkti ir nusipirkti ledų, greta stovint mamai, gali tapti neįmanoma, o darželyje jis aktyviai dalyvauja veiklose, viešai deklamuoja eilėraščius draugams. Todėl nereikia bijoti pakeisti aplinkos, gal kaip tik, nauja aplinka ir patyrę pedagogai, sudarys sąlygas skleistis visai kitoms vaiko charakterio savybėms, pomėgiams, vertybėms nei pastebime namuose“, – sako priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė.
 
D. Meškelevičienė pastebi, jog nors ankstyvasis ugdymas moko gyventi bendruomenėje, labai svarbu, kad vaikas būtų tam pasirengęs. Vaiko pasirengimą galima vertinti stebint jo elgesį:
  • Ar smalsus, klausinėja, nori sužinoti?
  • Ar noriai imasi jam paskirtų darbų?
  • Ar susitvarko darbo, valgio, žaidimo vietą?
  • Ar savarankiškas tualete, ar apsirengia, nusirengia?
  • Ar dirba susitelkęs, ar siekia pradėtą darbą atlikti iki pabaigos?
Išbandykite priešmokyklinuko kėdę
 
Dažnai tėveliams vaiko brandą padeda stebėti bei atskleisti ne tik darželio pedagogų grįžtamasis ryšys, bet ir būrelių lankymas. Juose vaikas pakeičia aplinką, bendrauja su kitais pedagogais, kita vaikų grupe. Labai geras būdas „pasimatuoti“ priešmokyklinuko kėdę vasarą – edukacinės dienos stovyklos, kuriose vaikai ne tik pramogauja, bet ir atlieka įvairių užduočių. „Mes, Šiaurės licėjuje, visada kviečiame būsimus mokinius „pasimatuoti“ mokyklą, nesvarbu ar tai būtų pirmokas, ar priešmokyklinukas. Vaikai susipažįsta ir dalyvauja veiklose su skirtingais mokytojais, pakeičia kelias skirtingas mokymosi erdves, išbando įvairių užduočių, gali parodyti brandumą, atskleisti įvairias savo puses. Dieną aptariame su tėvais, jie būna išklausę vaiko įspūdžius, mokytojai išsako savo mintis, tokiu būdu galima susidaryti nuomonę bei lengviau priimti sprendimą“, – patirtimi dalijasi priešmokyklinio ugdymo mokytoja. 
 
Miglė Rimeikė