Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Karantinas didina atskirtį: vaikai daugiau laiko leidžia prie ekranų, ypač kaimo vietovėse

2020-11-10
Karantinas didina atskirtį: vaikai daugiau laiko leidžia prie ekranų, ypač kaimo vietovėse
Tikrasis laikas, kiek valandų vaikai praleidžia prie ekranų, yra maždaug dvigubai ilgesnis nuo to, kiek norėtų tėvai. Prisidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu, visas vaikų laisvalaikio ir mokymosi laikas prie kompiuterio ar telefono viršija 5 val. per dieną – tokią realybę atskleidė „Šviesos“ užsakymu atliktas išsamus „Norstat“ tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vaikų mokymąsi, elgesį ir laisvalaikį pakeitė nuotolinio mokymosi patirtis.
 
Pasak tyrimo, daugelis moksleivių – net 88 proc. – prie ekranų ne tik mokosi, bet ir leidžia laisvalaikį. Didesni nei vidurkis skaičiai pastebimi kaimo vietovėse (96 proc.) ir Vilniaus (89 proc.) bei Šiaulių (96 proc.) miestuose. Net 48 proc. moksleivių per dieną prie ekrano praleidžia daugiau nei 5 valandas nors tėvai norėtų, kad ši trukmė neviršytų 2–3 valandų. Daugiau laiko su technologijomis praleidžia kaimo (53 proc.) ir mažesnių miestelių (50 proc.) vaikai, taip pat šiauliečiai (54 proc.). Kituose miestuose taip pat beveik pusė mokinių prie ekrano praleidžia daugiau nei 5 valandas.
 
Dideli atstumai ir mažesnis veiklų pasirinkimas
 
Šią tendenciją komentuojantys švietimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad kaimo vietovėse tik nedidelė dalis pedagogų gyvena toje pačioje vietoje kaip ir mokykla, dauguma jų yra atvykstantys. Taip pat, jeigu vaiko ugdymo įstaiga yra kitoje gyvenvietėje, nei gyvenamoji vieta, tuomet ne tik formalus ir neformalus ugdymas, bet visos aplinkos, veiklos ir net draugai lieka toli nuo namų.
„Nedidelėse ar atokesnėse gyvenvietėse, jeigu norima kokybiškos popamokinės veiklos, daug dėmesio tam turi skirti tėvai, ypač jei reikia kažkur nuvykti. Nemaža dalis vaikų ir jų tėvų tiesiog neturi galimybių važinėti, ypač jeigu tėvai dirba ir į namus grįžta tik vakare arba pritrūksta vaikų laisvalaikiui lėšų“, – pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.
 
 
 
Technologijos išgelbėja nuo vienatvės
 
Švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras ir dėstytojas Simonas Šabanovas, „Šviesos“ vadovėlių autorius, ragina suprasti situaciją, kurioje atsidūrė vaikai, o galimybę naudotis internetu priimti kaip jiems likusį langą į pasaulį.
„Kas yra prieiga prie ekranų? Jų dėka priartėjama prie didžiųjų miestų – branduolių, prie  kompleksiškesnių žinių, paslaugų, technologijų, naujovių, kurių dažniausia pritrūksta mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse. Kartu jaunimui tai yra galimybė būti su bendraamžiais, formuoti įvairias grupes, o daugeliui – tiesiog mados ir laisvalaikio praleidimo būdas. Globaliame pasaulyje, net ir negalėdami keliauti, esame susieti tinklais – nuo supančios socialinės aplinkos iki virtualių erdvių. O jaunam žmogui reikia nuolat megzti socialinius ryšius ir ypač su savo bendraamžiais. Periferinėse savivaldybėse jaunų žmonių dalis demografinėje struktūroje yra maža, todėl mokykla jaunimui yra pagrindinė bendravimo erdvė. Deja net neformaliam ugdymui, esančiam už didesnio atstumo, dažnai nebelieka motyvacijos arba laiko“, – teigia metų mokytoju tituluotas pedagogas.
S. Šabanovas pabrėžia, kad ne patys vaikai atsiriboja nuo pasaulio pasinerdami į ekranus, jie tiesiog liko be jokio kito pasirinkimo. Taip, pasak pedagogo, valstybė ir visuomenė pati formuoja atskirtą ekrano kartą. Tai pakeisti galėtų tik noras ir pasiryžimas sukurti įvairų laisvalaikio praleidimą. 
 
Daugiau skaitykite svietimonaujienos.lt.