Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Kviečiame susipažinti su išverstu, išleistu ir ŠMSM svetainėje paskelbtu EBPO leidiniu „Yra svarbu ko mokosi mokiniai: koks turi būti XXI amžiaus ugdymo turinys“.

Kviečiame susipažinti su išverstu, išleistu ir ŠMSM svetainėje paskelbtu EBPO leidiniu „Yra svarbu ko mokosi mokiniai: koks turi būti XXI amžiaus ugdymo turinys“.

2021-12-16
Kviečiame susipažinti su išverstu, išleistu ir ŠMSM svetainėje paskelbtu EBPO leidiniu „Yra svarbu ko mokosi mokiniai: koks turi būti XXI amžiaus ugdymo turinys“.
 Paskelbtą elektroninį leidinį galima rasti čia
EBPO leidinyje analizuojamos ugdymo turinio kaitos tendencijos, kylantys iššūkiai ir strategijos jiems įveikti. Pateikiami siūlymai, ko reikėtų pasimokyti iš nenumatytų padarinių, su kuriais susidūrė šalys, įgyvendindamos ugdymo turinio reformas. 
Analizėje pažymima, kad dėl globalizacijos ir greitai kintančių technologijų spartėja ir visą pasaulį apėmę socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos pokyčiai, tačiau švietimo sistemos prisitaiko gana lėtai. Vėlavimas pertvarkyti ugdymo turinį lemia neatitikimus tarp šiandieninio mokymo programos turinio ir būsimų ateities poreikių. Išskirtini 4 laiko atotrūkio aspektai: 
·       vėlavimas pripažinti, kad reikia keisti ugdymo turinį; 
·       vėlavimas priimti sprendimus; 
·       vėlavimas įgyvendinti pokyčius; 
·       poveikio vėlavimas. 
 
Pastaraisiais metais daugelyje šalių ir mokyklų matyti pastebimas posūkis prie XXI a. ugdymo turinio modelių, pavyzdžiui, prie: 
·       skaitmeninio ugdymo turinio;  
·       personalizuoto ugdymo turinio;  
·       tarpdisciplininio turinio ir kompetencijomis grindžiamo ugdymo turinio;
·       lankstaus ugdymo turinio.  
Siekiant sumažinti neatitikimus tarp vykstančių pokyčių ir vaikams prieinamo švietimo, sukurtas „EBPO mokymosi kompasas 2030“ – nauja mokymosi programa ateičiai. Tai – bendra pasaulinė vizija, kokių reikia kompetencijų (žinių, gebėjimų, požiūrių ir vertybių), padėsiančių vaikams ir jaunimui formuoti savo ateitį kompleksiniais, įtraukiais ir tvariais būdais. 
 Lietuvoje vykdomas pagrindinių ugdymo turinio reformų dažnumas – kas 10–12 metų, apytikrė reformos trukmė – 15,2 m. (EBPO vidurkis – 9 m). Bendra reformų vidutinė trukmė yra gerokai ilgesnė nei tipinis politinių rinkimų ciklas, taigi dėl ugdymo reformos reikia sutarti visuomenės lygmeniu. 
 Lietuva akcentuoja etišką verbalinių ir neverbalinių priemonių bei technologijų naudojimą bendraujant tarpusavyje. 
 Bendrosios XXI a. reikalingos kompetencijos, kurias šalys jau dabar yra linkusios įtraukti į savo ugdymo turinį: mokinio veikmė, bendra veikmė, gebėjimas kurti naują vertę, gebėjimas prisiimti atsakomybę, gebėjimas sušvelninti įtampą, gebėjimas kritiškai mąstyti, gebėjimas spręsti problemas, mokėjimas mokytis, bendradarbiavimas ir pagarba, numatymas, veiksmai, refleksija. 
 „EBPO mokymosi kompase 2030“ pabrėžiama, kad mokinio veikmė ir bendra veikmė yra esminės XXI a. reikalingos kompetencijos. 
 Lietuvoje 64 proc. mokytojų mano, kad savivaldybių ar nacionalinių valdžios institucijų kintančių reikalavimų laikymasis yra „gana didelis“ arba „didelis“ įtampos šaltinis (EBPO vidurkis – 41 proc.), mokytojų patiriama įtampa yra vienas iš veiksnių, lemiančių vėlavimą įgyvendinant ugdymo turinio kaitą. 
 71 proc. Lietuvos mokytojų teigia pasitikintys savo gebėjimais padėti mokiniams mokytis taikant technologijas, tačiau tik 62 proc. jų nurodė, kad savo mokiniams dažnai leidžia naudotis IRT vykdant projektus arba per pamokas. (EBPO vidurkis atitinkamai 67 proc. ir 53 proc.) Toks atotrūkis tarp mokytojų pasitikėjimo savo gebėjimais ir praktikos verčia manyti, kad dažnumą, kuriuo mokytojai leidžia mokiniams pamokose naudoti technologijas, lemia kiti veiksniai, o ne mokytojų pasitikėjimas savo jėgomis. 
 66 proc. Lietuvos mokytojų nurodo, kad jie jaučiasi „gerai parengti“ mokyti tarpdisciplininių gebėjimų ir 61 proc. mokytojų nurodo, kad toks dalykas buvo įtrauktas į jų oficialias rengimo programas. Lietuvos atveju atotrūkis nėra didelis, mokytojai jaučiasi galintys mokyti tarpdisciplininių gebėjimų ir viršija EBPO vidurkį (EBPO vidurkis atitinkamai 49 proc. ir 65,1 proc.). 
 5 pamokos, kurios galėtų būti sektinas pavyzdys ar perspėjimas kitoms šalims, siekiančioms atnaujinti ugdymo turinį, yra tokios: 
·       nenuvertinti mokytojų nežinomybės baimės ir leisti jiems kažkiek klysti; 
·       rengiant novatorišką ugdymo turinį ir pasitelkiant naujas ugdymo technologijas, verta suteikti daugiau galių mokytojams, užuot abejojus jų gebėjimais; 
·       pripažinti laipsniškos ugdymo turinio kaitos poreikį, kartu nepamirštant visa aprėpiančios ugdymo turinio pertvarkos siekių; 
·       pasistengti, kad suinteresuotieji asmenys nepavargtų nuo reformų, ir išnaudoti ugdymo turinio kaitos ir kitų švietimo reformų sinergiją; 
·       skaitmeninį ugdymo turinį keisti struktūriškai ir atsakingai, suvokiant kibernetinio saugumo grėsmes ir asmens duomenų apsaugos aspektus. 
 
 
Evelina Raudytė-Lipeikienė
Vyresnioji specialistė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija