Reggio Emilia – miestelis Šiaurės Italijoje, ryškus originaliais pasiekimais švietimo srityje. Čia pedagogų ir tėvų kūrybingo bendradarbiavimo dėka buvo išplėtota unikali vaikų ugdymo sistema, pelniusi tarptautinį pripažinimą.
Reggio Emilia sistemos įkvėpėjas ir pradininkas yra Loris Malaguzzi. Jis teigia, jog vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų, įvairiarūšių simbolinių kalbų. Tai menas, muzika, šokis, konstravimas, rašymas, kalbėjimas, dainavimas, drama, lėlių ir šešėlių teatras... Šiomis kalbomis vaikas išreiškia individualumą, gauna žinių apie jį supantį pasaulį.

Kiekvienas vaikas yra unikalus ir pagrindinis savo augimo veikėjas. Jis nori pažinti, kupinas smalsumo ir nuostabos, siekia sukurti ryšius su kitais ir bendrauti. Programa lanksti, nuolat papildoma tėvų ir bendruomenės idėjomis, leidžianti natūralų vaikų vystymąsi, artimus ryšius. Reggio Emilia sistema žinoma visame pasaulyje ir turi tarptautinį pripažinimą. Norvegijoje, Švedijoje. Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Australijoje, N. Zelandijoje, JAV įkurti Reggio Emilia centrai.

LORIO MALAGUZZI FILOSOFIJA
Loris Malaguzzi yra Reggio Emilia programos Ville Cellar mokyklos kūrėjas. už kelių mylių nuo Reggio Emilia miestelio žmonės nusprendė mažiems vaikams pastatyti mokyklą, o statybų pradžiai pinigų gauti pardavus apleistą tanką, kelis sunkvežimius ir kelis arklius, likusius pasitraukus vokiečiams. Visa tai atrodė neįtikėtina. Statant mokyklą žmonės susidraugavo. Ville Cellar buvo tik pradžia. Kitos mokyklos buvo atidarytos priemiesčiuose ir skurdžiausiose miesto dalyse. Visos jos buvo sukurtos ir tvarkomos tėvų pastangomis. Apleistame mieste, galinčiame pasigirti tik raudomis ir skurdu, paramos mokyklai ieškojimas galėjo būti ilgas ir sunkus išbandymas, reikalaujantis neįsivaizduojamo pasiaukojimo ir supratimo. 

Svarbiausia L. Malaguzzi filosofijoje buvo tarpusavyje susiję vaiko, pedagogo, šeimos ir bendruomenės santykiai. Manant, kad vaikas yra svarbiausias, būtų nepakankamai įvertinamas pedagogų, šeimų ir bendruomenės indėlis į vaiko ugdymą. Ir vis dėlto svarbiausia susikoncentruoti į vaiką. Čia vaikas – centre. Loris Malaguzzi bendrauja su tėvais, sužino, kokias viltis ir svajones dėl savo vaikų ateities puoselėja tėvai. Jis yra pedagogas, kuris išsamiai ištiria vaikus, pasiruošia įvairioms progoms ir galimybėms, įsiterpia kritiniais momentais, dalijasi vaiko interesais. Jis klauso ir stebi, kaip vaikas naudojasi ugdymo situacijomis. Jis pasirengęs padėti parinkti žodžius, suteikti reikiamos medžiagos ir erdvės, kad vaikas galėtų gerai jaustis. Jis puikiai žino, kada geriausias laikas ir kaip geriausia pasiūlyti savo pagalbą. Tai daroma tokiu būdu, kad vaikai net nepastebi, jog jiems padedama. Taip jie išsaugo atsakomybę už savo ugdymąsi ir tęsia savo veiklą su pasitikėjimu.

VAIKŲ UGDYMO PROGRAMA

• Vaikams yra nuolat skaitoma, kalbama ir suteikiama proga išreikšti save.
• Skatinama, kad užsiėmimo metu vaikai būtų fziškai ir protiškai aktyvūs.
• Vaikai dažniausiai dirba individualiai arba mažose neformaliose grupėse.
• Vaikams suteikiama galimybių ugdyti socialinius įgūdžius, kooperuotis, tartis ir kalbėtis su kitais vaikais, stengiantis išspręsti problemas.
• Vaikams kiekvieną dieną skaitoma. Suaugusieji stengiasi parodyti skaitymą ir rašymą kaip būdą bendrauti vieniems su kitais.
• Vaikams suteikiamos galimybės naudoti skirtingas kalbas ar ženklų sistemas (skaitymas, rašymas, piešimas, šokimas ir pan.).
• Vaikams suteikiama galimybė ugdyti supratimą apie save, kitus, supantį pasaulį, stebint, liečiant rankomis per užsiėmimus, sąveikoje su kitais daiktais.
• Matematika, menas, gamtos mokslai, socialiniai dalykai ir kiti svarbūs ugdomieji užsiėmimai yra integruoti į vaikų užsiėmimus.
• Vaikai kiekvieną dieną atlieka fzinius pratimus raumenims stiprinti.
• Kasdien jie turi galimybę saviraiškai per vaidybą, meną ir muziką.