Emokykla.lt
D.U.K.
2012-01-03 Kokio amžiaus vaikui jau galima pasakoti apie pomirtinį gyvenimą?
Mūsų berniukui 3,5 metų.  Jis gana dažnai klausinėja apie mirtį. Prieš gerą pusmetį aš važiavau į vaiko laidotuves ir jam trumpai (pasiskaičiusi internete, kaip tai reikia paaiškinti vaikui) pasakiau, kur važiuoju ir kodėl. Ir, matyt, visa tai po kurio laiko vis kelia jam įvairius klausimus. Ačiū Dievui jokių netekčių šeimoje neturėjome. Norėjau paklausti, kokio amžiaus vaikui jau galima aiškinti apie pomirtinį gyvenimą su Dievu, rojumi ir t.t. Ir kaip vaikiškai tai paaiškinti? Esu skaičiusi, kad tokie pasakojimai vaikui gali būti nesuprantami ir tik sukelti pyktį - kodėl Dievas pasiima žmones? Nesinori jo išgąsdinti, bet kiekvieną kartą apie tai kalbantis - taip norisi pasakyti, jog nors ir atrodo baisu, tačiau mirtimi viskas nesibaigia... 

2012-01-03 
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Mirtis yra visų mūsų gyvenimo dalis. Nuo senų laikų mirtis yra didžiulė paslaptis, o kas nežinoma ir nepažinu gąsdina. Vaikai mato suaugusiųjų nerimą, liūdesį, baimę ir pasimetimą susidūrus su mirtimi, jiems taip pat tai kelia susirūpinimą ir baimę. Jūsų noras padėti vaikui suvokti gyvenimo ir dvasingumo prasmę yra suprantamas. Tačiau iškyla klausimas kaip.
 
Viena galimybė yra su vaiku kalbėtis atvirai, atsakyti į jo klausimus, tiek kiek jis klausia. Pirmą vaiko gyvenimo septynmetį dažnai jam akcentuoti, kad viskas gerai, viskas bus gerai, kad jis saugus, mylimas. Labai didelė pagalba vaikams ir mums yra pasakos. Pasakų funkcija yra papasakoti apie įvairias egzistencines problemas, apie gimimo, mirties, vienišumo, prievartos, išnaudojimo baimes, apie baimę likti vienišam, pamestam, šeimos atstumtam, apie brolių seserų konkuravimą, apie daugybę žmogui kylančių amžinųjų problemų, kurios kamuoja žmogų visais laikais.
 
Pasakos guodžia, žadindamos viltį, kad ryt bus geriau (rytojus protingesnis už vakar dieną) ir tikėjimą, kad mostelėjus burtų lazdele (atradus sprendimą ir įkvėpimą) piktas likimas pasikeis. Pasakos kompensuoja meilės, saugumo, pripažinimo trūkumą, kuris kelia nerimą. Pasakos leidžia apsiprasti su pavojais, teikia paramą ir įsitikinimą, kad kiti taip pat išgyvena ir įveikė visokius likimo smūgius. Gerieji pasakų herojai stebi ir padeda, ir gėris galiausiai laimi. Laiminga pabaiga suteikia džiaugsmo, pasitenkinimo, vilties, kad tolesnis veikėjų, o ir mūsų pačių likimas klostysis palankiai.
 
Mirties baimė atsispindi daugelyje pasakų. Mirtis vadinama giltine. Atrodytų kur čia paguoda, jei tai neišvengiama, baisu, žiauru ir negailestinga? Pasakose mirtis aprašoma vaizdingai ir kuo baisiau, o tai veikia paradoksaliai, pripratina prie mirties vaizdo ir nuolatinio buvimo šalia. Mirtis tarsi prisijaukinama parodant, kaip ji nekviesta užeina į kiekvienus namus, kaip niekas jos nelaukia ir nesidžiaugia. Mirčiai suteikta išvaizda, fiziškai artima žmogui, taip pat asmenybės bruožai, su ja galima derėtis, reikalauti geresnių sąlygų, netgi apgauti ar pasijuokti. Dėl tokių permainų mirtis tampa vis mažiau baisi, įprastesnė, kasdienė. Ir tas įprastumas, kaip ir juokingumas (pasakose daug humoro), švelnina baimę.
 
Pasakose mirtis pavaizduota taip, kaip ją supranta vaikai: tai toks dalykas, kurio neišvengsi, bet galima gauti laiko, kad įvykdyti tam tikrus dalykus. Šiuolaikinėse knygose vaikams mirties temos vengiama. Gal kad mirtis ateina rečiau ir ne taip netikėtai kaip anksčiau? O gal tiesiog tai yra nerimas ir pastangos paneigti patį mirties faktą, nustumti mintis į užribį. Pasaulyje informacija greitai plinta ir mes greit pamatome vaizdus iš tolimiausių šalių, kur mirtis būna praskridusi plačiai plasnodama (pvz., cunamis Japonijoje).
 
Kokias pasakas skaityti vaikui? Liaudies ar šiuolaikinių autorių parašytas?
 
Yra keletas nuomonių. Manau svarbiausia, kad skaitantis ar sekantis pasaką, žmogus ja pasitikėtų. Liaudies pasakose matome kaip žmonės bandė atsakyti į du svarbiausius klausimus, kuriuos žmogus kėlė ir tebekelia: koks yra šis pasaulis, kokie dėsniai jį valdo ir kaip susitvarkyti su pavojais. Liaudies pasakų herojai yra vienpusiški, aiškiai atstovaujantys gėrį, blogį, pagalbą, ar pavojų.
 
Pasakų veikėjai yra simbolinės figūros, kurios visos su savo bruožais gali būti žmogaus asmenybės dalys. Žmogus įvairiapusiškas, jame telpa ir karalius (vyriškas pradas), ir karalienė (moteriškas pradas), ragana, demonas, slibinas (blogis), angelai, burtai (tikėjimas) ir t.t. Pasakos klausytojas susitapatina su visais herojais ir jų išgyvenimais. Per pasaką galima suprasti, ko gi man trūksta gyvenime (svarbu atkreipti dėmesį į sau emociškai stipriausią vietą).
 
Yra ir kita nuomonė, kad pasaulis nuskubėjo taip toli ir dideliu greičiu, kad princesių, riterių ir princų vaizdas nutolęs nuo realybės, todėl nesuprantamas ir nereikalingas, neturi ryšio su tikrove. Šiuolaikinių autorių pasakos kuriamos tam, kad pasaulis taptų suprantamesnis, pasakos paguostų, suteiktų stiprybės, leistų pajusti palengvėjimą.
 
Čia manau svarbiausia atkreipti dėmesį į pasakų klausytoją, kas jam patinka princo kova dėl princesės ar meškiuko Pūkuotuko ir paršelio istorijos.
 
Visų pasakų bendras bruožas yra magija, kuri padeda išspręsti visas problemas. Vaikui magija yra vienas iš pasaulio paaiškinimo būdų, jis vaikystės amžiaus tarpsnyje yra reikalingas ir efektyvus. Vaikas žvėreliams ir negyviems daiktams priskiria savo jausmus, dar nesuvokdamas priežasčių, pradeda matyti pasekmes. Magija kuria stabilaus, saugaus ir nuspėjamo pasaulio vaizdą, atspindi vaiko troškimus, svajones, sumažina įtampą, pažadina optimizmą. O tai mažyliui yra svarbiausia.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje