Emokykla.lt
D.U.K.
2012-08-22 Kaip vaikai turi sėdėti rato metu: ant kelių ar sukryžiavę kojas?
Norėjau pasikonsultuoti, ar yra konkretūs nurodymai, kaip turi vaikai sėdėti rate: ar ant kelių ar sukryžiavus kojas? Susidūriau su tokia situacija, kad atliekant praktiką viename darželyje pavaduotoja labai griežtai uždraudė sėdėti atsisėdus ant kelių (o kaip tik sėdint ant kelių nugara yra tiesi, nesimato jokių apatinių kelnaičių, jei mergaitės su sijonais) – labai barė pavaduotoja, kad sėdim ant kelių, o kitame darželyje į kurį eina mano pačios dukra – visuomet sėdima ant kelių ir niekas nesėdi sukryžiavęs kojų (išsižergęs). Tai kaip reikia sėdėti iš tikrųjų, kažkaip neteko rasti tokios informacijos apie tinkamą sėdėjimo pozą, aš asmeniškai manau, kad nugara tiesesnė būna sėdint ant kelių – bet prieš pavaduotoją nepašokinėsi, nebent turėčiau konkrečių įrodymų literatūros šaltiniuose.
 
2012-08-22 
 
Atsako Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Gedvilienė
 
Ikimokyklinės įstaigos pedagogas paprastai du kartus per dieną organizuoja „ratą“ – rytmečio ir popiečio. Ratas suburia grupės ugdytinius bendrai veiklai, naujų įgūdžių įgijimui, sužinojimui kažko naujo.
 
Ryto rato metu dažniausiai į grupę jau būna susirinkę visi vaikai. Šios organizuotos veiklos metu:
  • vyksta pasisveikinimas vienų su kitais, taikant ritualus,
  • aptariama, kiek vaikų atėjo, kurių trūksta,
  • kalbamasi, diskutuojama,
  • vaikai klausosi skaitomų grožinės literatūros kūrinėlių, sekamų pasakų,
  • mokosi eilėraščių,
  • klausosi muzikos ar gamtos garsų įrašų,
  • mena mįsles, mokosi greitakalbių,
  • atlieka įvairias grupines užduotėles – kalbos, matematikos ir pan.,
  • žaidžia pirštų žaidimus,
  • dainuoja,
  • žaidžia ratelius, šoka ir kt. 
Pedagogas pagal iš anksto numatytą tikslą ir uždavinius, pasirenka rato dalis, pvz.: sveikinimasis, diskusija, grožinio kūrinio skaitymas, pirštų žaidimas.Ryto ratas, priklausomai nuo vaikų amžiaus, nuotaikos trunka nuo 10 iki 20-25 minučių. Auklėtoja gali koreguoti rato trukmę.
 
Popiečio rato tikslas:
  • aptarti nuveiktus dienos darbus, išsakyti įspūdžius,
  • išsiaiškinti, kokios veiklos vaikai tikisi rytojui ir pan.
Taigi, tiek ryto, tiek popiečio ratas trunka tam tikrą laiko tarpą, kai vaikai sėdi rateliu. Šiuo atveju yra svarbus sėdėjimo būdas, nes maži vaikai sparčiai auga – formuojasi kaulinė, raumenų sistema. Ilgai sėdint netaisyklinga poza galimos stuburo deformacijos, raumenų pertempimas ir kt. Kokį parinkti sėdėjimo būdą rato metu? Galimi įvairūs variantai:
  • sėdėti „turkiškai“,
  • sėdėti, parietus kojas po savimi,
  • sėdėti ant kėdučių ir kt.
Galima rinktis ir vadinamąjį „kelionės“ būdą: vaikai „važiuoja traukinuku, autobusu“ nuo stotelės link kitos. Stabtelėjus atliekama užduotėlė, sužinoma kažko naujo ir keliaujama toliau.
 
Kokį variantą bepasirinktų, auklėtoja turi mokyti vaikus taisyklingos laikysenos. Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros vedėja, profesorė Eugenija Adaškevičienė sako, jog „labai svarbu atkreipti dėmesį į sėdėjimo pozą, ypač kai vaikai žaidžia ant žemės. Dažniausiai vaikai pripratę sėdėti pakišę kojas po sėdmenimis ar „žąsiuko“ poza, t.y. parietę po savimi kojas ir pėdas nukreipę į išorę. Tai ypač pavojinga jų pėdoms, jei vaikas įpranta visą laiką taip sėdėti. Tokia poza skatina plokščiapadystės vystymąsi.
 
Tinkamiausia sėdėsena yra „lotoso“ arba „turkiška“, t.y. sėdint kojas kryžiuoti prieš save. Tai vaikams nėra labai patogu ir jie vengia tokios pozos. Sudominkime vaikus vaizdžiai pavaizduodami jų mėgstamus pasakų herojus, kurie dažnai sėdi „rytietiškomis“ pozomis“(Vaikų fizinės sveikatos, kūno kultūros ugdymas, Klaipėda, 2004, p.131).
 
Ilgametė patirtis parodė, jog ikimokyklinukai gana greitai įpranta taisyklingai sėdėti „turkiškai“, tačiau auklėtoja turėtų laikas nuo laiko  priminti vaikams sėdėti tiesiai.  Nereikėtų pamiršti, jog viena iš laikysenos sutrikimo profilaktinių priemonių – pusiausvyra tarp aktyvios fizinės veiklos, ramių žaidimų ir statinės veiklos (sėdėjimo  valgant, žaidžiant, rato metu). Organizuodama ratą, pedagogė turi tinkamai apskaičiuoti laiką. Matydama, jog vaikai pradeda nenustygti vietoje, auklėtoja turėtų siūlyti keisti vaikams veiklą. pvz.: po diskusijos, kuomet vaikai sėdėjo, pereiti prie ratelio žaidimo atsistojus ir pan.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje