Emokykla.lt
D.U.K.
2012-03-24 Ar vienerių metukų vaikas supranta kas yra gerai, o kas blogai?
Ar galima šaukti ir pykti ant 1 metukų ant vaiko,  kai šis ką nors blogo padaro, ar reikia vaikui gražiai paaiškinti, kad taip daryti negalima, ar jau toks vaikas supranta kas yra gerai, o kas blogai? 
 
2012-03-24
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Vienerių metų vaikas yra labai aktyvus ir kiekvieną akimirką mokosi. Per metus jis labai daug pasiekė. Vaikas yra susipažinęs su daugybe jo aplinkoje esančių daiktų ir žmonių. Jis jau žino, kad vieni žmonės jam yra artimi, svarbūs ir reikalingi, o kitų vengia. Daiktai gali būti valgomi, triukšmingi, kiti – skaudūs ir pavojingi. Jau turi įvairios patirties: maudytis malonu arba ne, eiti pas gydytoją baisu, gaudyti katiną – įdomu ir pan. Vaikas jau moka bendrauti, tai išreiškia garsais, gestais ar viso kūno judesiais, pavieniais žodžiais.
 
Vaikas stebi šalia esančio emocijas, jas mėgdžioja, atkartoja, pats labai emocingai reaguoja į aplinką. Jei džiaugiasi, tai juokiasi, ploja, sukasi, juda, jei liūdi ar supykęs – garsiai verkia, stumia nuo savęs, ar stipriai glaudžiasi. Stebėdamas kitų emocijas ir reikšdamas savo, mokosi įvairiausių emocijų raiškos būdų.
 
Tačiau vienerių metų vaikas, kokie bebūtų dideli jo pasiekimai, yra tik gyvenimo kelio pradžioje. Dar daug jam teks išmokti. Vienas iš svarbiausių uždavinių vaikui yra išmokti ištoleruoti (išbūti) emocinę įtampą susidūrus su kliūtimi ( noriu čia ir dabar), kai tenka palaukti arba jo noras iš vis yra nepildomas (negalima). Taip pat išmokti susieti priežastį ir pasekmę ( jei atsistosiu po stalu susitrenksiu galvą- skaudės).
 
Žmonės dažnai ilgai mokosi priežasties- pasekmės dėsnio. Čia labai svarbūs šalia esantys, vaiku besirūpinantys žmonės. Labai svarbu geranoriškumas, kantrybė, atlaidumas, bet tuo pačiu aiškios ribos (jei ko negalima – tai visada, nepriklausomai nuo mamos nuotaikos). Vaikas yra aktyvus, smalsus ir atkaklus. Tai jam padeda augti, mokytis ir vystytis (jei to nebūtų, žmonės degraduotų, protiškai atsilikę vaikai paprastai neturi motyvacijos mokytis ir judėti).
 
Nereikia šaukti ir pykti ant vaiko. Tai niekam nepadės. Norimo rezultato nebus. Vaikas augs arba agresyvus, užsispyręs, nedraugiškas, arba depresyvus, liūdnas, be iniciatyvos, įsitempęs, neramus, kaprizingas, nuobodžiaujantis. Kadangi vaikas turi vidinį užtaisą tyrinėti ir pažinti, pats ribų nejaučia, suaugęs jam turi padėti. Labai patogi yra tokia “ribų schema”. Žalia- vaikas gali veikti laisvai, vieta- erdvė yra saugi vaiko tyrinėjimams: tai jo kambarys arba kampelis, smėlio dėžė, saugi parko vieta ir pan. Oranžinė – vaikas gali veikti kartu su suaugusiuoju: supynės, pasivaikščiojimas ir pan. Raudona – negalima (kompiuteris, TV, viryklė, laiptai ir pan.).
 
Svarbu, kad visi suaugę laikytųsi tų pačių taisyklių. Augant vaikui ribos plečiasi. Sveikas vaikas visada bandys ribų stiprumą. Tai normalu. Suaugęs atsakingas už ribų išlaikymą. Kai ribos yra laikomos, vaikas jaučiasi saugus. Ką daryti, kai vaikas vis kartoja tai ko negalima? Neutraliu balso tonu (jokių lipšnių balselių “ach tu mano neklaužada”, ar stipraus riksmo “nelįsk aš tau sakau”) pasakyti “negalima arba ne” ir patraukti vaiką iš nepageidaujamos vietos. Ramiai paaiškinti ką darote: “nunešu tave nuo karštos viryklės, ten karšta ir tau gali skaudėti”.
 
Veiksmą ir “negalima” dažnai reikia kartoti. Svarbiausia atsiminti, kad vaikas per pasikartojimą mokosi, jis neturi tikslo jus sunervinti ar išvesti iš pusiausvyros, jam tai yra žaidimas. Kai atsisakote žaisti, galite susidurti su audringa reakcija: verksmu, klyksmu ar net mušimu. Tai yra normali reakcija, vaikas susidūręs su frustracija, bando visaip su ja susigyventi. Stiprios emocijos parodo, kaip jam tai yra svarbu. Suaugusiam žmogui svarbiausia tas emocijas atlaikyti.
 
Galima vaiką stipriai – švelniai apkabinti, glostyti nugarytę, leisti jam suprasti, kad priimate jo jausmus, neatstumiate, suprantate jį. Audra nurims ir vaikas turės patirtį kaip įveikti savo sunkius jausmus. Jie nebus labai gąsdinantys, vaikas jausis saugiai. Kai tėvai neatlaiko vaiko emocijų, vaikas pradeda vadovauti ir tai tampa tikrai sudėtinga situacija. Suaugę neišlaiko ir pradeda ant vaiko rėkti. O vaikas nesupranta, kas vyksta: tėvai tai paklūsta jo rėkimui, tai patys rėkia.
 
Dar vienas svarbus dalykas, jei tėvai nežino vaiko raidos etapų ir reikalauja iš jo ko jis negali padaryti. Pvz., metukų vaiko žaidimas yra išversti visus žaislus ir numesti viską nuo žurnalinio stalo. Tai toks vystymosi etapas, jį praeina visi, vaikui tai labai svarbu. Tačiau jei tėvams atrodo, kad vaikas tyčia viską verčia, ir netvarko, jie pyksta ir stabdo vaiko raidą. Taigi svarbu žinoti vaiko vystymosi etapus.
 
Paprastai maži vaikai specialiai nieko blogo nedaro. Jie arba tyrinėja arba laukia kokios nors reakcijos. Pvz., lenda į mamos rankinę, daug kartų sakyta negalima, bet mama, kai tik vaikas prie rankinės, visada randa jam laiko. “Noriu pas mamą, bet ji neturi laiko, imu rankinę ir gaunu mamos dėmesį.”
 
Gimus vaikui, tėvai pasąmoningai atsimena savo vaikystę, kaip juos augino ir tuo remdamiesi augina savo vaiką. Gerai jei patirtis yra šviesi, tai padeda atpažinti vaiko poreikius ir sveikai jį auginti. O patirtis yra sunki, pilna skaudžių išgyvenimų, gali būti sunku auginti vaiką, nes savi gražios vaikystės poreikiai nepatenkinti.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje