Emokykla.lt
D.U.K.
2012-09-23 Berniukas yra itin aktyvus ir judrus, jam sunku susikoncentruoti. Ar jam jau būtina psichologo pagalba?
Mano vienas berniukas yra labai aktyvus ir judrus. Auklėtojas užkankina klausimais ir savo judrumu... Jeigu jam kas labai įdomu susikoncentruoti gali ir dirba kruopščiai. Labai mėgsta skaityti knygas. Tačiau kartais jam labai sunku susikoncentruoti. Auklėtojos pasakoja, kad labai dažnai, kai jos veda pamokėles, mano berniukas ima garsiai kalbinti draugus, vaikščioti, veikti tai kas jam labiau patinka. Neturi jokio baimės jausmo niekam... Sūnui 6 metukai. Labai baisu, nes po metų reikės leisti į mokyklą ir aš nežinau ką daryti, jei taip bus ir per pamokas.... 
Bandėme leisti į krepšinio pamokas, tačiau... Treniruočių metu sūnelis ne žaisdavo krepšinį, o užsiimdavo kita veikla, karstydavosi ant kitų treniruoklių ir pan. Treneris taip ir nesugebėjo jo įkalbėti bent pabandyti pažaisti. Tad po kelių mėnesių suradome jam kitą veiklą. Šiuo metu lankome keramikos būrelį, kol kas sekasi neblogai. Berniukas turi muzikinių gabumų, kartais kuria savo daineles. Vis šneka, kad nori patekti į Dangų... Ar tai normalu? Kur patartumėte man jį nukreipti,ar jam jau būtina psichologo pagalba? 
 
2012-09-23
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Normalu, kas vaikas nesėdi vietoje ir kuo jis mažesnis tuo daugiau juda. Kūdikis lavindamas savo motorinius gebėjimus visą laiką juda, deda daug pastangų viską paliesti, pagauti savo koją, ar įsikišti kieno nors pirštą į burną. Niekam nekyla minčių jį drausminti ir prašyti ramiai pabūti. Tik noras judėti vaiką veda prie to, kad jis išmoksta vaikščioti. Trejų metų mažylio veiksmai tampa vis labiau organizuoti ir nuoseklesni, tačiau vis dar lieka gana nevaldomi.
 
Noras išsikrauti kyla ir šešiamečiams. Kūdikis gimsta labai neramus, juda stichiškai ir visa kūdikystė ir vaikystė skirta išmokti susikoordinuoti judesius ir nurimti. Judėjimas yra labai svarbus ir natūralus kiekvieno žmogaus poreikis. Kas nejuda tas negyvas. Vaikas stengiasi išmokti pajausti įtampą, susikoncentruoti, tą įtampą išveikti (įvairi judri ar kūrybinė veikla, žaidimas), patirti harmoniją, atsipalaidavimą, poilsį ir vėl iš naujo. Ir taip visą gyvenimą.
 
Nenuorama, aktyvus, judrus vaikas žaidžia energingai ir triukšmingai, šie jo veiksmai turi jam prasmę, leidžia jam skleistis ir turi savo eigą bei tvarką. Dažniausiai yra gerai suaugusiajam atsitraukti į šalį, ir saugiai stebėti, nes šie vaiko žaidimai yra sveikos psichikos požymis. Tai yra aktyvus, kūrybiškas, prasmingas žaidimas – svarbi vaiko veikla.
 
Kai yra neramumas, problemiškas judrumas, žaidimas yra visai kitoks. Neramumas – sumišęs su nervingumu, kuris po kelių minučių pradeda erzinti šalia esančius. Vaiko veiksmai padriki, chaotiški, beprasmiai. Vaikas gali bėgioti ir trankytis į sieną, bėgti ir griūti ant žemės. Sunku rasti tokiam elgesiui prasmę ar pavadinti tai kūrybiniu žaidimu.
 
Vaikas savo kūnu naudojasi tarsi daiktu, kuris jam trukdo ir kurį jis norėtų sudaužyti. Labai dažnai tokios veiklos metu įvyksta didesnės ar mažesnės traumos. Tie užsigavimai sukelia didelį riksmą ir klyksmą ir tai atrodo padeda vaikui išsivaduoti iš jį apėmusio irzulio. Nerimo, irzulio pasekmės yra triukšmas, judėjimas, nekordinuotas blaškymasis, kas labai vargina artimuosius.
 
Suaugę labai sunkiai pakelia tokias vaiko būsenas, nes suvokia, kad toks vaiko elgesys byloja apie vaiko nerimą, nervingumą, blogą savijautą, kitų žmonių reakciją, kuri dar labiau sustiprina vaiko nerimą (aplinkinių komentarai nesvarbu kam skirti mamai ar vaikui tik pila alyvą į ugnį).
 
Laikinas neramumas. Nestabilumas dažnai susijęs su tuo, kas vyksta vaiko aplinkoje, su tam tikrais sunkiai išgyventais įvykiais. Nesaugumo jausmas skatina neramumo apraiškas. Jos yra vienas iš būdų, kuriuo vaikas išreiškia savo nerimą. Tačiau toks nestabilumas dažnai yra laikinas - kai nemalonus įvykis praeina, nestabilumas pasireiškia mažiau at net visai išnyksta.
 
Toks nerimas gali būti susijęs su realiu nesaugumu, kurį sukėlė rimti nesutarimai šeimoje, keblios skyrybos, smurtas tarp tėvų, mirtis ar sunki liga šeimoje, o gali būti ir tokie dalykai kaip naujagimio atsiradimas šeimoje, kraustymasis, darželio ar mokyklos pradžia. Reaguodami į tai vieni vaikai užsidarys savyje, o kiti deja, pradės siautėti ir bus nevaldomi. Vaikai jaučia suaugusiųjų įtampą, nervingumą, jam taip pat sunku išlikti ramiam.
 
Reikia pastebėti, kad ir džiaugsmingi, malonūs įvykiai gali sukelti vaikų nerimastingumą ir siautėjimą, kad net sunku juos suvaldyti. Vis dėlto šie dalykai yra laikini ir šeimai išsprendus krizes, vaiko neramumas praeina. Tačiau jei vaikas pastoviai šeimoje jaučia įtampą, tvyro nesaugumo jausmas, užsitęsęs stresas neramus elgesys gali kilti bet kuriuo metu, o jei šeimoje apie tai nekalbama ir iš blogos savijautos išsivaduojama fiziniais būdais: rėkimu, netvarka, chaotišku elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu ar smurtu. Vaikas išmoksta destruktyviai įveikti nerimą ir jo neramumas tampa pastovus.
 
Dėl patekimo į dangų. Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikai nesuvokia savo ir kitų mirtingumo. Ėjimas į dangų yra patraukli istorija. Vaikas įsivaizduoja tiesiogiai, dar nesupranta perkeltinės prasmės. Dangaus istorija gali jam būti patraukli, nes ten papuolama už nuopelnus ir tik gerieji. Gali būti, kad dėl savo aktyvumo ir judrumo jam tenka išgirsti daug neigiamų vertinimų, o būti geru nori visi vaikai.
 
Psichologinis tyrimas ir įvertinimas būtų labai gerai. Būtų galima konkretesnė pagalba, kurios manau jau reikia.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje