Emokykla.lt
D.U.K.
2012-03-25 Dukrytė staiga pradėjo bijoti eiti miegoti. Ką daryti?
Negalėjau suprasti, kodėl iki šiol gerai miegodavusi dukrytė, staiga pradėjo bijoti eiti miegoti. Iš pradžių nesupratau ir leisdavau ilgiau pabūti su mumis, būdavo kol galiausiai užmigdavo, kartais net iki dvylikos. Verkdavo, visaip prašydavo, kad neiti miegoti. O ryte būdavo labai sunku atsikelti. Galiausiai, kažkaip netyčia išsiaiškinau, kodėl ji nenori eiti miegoti, nes bijo. O bijo ateivių, vaiduoklių ir pan. Mes tikrai jai neleidžiame žiūrėti jokių panašių filmų ir net multikų, kurie galėtų tokias baimes sukelti. Ilgokai aiškinausi dėl kokių priežasčių ji įsigijo tokią baimę. Tada paaiškėjo, kad viena draugė jai papasakojo kelias istorija, kurio taip ir paveikė mano mažylę. Dabar jo bijo užmigti, nes atseit naktį atskrenda ateiviai ir pagrobia vaikus. Bandėme su ja pakalbėti, kad ateivių nebūna, bet veltui... Ką daryti aš jau ir nežinau. Einu kartu su ja miegoti, bet bijau, kad nepriprastų ir paskui nekiltų dar daugiau problemų dėl to. Prieš miega duodame raminančių vaistažolių arbatų, bet ar tai gerai… 
 
2012-03-25
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Raminančios arbatos manau nepakenks. Dauguma vaikų baimių yra vadinamos tranzitinėmis t.y. praeinančiomis, išnykstančiomis augant. Vaikų baimės dažniausiai praeina savaime atlikusios joms skirtą užduotį. Sveikas, pusiausvyras ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jaučia 2-3 nestiprias baimes. Bręstančio vaiko psichiką veikia aplinkos faktoriai. Baimingi išgyvenimai gali padaryti psichologinės žalos. Kiekviena baimė turi savo priežastis, kartais gana sunku jas “iššifruoti”. Naktį vaikų baimės sustiprėja.
 
Nežinau kiek jūsų situacija trunka ir koks dukrytės amžius. Tai svarbi informacija.
 
Remiantis turima informacija, atrodo, kad svarbiausias vaiko nerimo šaltinis baimė išsiskirti su svarbiu asmeniu (mama). Ilgas buvimas vakare, miegojimas kartu, baimė, kad kažkas pagrobs – šie simptomai praneša apie baimę atsiskirti nuo mamos. Tiesa yra tokia, kad vaikas bijo vienas užmigti ir nepadės bandymai įtikinti ar protingai paneigti jo teiginius. Jam reikia padėti įveikti baimę tiesiogiai. Kai vaiką apima baimė, jam daugiau niekas neegzistuoja.
 
Pirmiausia vaiką reikia nuraminti glostant, nekartoti, kad nėra ateivių (baimė reali), kartoti, kad ji saugi ir jūs esate ir būsite šalia, kitame kambaryje. Kad nubudus jus ras ar ras tą kas jus pavaduoja. Vaikai paprastai tiki tėvų visagališkumu. Galima pažaisti įsivaizduojamą sceną kaip galima tuos ateivius nugalėti, kur juos padėti, gal vaikas pats turėtų pasiūlymų. Svarbu baimei žvelgti į akis, o baimė nemėgsta atvirumo ir tiesaus žvilgsnio. Baimė dažniausiai susijusi ne su pabaisa, o su baime pasilikti vienam, vienišam ar net baime mirti ar išnykti.
 
Tokios situacijos sprendimas nėra sudėtingas, tačiau reikalaujantis žinių, nuoseklumo ir artimųjų, dažniausiai tėvų elgesio pokyčių. Dėl šios priežasties mano atsakymas turėtų būti tik pradžia sprendžiant mergaitės sunkumus (vertėtų paskaityti daugiau literatūros šia plačia tema ar pasinaudoti vaikų psichologų pagalba).
 
Kiti patarimai:
Svarbu būtų didinti vaiko saugumo jausmą. Ribų laikymasis, dienos ritmas, pakankamas buvimas su mama. Tai skatina vaiko pasitikėjimą savimi, savivertės jausmą.
 
Tiesioginis ir paprastas pokalbis. Jis yra įmanomas, jei galite atvirai kalbėti su dukra ne tik baimės, bet ir kitomis temomis. Svarbiausia nesmerkti ir nesijuokti iš to, jog vaikas jaučia nerimą. Reikia suprasti, kad nors vaiko baimės dažniausiai yra iracionalios (nepagrįstos), jų neigimas ar menkinimas jų nemažina.
 
Vaikas jaučiasi nesuprastas, nepriimtas, baimė dar labiau sustiprėja. Kai mums sako: tai menkniekis, neverta jaudintis ar pasijuokia iš mūsų baimės, baimė tampa dar stipresnė ir atrodo, kad niekas padėti negali. Pasakydami, kad tikime vaiku, mes jį priimame, bet žaisdami ar piešdami, parodome vaikui, kad pavojus įveikiamas.
 
Šalia esantys suaugę taip pat turėtų pagalvoti apie savo nerimastingumą. Vaikas greitai “užsikrečia” nerimu nuo šalia esančių. Tegul vaikas kalba apie tai ko bijo, žaidžia apie tai, ją piešia, baimė, gavusi dėmesio turėtų mažėti.
 
Dar viena galimybė prieiti prie mergaitės išgyvenamo jausmo yra terapiniai pasakojimas. Galima sukurti pasakojimą, kuriame pagrindinė heroje taip pat išgyvena panašią baimę. Pasakodami savo dukros galite paklausti, kaip jai atrodo, ko ta mergaitė bijo, kas ją labiausiai gąsdina, kai ji pasilieka vienumoje. Taip pat galima užduoti klausimą, ko, jos manymu, mergaitė labiausiai nori arba kas jai labiausiai padėtų sumažinti baimę. Iš vaiko atsakymų apie kitą, turintį panašią problemą, galime pamatyti jos baimės priežastis ir lūkestį.
 
Pirmą savo gyvenimo septynmetį vaikas iš suaugusiųjų turėtų girdėti, kad viskas bus gerai, kad jis yra saugus, labai svarbus, reikalingas, jo nepaliksite, kad yra mylimas. Apkabinimai labai svarbūs vaikui, 8 apkabinimai per dieną – tai norma, kuri būtina vaikui. Jau po 30 sekundžių išsiskiria endorfinai - laimės medžiagos, kurios ramina ir sukuria saugumo jausmą. Apkabinimas vaiką tarsi gražina į įsčias, kur buvo saugu ir gera. Kūnas prisimena saugumo jausmą ir praneša, kad viskas gerai, pavojus praėjo.
 
Kalbant apie baimių mažinimą, galima kalbėti apie kelis dalykus. Neretai nakties - vakaro baimes išgyvena arba per didelę globą patiriantys vaikai, arba dėmesio, meilės stokojantys mažyliai. Priklausomai nuo situacijos, yra svarbu arba ugdyti vaiko savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi, arba stiprinti ryšį ir padėti vaikui jaustis saugesniam. Tiek savarankiškumas, tiek saugumas padeda geriau susidoroti su baimę keliančiomis situacijomis.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje