Emokykla.lt
D.U.K.
2012-10-24 Vaikas bijo, kad vesiu į darželį ir tuštinasi į kelnytes. Ką daryti?
Mano dukrytei 2 metai. Nuo š.m. spalio 1 pradėjome lankyti darželį. Vaikas labai pasikeitė. Kai pradėjo eiti į darželį ir pradėjo tuštintis į kelnytes... Namuose taip pat, nebepasako, kad ant puoduko nori, jeigu prisidirba, kartais tyli ir nesako, kad padariau į kelnes. Savaitgaliais negalime išeiti į lauką, nes vaikas bijo, kad vesiu į darželį. Verkia rytais, kai rengiamės ir išeinam pro duris. Vis sako, kad neisim į darželį. Ir tai kartoja daug kartų. Rūbinėje verkia kol nurengiu ir įvedu į grupę, ašaros kaip pupos.. Nors auklėtojos sakė, kad paverkia ir šaukia mamyte, kol atneša pusryčius, o paskui viskas tvarkoj ir žaidžia ir užmiega..Kartais pati sako, kad darželyje smagu.. Ankščiau nebūdavo zyzimų... Dabar tikrąja to žodžio prasme namuose šokdina, kaprizinasi. Kol nėjom į darželį to nebūdavo. Kartais net naktimis prastai miega ir šneka,kad eisim namo, mamytė ateis pasiimti.. Nežinau kaip padėti savo vaikučiui... Ar kreiptis i psichologą? O dėl darymo į kelnytes,  manau, kad galėjo ją kažkas išgąsdinti ir vaikas bijo prašytis ant puoduko... 
 
2012-10-24
 
Atsako  Marija Giedraitytė, psichologė
 
Iš laiško susidaro įspūdis, kad jūsų dukrytė patiria išsiskyrimo nerimą. Išvardinote keletą pasikeitimų jos elgesyje: pradėjo tuštintis į kelnes, nors anksčiau to nedarė, pasidarė irzli namuose, naktimis neramiai miega, o taip pat verkia, kai reikia išsiskirti, sako, kad neis į darželį. Visi šie simptomai gali sietis mergaitės baime su jumis išsiskirti.
 
Tuštinimasis į kelnes ar pablogėjęs elgesys namuose – tai panašu į regresą, kai vaikas pradeda elgtis lyg būtų jaunesnis nei iš tiesų yra. Tokie požymiai gali atsirasti pasikeitus kasdieninei rutinai (pavyzdžiui, pradėjus lankyti darželį) ir tai normalu.
 
Paprastai dvejų metų vaikai yra labai prisirišę prie tėvų. Nors jie mėgsta išbandyti naujus dalykus, tyrinėti nepažįstamą aplinką ir bendrauti su kitais vaikais, jie taip pat nori, kad tėvai visą laiką būtų kur nors netoliese. Tai vaikams teikia saugumo jausmą. Yra normalu, kad dvejų metų vaikai elgiasi droviai, kai šalia yra nepažįstamų žmonių.
 
Išsiskyrimo nerimas rodo, kad vaikai myli savo tėvus. Tačiau po keleto ar keliolikos minučių nuo išsiskyrimo su tėvais, nerimo simptomai turėtų praeiti. Įprastai išsiskyrimo nerimas išryškėja, kai vaikams yra 9 mėn ir sustiprėja jiems sulaukus 12-24 mėnesių. Diena iš dienos vaiko elgesys išsiskyrimo situacijoje gali keistis. Vieną dieną jis gali būti labai piktas ir neramus, o kitą dieną – tiesiog liūdnas. Nuo  trejų metų nerimas mažėja, tačiau pereinamųjų periodų metu vėl gali sustiprėti.
 
Jūs rašote, kad mergaitės nerimas atsirado pradėjus eiti į darželį. Tai yra didelis aplinkos pasikeitimas, ir tai paskatina nerimą. Kad šie simptomai yra normalūs rodo ir tai, kad mergaitė, auklėtojos žodžiais, vėliau nusiramina ir netgi gali būti patenkinta darželio aplinkoje.
 
Ryškūs atsiskyrimo simptomai turėtų praeiti maždaug per 1-2 mėn. Susirūpinti derėtų tada, jei vaiko nerimas yra labai didelis, jei ji nenusiramina jums išėjus, jei darosi labai sunku išvesti ją į darželį, jei ji nuolat sapnuoja išsiskyrimą ir skundžiasi fiziniais simptomais – galvos skausmais, pykinimu ir pan. Svarbiausias kriterijus – kad tie simptomai yra stipresni nei vidutiniai ir nesilpnėja mėnesį laiko. Tuomet vertėtų kreiptis į psichologą.
 
Tėvai paprastai nėra nerimo priežastis, bet jie gali pabloginti arba pagerinti situaciją. Štai keletas dalykų, kurie gali palengvinti išsiskyrimą.
  • Galima sukurti kokį nors ritualą, kuris palengvintų išsiskyrimą. Vaikai jaučiasi saugiau, kai žino, ko tikėtis. Ritualui reikia palikti pakankamai laiko, kad nereiktų skubėti. Pavyzdžiui, atėję į darželį jūs pirmiausia nusirengiate, tuomet apžiūrite, kokie vaikai yra grupėje, pasisveikinate su auklėtoja, tada apsikabinate su dukryte, pamojuojate ranka ir išeinate. Kartais pačiame darželyje būna sugalvoti išsiskyrimo ritualai, o jei jų nėra, galite pasiūlyti sukurti (kad visi vaikai tėvams išeinant pamojuoja pro langą ar pan.). Šiek tiek užtrunka, kol vaikas pripranta prie tokios tvarkos, tačiau pastoviai kartojant jis jau žino, ko tikėtis, ir tai palengvina išsiskyrimą.
  • Atsisveikindami stenkitės kalbėti ramiu tonu ir nesileiskite vaiko išmušama iš vėžių. Vaikai yra labai jautrūs tėvų nuotaikoms ir savijautoms ir tampa sunkiai sukalbami, jei jūs blogos nuotaikos. Tonas, kuriuo jūs atsisveikinate, gali lemti, kaip vaikas elgsis. Jei vaikas mato jūsų nerimą, jis galvoja, kad jūs žinote, kad jam bus blogai pasilikus vienam. Nieko keista, kad jis nenorės pasilikti.
  • Geriau, kai išsiskyrimas yra aiškus. Svarbu nedvejoti. Jei jūs prailginate išsiskyrimą priklausomai nuo to, kiek dukra rėkia ir verkia, tuomet kitą dieną ji verks stipriau ir ilgiau. Stipriau priglausti, pabučiuoti galima ir tinka, tačiau tuomet reikėtų atsitraukti ir nusišypsoti atsisveikinant. Geriau negrįžinėti ir trumpam nežvilgčioti, ar vaikui gerai – nes tai gali vėl sukelti ašarų priepuolį. Stenkites neužmiršti daiktų, dėl kurių jūs turėtumėte vėl grįžti ir kartoti ritualą iš naujo.
  • Kartais padeda, jei atitraukiate dėmesį nuo jo savijautos. Kai reikia išsiskirti, galite parodyti jo mėgstamą žaislą, paprašyti mokytojos nunešti ją prie lango parodyti paukščių ar medžių. Tuomet atsisveikinkite ir išeikite. Taip pat galima priminti mėgstamus užsiėmimus, parodyti, kad yra laisvas triratukas ar pan. Kai kurie tėvai bando išeiti nepastebėti, kai vaikas kuo nors susidomi, bet nežinia, ar tai gerai. Galbūt vertėtų atsisveikinti išeinant. Čia sudėtinga nuspręsti, kaip geriau.
  • Galima susiplanuoti, kad vaikas atsineš kokį nors žaislą ar piešinį, kurį parodys savo auklėtojai. Tai gali padėti atitraukti dėmesį atsisveikinimo situacijoje. Vaikas iš namų gali atsinešti meškiuką, nuotrauką, jūsų papuošalą. Tai būtų tarsi jam duoti kažką vietoj mamos rankos.
Jums reikėtų surasti savo būdą, geriausiai tinkantį jūsų dukrai. Bandykite stebėti, kada nerimo simptomų yra daugiausia. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai lengviau išsiskiria su tėvais, jei atėjus į darželį ten jau yra jų draugų. Kartais sunkesnė diena būna pirmadienis. Tuomet galima tą dieną šiek tiek prailginti ritualus. Apie dukros nerimą būtų gerai pasikalbėti su auklėtoja ir bendradarbiauti palengvinant išsiskyrimą.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje