Emokykla.lt
D.U.K.
2013-03-28 Trejų su puse metų berniukas labai gerai kalbėjo, tačiau gana staigiai pradėjo mikčioti, beveik nieko negali pasakyti. Ką daryti?
3,5 metų berniukas labai gerai kalbėjo, tačiau gana staigiai pradėjo mikčioti, o dabar apskritai nenori kalbėti, nes beveik nieko negali pasakyti, jam reikia įdėti labai daug fizinių pastangų stengiantis ištarti nors vieną skiemenį. Jį tardamas taip smarkiai įsitempia, net susiriečia. Nors kartais užsimiršęs visai neblogai kalba. Labai skaudu į vaiką žiūrėti, jis visiškai pasikeitė. Kokia galėtų būti šios bėdos priežastis? Kokio nors streso ar išgąsčio vaikas, regis, nepatyrė.
 
2013-03-28
 
Atsako dr. Vilma Makauskienė, logopedė ekspertė ir psichologė
 
Daugelis ikimokyklinio amžiaus vaikų, prieš prasidedant mikčiojimui, kalba aiškiai, ramiai, yra gabūs ir protingi. Apie 70–80 proc. mikčiojimo atvejų ši problema išryškėja intensyviai plėtojantis vaiko kalbai, mąstymui, formuojantis asmenybei, t. y. antraisiais–penktaisiais gyvenimo metais. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad kai kurie asmenys gimsta turėdami įgimtą polinkį į kalbėjimo nesklandumus (mikčiojimą), kurio pasireiškimą kalboje gali paskatinti labai įvairios gyvenimo situacijos, emocijos, kasdienės veiklos pokyčiai.
 
Iki tam tikro amžiaus šių vaikų kalba formuojasi sėkmingai, jie laiku ar net šiek tiek anksčiau pradeda tarti pirmuosius žodžius ir sakinius, mėgsta bendrauti, pasakoti, aktyviai dalyvauja pokalbiuose su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
 
Mikčiojimą „išprovokuojančios“ priežastys labai skirtingos ir individualios, todėl kartais sunku tiksliai suprasti, kodėl vaiko kalba labai pakito. Dažniausiai mikčiojimo pradžia ikimokykliniame amžiuje yra laipsniška.
 
Pačioje mikčiojimo atsiradimo pradžioje ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda kartoti skiemenis, garsus, vėliau įtampa kalbos aparate gali stiprėti ir mikčiojantis vaikas eikvoja fizines pastangas, norėdamas ištarti tam tikrą garsą ar skiemenį. Šiuo atveju gali būti stebimi įvairūs veido ar kūno judesiai (pavyzdžiui, veido išraiškos, mimikos pokyčiai, sunkaus žodžio „išstūmimas“ pasilenkiant į priekį, susiriečiant, spaudžiant kumščius ir pan.), paraudimas, kvėpavimo sulaikymas ir kt. Padidėjusi įtampa kalbos aparate ir fizinės pastangos   siekiant ištarti tam tikrą garsą ar žodį gali sukelti nerimą, baimę kalbėti, varžymąsi bendraujant su mažai pažįstamais žmonėmis, darželio auklėtoja, mokytoja ar bendraamžiais.
 
Jūsų minėtu atveju berniuko mikčiojimas prasidėjo gana staiga. Būdamas nuovokus ir protingas vaikas, jis, kaip ir aplinkiniai, pastebi, kad jo kalba pasikeitė, jam tapo sunku ištarti žodžius, kuriuos jis anksčiau pasakydavo labai lengvai. Kaip ir minėjau, mikčiojimo pasireiškimą kalboje gali paskatinti ne tik išgąstis, stresinės situacijos, bet ir visai netikėtos priežastys, kaip antai: vaiko fantazavimas, teigiamos emocijos (pavyzdžiui, susitikimas su seniai matytais draugais, gimtadienio šventė, dovanos, kelionės ar kt.), nuo kurių dažnai neįmanoma vaiką apsaugoti ar jų išvengti.
 
Berniukas, jausdamas, kad jam sunku kalbėti, gali išgyventi nerimą ir todėl vengia ar nenori bendrauti. Dauguma mikčiojančių žmonių gali sklandžiai kalbėti, kai garsiai šneka būdami vieni, dainuoja ar deklamuoja, todėl užsimiršęs vaikas kalba neužsikirsdamas.
 
Patarčiau Jūsų šeimos nariams kreiptis į turintį praktinio darbo su mikčiojančiais ikimokyklinio amžiaus vaikais patirtį logopedą ir pradėti lankyti pratybas, kurios padėtų skatinti sklandų vaiko kalbėjimą ir padėtų sumažinti jo tėvų ir paties vaiko nerimą. Namuose svarbu laikytis tausojančio dienos režimo, sukurti ramią, saugią aplinką, stengtis nekreipti dėmesio į vaiko mikčiojimą, bendrauti su juo lėtu tempu, paprastais, trumpais sakiniais, vengti klausinėti apie praeities ar ateities įvykius. Po sunkiai ištarto žodžio suaugusieji turėtų jį patys lėtai ir ramiai ištarti, pateikdami vaikui sklandaus kalbėjimo modelį. Pavyzdžiui, berniukas prašo: „P-p-paduok man mašiną“, tėveliai ar kiti šeimos nariai turėtų sakyti: „Paduoti mašiną? Gerai, paduosiu.“
 
Statistiniai duomenys rodo, kad ikimokykliniame amžiuje su mikčiojimo problema susiduria apie 5 proc. vaikų, tačiau augdami net 70–80 proc. vaikučių, jiems sudarant tinkamas, sklandų kalbėjimą skatinančias sąlygas, šią problemą įveikia. Tikslesnes rekomendacijas būtų galima pateikti išsamiai įvertinus vaiko mikčiojimo pobūdį, jo ir tėvų reakcijas į užsikirtimus, susipažinus su šeimos bendravimo ypatumais ir vaiko raidos istorija.
 
Daugiau informacijos apie mikčiojimą Jūs galite rasti:
Minėtus leidinius galima įsigyti VšĮ Logopedinės pagalbos centre arba užsisakyti el. paštu vilmos@takas.lt


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje