Emokykla.lt
D.U.K.
2012-04-26 Ar normalu, jei 1,5 m. vaikas dar nekalba savo kalba?
Mano sūneliui yra 1,6 m. Šiuo metu jis tetaria "op" (kai ką nors padaro, pvz. įmeta figūrėlę į tam tikrą išpjovą, ar mažą detalę įsistato į tinkamą skiltį.) Būna kai paprašai pasako tete ar mama, bet dar sumaišo ištaria "ete, ama". Dar pasako kaip šuniukas loja - "au au", bet nerišliai. Karvė mūkia - suglaudęs lupytes sako "uuuuu". Nuo 9 mėn. mes skaitome knygutes, labai jas mylime, vartome ir jose viską parodo kur kas yra. Bet nebando pasakyti visiškai. Nekalba savo kalba.
Du kartus buvome pas logopedę, padariusi testą pasakė, vaikas yra protingas, gudrauja, o vaiko kalba atsilieka ir prilygsta 10 mėn. vaikui. Liepė apsilankyti pavasarį. Ar tai gali būti kokia tai vaiko problema? Ar normalu, kad jis nesistengia tarti, toks jausmas, kad jam neišeina, kaip ir bando ištarti, bet neištaria, tik lūpytes padėlioja.
 
2012-04-26
 
Atsako logopedė metodininkė Daiva Kavaliauskienė
Interneto svetainė: www.sesioszasys.lt
 
Antraisiais gyvenimo metais vaikas aktyviai gausina savo žodyną. Nors žodžiai artikuliuojami netaisyklingai ir trumpinami, tačiau artimiausi vaikui žmonės supranta jų prasmę. Charakteringas šios fazės bruožas yra „vieno žodžio sakinys“. Žodis vaikui atstoja visą sakinį. Labai svarbu vaikui parodyti, kad supratome jo mintį ir palydėti tai taisyklinga kalba, pakeičiant ir išplečiant vaiko vieno žodžio sakinį.
 
Šiuo laikotarpiu vaikas dažniausiai naudoja vieną sąvoką keliems panašiems daiktams ar reiškiniams įvardyti. Taip garsažodis „brum“ ar „pypy“ gali būti naudojamas visoms transporto priemonėms įvardyti, nesvarbu, ar tai būtų traktorius, traukinys ar kranas. Vėliau, kalbai vystantis, vaikas vis labiau diferencijuoja sąvokas. Dažnai tose srityse, kurios vaiką domina (pavyzdžiui, transportas, gyvūnai ir t. t.), jis turi ypač platų ir diferencijuotą žodyną.
 
Pusantrų metų vaikas valdo maždaug 25–30 žodžių. Šalia atskirų žodžių vaikas supranta ir trumpas frazes (pavyzdžiui, „Duok man šaukštą“) bei klausimus (pavyzdžiui, „Kur tavo meškiukas?“).
 
Plečiantis vaiko pasauliui ir kaupiantis patyrimui, turtėja ir kalba. Antrųjų gyvenimo metų antroje pusėje vaikas pradeda kalbėti 2–3 žodžių sakinukais, pavyzdžiui, „turiu batą“ arba „čia batai“. Vaikui vystantis, tobulėja ir jo kalbiniai gebėjimai, ilgėja sakiniai, gerėja tartis, vaikas vis dažniau savo žaidimą palydi kalba ir pradeda kalba formuluoti savo norus.
 
Šiuo laikotarpiu prasideda ir pirmasis klausinėjimo periodas. Vaikas dažnai perklausia pavadinimų daiktų, kuriuos jis mato savo aplinkoje: „Kas čia?“ Dažnai tą patį klausimą jis užduoda daugybę kartų, kad, daug kartų išgirdęs atsakymą, gerai įsidėmėtų sąvoką. Dažniausiai tai yra kasdienės aplinkos daiktų pavadinimai: žaislų, maisto, namų apyvokos daiktų. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje vaiko žodyną sudaro apie 250 žodžių.
 
Pasyvus vaiko žodynas yra kur kas gausesnis nei aktyvus. Vaikas supranta klausimus ir posakius, kurie nesusiję su esama situacija ar tuo metu vykstančiu veiksmu, ir atitinkamai atsako kalba, mimika ir gestais.
 
Patikimiausias būdas visapusiškai ugdyti vaiko kalbą šiame amžiuje ir vėlesniais metai - nuolatinis bendravimas su vaiku taisyklinga, aiškia ir turtinga, bet neįmantria kalba. Be gero kalbos pavyzdžio, bendravimo ir nepakankamai rūpinantis vaiko kalba. Ji gali sutrikti arba žymiai atsilikti.
 
Kalbai formuotis taip pat reikalinga: pakankamas protinis ir fizinis išsivystymas; normalūs jutimo organai, ypač klausa, regėjimas; normalus kalbos aparatas (kvėpavimo ir balso organų, kalbos padargų). Pažeidus šias sąlygas, gali vienaip ar kitaip pakisti kalbos raida ir tempai. 
 
Nustatyta, kad fiziškai silpnesni vaikai, kurių bendroji motorika ir pirštų judesiai nepakankamai išlavėję, pradeda kalbėti vėliau arba kalba su trūkumais. Galvos smegenų, klausos, kvėpavimo, balso ir kalbos organų veikla sudaro vieningą sistemą. Net ir nedidelis vienos kurios srities sutrikimas ar pažeidimas gali nepalankiai veikti kitų dalių darbą, trukdyti kalbos vystymuisi.
 
Fizinis vaiko išsivystymas, nervų sistemos būklė, psichinės savybės (atmintis, dėmesys, mąstymas ir kt.), kalbinė aplinka ir kitos priežastys gali skatinti arba stabdyti kalbos vystymąsi. Dėl to negalima tiksliai nustatyti galutinį kalbos susiformavimo laiką. Daugelio trejų – penkerių metų vaikų kalba be priekaištų, kiti net septintaisiais gyvenimo metais ir dar vėliau turi vienokių ar kitokių kalbos trūkumų.
 
Vaikų kalbos sutrikimai labai įvairūs. Patarčiau nuolat palaikyti ryšį su logopedu, kuris patars, ar vaikui reikalingas speciali logopedo pagalba.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje