Emokykla.lt
D.U.K.
2011-07-26 Vienerių metų vaikas ėmė bijoti kitų žmonių. Ką daryti?
Sūnui metukai ir du mėnesiai. Anksčiau jis gana lengvai pasilikdavo su kitais žmonėmis ar eidavo ant rankų pas mažai pažįstamus žmones, kurie ateidavo pas mus į svečius. Tačiau dabar jis bijo kitų žmonių. Kartais būna net taip, kad atėjus svečiams aš su juo turiu būti kitame kambaryje, nes tik atėjus į kambarį, kur yra svečiai, jis ima verkti. Ką tokiu atveju daryti? Ar tai yra išaugama? 
 
2011-07-26 
 
Atsako Erika Bužauskaitė, Vilniaus nevalstybinio SOS darželio auklėtoja
 
Atsakant į mamos klausimą, pirmiausia noriu pasakyti, kad tai šio amžiaus periodo ypatumai. Jau dviejų mėnesių kūdikis rodo meilumą mamai ar tėčiui, vėliau, iki septynių-aštuonių mėnesių, jis teigiamai reaguoja beveik į visus suaugusius. Ir pažįstamus, ir ne, mažylis laiko žmonėmis, galinčiais patenkinti jo poreikius. Tačiau dažnai, kai kūdikiui sueina aštuoni-devyni mėnesiai (nors „nepažįstamųjų“ baimė gali prasidėti ir šešių mėnesių ar net anksčiau), pradeda suprasti, kad jį prižiūri mama, tėtis ir galbūt dar vienas kitas pažįstamas asmuo.
 
Tokio mažiaus mažyliai ima suprasti, kad turėtų glaustis būtent prie šių žmonių bei vengti kiekvieno, kuris gali juos išskirti. Mažyliai ima bijoti išsikyrimo. Jie nesuvokia, kad išsiskyrimas yra laikinas ir kad jiems artimas žmogus sugrįš.
 
Šio amžiaus vaikučiai gali pradėti bijoti ir savų žmonių, jei nemato ilgesnį laiką. Vaiko atmintis dar negali ilgai išsaugoti informacijos ir kartais užtenka savaitės ar dviejų, kad žmogus iš kategorijos „pažįstamas“ pereitų į „nepažįstamų“ kategoriją.
 
Tokį „svetimųjų baimės“ tarpsnį, paprastai tarp 6 mėnesių ir pusantrų metų, išgyvena dauguma kūdikių, ir jis yra visiškai normalus. Tik 2 iš 10 kūdikių šito apskritai nepatiria (galbūt todėl, kad šie mažyliai lengvai prisitaiko prie įvairių naujų situacijų) arba tai taip greitai praeina, jog lieka nepastebėta.
 
Dažnai tenka girdėti žmones sakančius, kad jei vaikas bijo svetimų žmonių, jis yra išlepintas, tikras mamyčiukas ir pan. Neimkite į galvą – tai ne tiesa. Dažnai taip šneka mažai ką išmanantys žmonės ir visiškai nesusipažinę su vaikų raidos psichologija. Ir niekada negalima vieno mažylio lyginti su kitu. Net toje pačioje šeimoje augantys vaikai gali visiškai skirtingai reaguoti į tuos pačius reiškinius. Šiuo atveju auklėjimo stilius yra niekuo dėtas.
 
Atvirkščiai, tokiu elgesiu galima pasidžiaugti: svetimųjų baimė rodo, kad mažylis jau supranta, ką jis pažįsta ir su kuo nori būti. Tai didžiulis protinės raidos žingsnis. Vaikų atsiskyrimo baimė rodo, kad jie auga.
Taigi, svetimų žmonių baimė yra laikinas gyvenimo tarpsnis, kurį tiesiog reikia pergyventi. Žinoma, dėl to gali kilti problemų, ypač kai reikia, kad kartais mažylį prižiūrėtų kas nors kitas.
 
Svetimų žmonių baimė palengva iki 3 metų turėtų praeiti.
 
Kaip reikėtų  elgtis?
  • Kai vaikas bijo svetimų, jį namiškiai (kuriais vaikutis pasitiki) turėtų paimti ant rankų. Jokiu būdu nebandykite tiesti mažylio svečiams į rankas. Leiskite jam apsiprasti. Jei vaikas norės jis pats parodys, kad nepažįstamasis jį domina.
  • Neverskite vaiko sveikintis ar kaip kitaip bičiuliautis su svečiu, jei jis pats to nenori. Kai vaikas jausis saugus, jis nepravirks. Vaikas pats turi įsitikinti, kad nepažįstami žmonės nieko bloga jam nepadarys, nenuskriaus jo mamos, jos neatims. O dar svarbiau – mažylis turi suvokti, kad atėjus svečiams, mama jo nepaliks ir skirs jam tiek pat dėmesio kaip ir anksčiau.
  • Draugams ir giminėms paaiškinkite apie kūdikių baikštumo periodą ir pasiūlykite iš karto neimti ant rankų, pabandyti įveikti priešinimąsi pamažu — tegul nusišypso, pakalbina, pasiūlo žaislą, kol mažylis saugiai sėdi ant jūsų kelių.
  • Jei reikia vaiką palikti su kitu žmogumi, šiam atsiskyrimui pasiruoškite iš anksto. Pripratinkite mažylį prie būsimos „auklės“, neatneškite ir nepalikite. Nes staigus pasikeitimas gali sukelti rimtų psichologinių problemų. Geriausia, kad vaikas liktų jam pažįstamoje aplinkoje – namuose.
  • Ritualų sukūrimas, tokių kaip pamojavimas atsisveikinant, bučinuko nusiuntimas išeinant, mažina nerimą. Padeda ir jei vaikas aktyviai įsijungia į kokią nors veiklą ir mažiau akcentuoja išėjimą, greičiau nurimsta.
Kūdikio atmintis ir suvokimas dar neveikia taip, kad galėtų suprasti, kad močiutė yra močiutė, o draugas – draugas. Jam tai – tiesiog nepažįstamasis. Taigi, seneliai ar tetos neturėtų priimti asmeniškai, jei mažylis nuo jų traukiasi.
 
Kitais atvejais kūdikiui, lygiai kaip ir suaugusiam, žmogus gali tiesiog nepatikti.
 
Pasisemkite kantrybės ir tiesiog išlaukite šį periodą.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje