Emokykla.lt
D.U.K.
2012-02-26 Ar reikėtų susirūpinti, jei 3 metų vaikas mažai kalba?
2012-02-26 
 
Atsako Daiva Kavaliauskienė, logopedė metodininkė
Interneto svetainė: www.sesioszasys.lt
 
Specialistai teigia, kad visi vaikai pereina tam tikras kalbos raidos fazes, tačiau nevienodu laiku. Kartais net specialistams būna nelengva pasakyti, kada vaikai ims ir prakalbs.
 
Vaiko nekalbėjimo priežastys gali būti labai įvairios, o viena iš jų gali būti atskyrimo nerimas. Neaišku, kaip Jūsų vaikas jaučiasi darželyje, tačiau, jei jis namie puikiai kalba, gali būti kad jis tiesiog „pasirinko“ darželyje tylėti. Tai vadinamasis „selektyvus mutizmas“ – nuolatinis vengimas kalbėti vienoje ar keliose situacijų, kuriose kalbėjimas yra laukiamas (pvz. darželis, mokykla), nepaisant kalbėjimo kitose situacijose.
 
Vėluojanti vaiko kalbos raida ar nekalbėjimas turi būti rimtas signalas tėvams kreiptis į specialistus. Jei neramu, būtinai pasikonsultuokite su specialistu (ar net su dviem). Noriu atkreipti dėmesį, kad jei vaikui yra kalbos raidos sutrikimas (toks, kai reikia specialistų pagalbos), tai kuo vėliau jis bus nustatytas, tuo sunkiau padėti. Laiku suteiktos naudingos rekomendacijos, kaip aktyvinti kalbos raidą, gali padėti pasiekti amžiaus normos reikalavimus. Specialistas nustatys, kas gali lėtinti kalbos raidą ir patars, kaip jūs galite padėti vaikui.
 
Išsamų vaiko kalbos raidos vertinimą atlieka Ankstyvosios korekcijos tarnybų, savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų, Vaiko raidos centro specialistai. Raidos vertinimas DISC skale nustato ne tik kalbos išraiškos, bet ir kalbos supratimo, girdimojo bei regimojo dėmesio ir atminties, bendrosios ir smulkiosios motorikos, savarankiškumo susiformavimo lygį. Taip pat įvertina stipriąsias vaiko savybes, kurių pagrindu bus lavinama kalba. Į minėtas tarnybas gali kreiptis patys tėvai ir susitarti dėl vertinimo laiko.
 
Priminsiu, kad paprastai pirmieji kalbos žodžiai atsiranda apie 9 mėnesį, o pirmuosius sakinius vaikai pradeda vartoti antraisiais gyvenimo metais. Jeigu trejų metų vaikas vis dar nekalba sakiniais, galima įtarti kalbos raidos sulėtėjimą arba kalbos neišsivystymą. Trejų metų vaiko žodyną turėtų sudaryti iki 1000 žodžių. Jis jau turėtų kalbėti sakiniais, nors sakinių struktūra ne visada taisyklinga. Gali pasitaikyti nesuderintų galūnių, netaisyklingos žodžių darybos atvejų, tęsiasi fiziologinis šveplavimas. Jeigu trejų metų vaikas vartoja tik pavienius žodelius, būtina specialisto konsultacija, padedanti nustatyti, ar nėra sutrikimo. Taip pat reikia atkreipti dėmes į tai, kiek ir kaip vaikas supranta, ką jam sakote. Jeigu vaikas supranta mažiau, nei turėtų, reikėtų susirūpinti. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas tobulėja. Net jei vaiko kalbos raida yra lėtesnė, turi jaustis pažanga, žodyne rastis nauji žodžiai, jų naujos prasmės.
 
Kalbos raidai svarbūs ir kiti veiksniai: genetiniai – medicininiai, socialiniai. Mamos nėštumo metu buvę gresiantys persileidimai, mažakraujystė, padidėjęs kraujospūdis, infekcinės ligos, stresai gali taip pat nulemti nepilnavertį smegenų centro, atsakingo už kalbą, formavimąsi. Gimdymo metu patirtas deguonies stygius ar galvos traumos gali būti kalbos sutrikimo priežastimi. Kalbai turi įtakos ir pirmųjų metų neurologiniai susirgimai. Kalbos raidai svarbi socialinė aplinka. Ankstyvoji vaiko patirtis, šeimos narių dėmesys ir bendravimas, kalbinių įgūdžių formavimas pirmaisiais metais - vis tai formuoja tolesnių vaiko komunikacinių gebėjimų pagrindus. Kalbos raidą gali apsunkinti nepilnavertė klausa (net nedideli nukrypimai nuo normos), todėl labai svarbu laiku pasitikrinti klausą. Taip pat yra kitų emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, kurie lemia nepilnavertį bendravimą. (Vienas jų - Autizmo sindromas, kuris apibūdinamas kaip komunikacijos bei elgesio sutrikimas).
 
Esant kalbos neišsivystymui, logopedai pataria pradėti logopedines pratybas ir, jeigu vaikas buvo ugdomas namuose, lankyti ugdymo įstaigą. Vaikams, kuriems logopedai nustato motorinę alaliją, dizartriją ar kitų procesų neišlavėjimus, rekomenduojamas specialusis darželis, teikiantis intensyvią logopedo, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalbą.
 
Suprantamas artimų žmonių lūkestis, kad vaikas kalbėtų kaip jo bendraamžiai. Ypatingai svarbu išnaudoti dėkingiausią kalbos korekcijai laikotarpį - 3-5 vaiko gyvenimo metus, kada intensyviausiai vystosi galvos smegenų sritis, atsakinga už kalbos funkciją. Reikalingos bendros vaiko, tėvų ir logopedo pastangos.
 
Daugiau apie vaiko kalbos raidą ir jos skatinimą galite paskaityti straipsniuose „Kaip vaikai mokosi kalbėti?“: 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje