Emokykla.lt
D.U.K.
2012-10-16 Vaikas, vyresnis nei 3 metų, mėto daiktus. Ką tai galėtų reikšti?
2012-10-16
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Kai vaikai mėto daiktus, tai gali reikšti daug ir įvairių dalykų. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių, kalbos išsivystymą, smulkiosios ir stambiosios motorikos išsivystymą, higienos ir socialinius įgūdžius. Jei dauguma šių dalykų neatitinka vaiko raidos ( kalba atskirais žodžiais arba garsais, negeba apsirengti, pasidėti daiktų, nemoka naudotis tualetu, reikalingos sauskelnės ir pan.) galima daryti prielaidą apie vaiko vystymosi sulėtėjimą. Gali būti, kad daiktų mėtymas rodo jo išsivystymo amžių. 1,5 metų vaiko žaidimas yra daiktų išvertimas, išmėtymas ir tai yra normali vaiko raida, jei trejų metų vaiko tik tokie žaidimai, reikia susirūpinti, kas vyksta su vaiku, kokios tokio žaidimo priežastys. Šiuo atveju būtų gerai išsitirti vaiko raidos centre ir pagal specialistų rekomendacijas ugdyti vaiką.
 
Dar viena daiktų mėtymo priežastis gali būti vaiko raidos etapo peršokimas. Trimetis gali būti labai nuovokus, gerai kalba sakiniais, smulkioji ir stambioji motorikos išsivysčiusios geriau nei kitų trimečių, tačiau higienos įgūdžiai silpni, reikia sauskelnių. Tokie vaikai dažnai turi emocinių problemų. Intelektinė, pažintinė raida lenkia emocinę raidą ir vaikas jam sunkiose emocinėse situacijose elgiasi ne pagal savo amžių, mėto daiktus, kandžioja kitus vaikus, muša jam nepatikusius asmenis. Taip jis išreiškia susikaupusius jausmus.
 
Daiktus vaikas gali mėtyti dėl auklėjimo kraštutinumų: vaikas auga visai be ribų, jam viskas leidžiama, jis nežino žodžių “ne”, “palauk”. Vaikas auga nesuvokdamas priežasties- pasekmės dėsnio. Tokiu atveju vaiko nepageidaujamas elgesys pvz., daiktų mėtymas tarsi tampa jo prašymu nustatyti ribas ir jų laikytis. Vaikas augantis be ribų jaučiasi labai nesaugus ir neramus. Jis nežino ką galima daryti ir ko ne. Jis atrodo nevaldomas, aikštingas, kaprizingas, o tėvai – bejėgiai. Stebint iš šono gali atrodyti, kad vaikas yra šeimos vedlys, diktuojantis kaip reikia elgtis. Visi kiti šeimos nariai laikosi pozicijos: ”juk jis tik mažas vaikas”. O tas mažas vaikas tampa vis didesniu tironu, kuris savo nerimą ir nesaugumą, kompensuoja netinkamu, agresyviu elgesiu. Be ribų, nesaugus vaikas, būdamas gabus ir sveikas gali pradėti regresuoti, t.y elgtis vis nebrandžiau. Ši situacija pradeda stabdyti jo pažintinę raidą.
 
Kitas auklėjimo kraštutinumas- labai griežtos ribos. Vaikas auga pastovioje kontrolėje, įsitempęs, jam keliami ne pagal amžių reikalavimai, jis yra skaudžiai baudžiamas, jam negalima reikšti emocijų, iš jo yra šaipomasis, dažnai girdi žeminančius žodžius: kas iš tavęs bus, nevykėlis, siaubas, ką čia padarei ir t.t. toks vaikas taip pat jaučia nerimą, baimę, įtampą, jam sunku susitvarkyti su savo jausmais, jis neturi suaugusiųjų paramos ir palaikymo. Užsisklendimas savyje, daiktų mėtymas, nevalgymas, užsispyrimas – toks gali būti atsakas į autokratinį auklėjimą.
 
Kokios bebūtų daiktų mėtymo priežastys ir norint šį simptomą sušvelninti ar panaikinti svarbu padėti vaikui vystyti emocinį išprusimą. Tėvai yra patys geriausi emocijų mokytojai savo vaikams. Kai juntate, kad ir veido išraiška ir judesiai paveikti kokios nors emocijos- įvardinkite ją; gali būti kad jaučiatės laimingi, liūdni, susižavėję ar supykę. Vadinamos neigiamos emocijos kaip baimė, pyktis ar neviltis reikalauja didelio atidumo, nes atpažinti ir įvardinti yra labai svarbu. Įvardiję pyktį ar sielvartą, šias emocijas demistifikuojate ir paverčiate objektais, apie kuriuos galima galvoti, jiems priešintis ar juos valdyti. Tai svarbus žingsnis padedant vaikui prisijaukinti šias “pabaisas”. Švelniai ir atsargiai komentuokite vaiko emocijas, taip vaikas pamažu perpras jausmų visumą.
 
Jei vaikas supykęs ar nuliūdęs dėl nesėkmės ir jūs tai pastebėsite - sutvirtinsite tinkamas vaiko asociacijas. Svarbu sakyti: „man atrodo, kad esi nusiminęs, supykęs”. Gali pasirodyti menkas skirtumas , ar savo vaikui pasakote, jog jis atrodo supykęs, ar kad jis yra supykęs. Pirmasis būdas yra pagarbesnis (reikia prisiminti kaip mus pačius erzina, kai kas nors bando pasakyti ką jaučiame...). Švelnesnė pastabos forma skatina vaiką pasitikrinti, ar tikrai tai, ką jis jaučia, atitinka siunčiamus į išorę signalus. Visi norime, kad vaikas būtų savo širdies ir proto šeimininkas.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje