Emokykla.lt
D.U.K.
2012-12-16 Ar žaislų gausa neslopina vaiko vaizduotės ir kūrybingumo?
Esu susirūpinusi prekybos centruose ir apskritai parduotuvėse vis gausėjančiu žaislų bei ugdymo priemonių spalvingumu, bet ne gerąja prasme. Auginu 5 metų dukrą. Ji net dreba, kaip pamato spalvotų sąsiuvinių, pieštukų, kitų piešimo priemonių bei įvairiausių užsiėmimų gausą. Ne kartą man buvo kilęs klausimas, bet neturėjau, ko paklausti, ar tas margumynas nėra persotintas besivystančiam vaikui? Ar neužgožia jo vaizduotės ir kūrybingumo? Galų gale, ar tai netrukdo vėliau – tarkim, kai dukra jau eis į priešmokyklinę grupę, vėliau – į mokyklą susikaupti?
 
2012-12-16 
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Vis daugiau specialistų ir tėvų pastebi, kad vaikai apsupti įvairiausių daiktų, skirtų jų lavinimui. Vaikai turi daugybę žaislų, su kuriais greitai tampa nebeįdomu žaisti  ir norisi kitų, mokyklinės priemonės yra ryškios, kartais neaišku kam jos skirtos. Mus visus veikia pastovus vartojimo skatinimas ir istorijų apie gražų ir laimingą gyvenimą pardavinėjimas. Daugeliui iš mūsų sunku tam atsispirti. Kai liūdna einame į parduotuvę pirkti, kai gerai jaučiamės, leidžiame laiką prekybos centruose. Iš tiesų laimingam žmogui reikia ne daug, emocinius, bendravimo, pasitikėjimo poreikius jis patenkina be daiktų ir prekybos centrų pagalbos.
 
Maži vaikai dar tik mokosi suprasti savo poreikius ir galimybes tuos poreikius patenkinti. Jiems sunku atsispirti daugybei išoriškai patrauklių daiktų. Dabar vaikai gyvena informacijos ir stimuliacijos pertekliuje. Jų smegenys yra pastoviai dirginamos: važiuojant mašina sunku kažką pamatyti, suvokti ir įprasminti vaizdą, parduotuvėse gausybė daiktų, sunku surasti tai ko reikia iš tikrųjų, namuose kalnai žaislų, kuriuos, atrodo, galima tik išversti iš dėžės, televizoriaus mirgėjimas patraukia dėmesį. Tokioje “praturtintoje” aplinkoje vaikas auga neramus, sunkiai susikaupiantis, nebegali panaudoti savo kūrybinio potencialo žaidimo metu, nes arba nebemoka žaisti arba nebereikia vaizduotės, nes turi žaislines suaugusiųjų gyvenimo daiktų kopijas.
 
Mokslininkai pastebėjo, kad vaikai, augantys ligoninėse ar šeimose, kur tėvai mažai kreipia į juos dėmesio ar yra nepatyrę, buvo auginami pagal specialias praturitntos aplinkos programas. Visa tai davė teigiamų rezultatų vaiko vystymuisi. Atrodė, kad kuo labiau tėvai stimuliuos savo vaiko sensomotorinius sugebėjimus ir motorinį aktyvumą, vaikas galės geriau vystytis.
 
Tačiau daugelis psichologų tokiems pasiūlymams nepritarė, nes yra pavojus, kad tėvai per daug stimuliuos savo vaikus. Pagal B. L. White, vaiką stimuliuoti reikia individualiai ir atsižvelgti į jo amžių. Mažylį teigiamai veikia tik jam patinkanti veikla ir žaislai skatinantys natūralų žingeidumą. Nereikia kurti specialios veiklos ir ypatingų mokomųjų žaislų. Geriausia stimuliacija yra vaiką mylėti ir leisti jam normaliai žaisti.
 
Buvo pasiremta labai įdomiu tyrimu: vaiko sugebėjimas paimti objektus (White B., 1971). Visi tiriami vaikai gyveno ligoninėse ir laukė, kada bus įvaikinti.
 
Viena vaikų grupė gyveno ligoninės sąlygomis: jie gulėjo lovelėse, ant nugaros. Lovelės vidinė pusė buvo aptraukta balta medžiagą, kad būtų švaru ir saugu, tačiau vaikas nieko negalėjo matyti, tik baltas lubas. Sulaukęs 2 mėnesių amžiaus vaikas rasdavo savo rankas ir jas ilgai apžiūrinėdavo. Šie vaikai negalėdavo sugriebti daiktų viena ranka iki 5 mėn.
 
Kita vaikų grupė augo labai turtingoje aplinkoje. Kiekvieną dieną jie tam tikrą laiką gulėdavo ant pilvo, galėjo matyti kitus žmones ir dairytis į supančią aplinką. Virš lovelės buvo pastatytas stovas su įvairiais žaisliukais. Vaikai žaislus galėjo tyrinėti akimis ir juos liesti. Būdami 98 dienų išmoko suimti daiktus. Ryškiai anksčiau nei pirmosios grupės vaikai. Trečios grupės vaikai gavo griežčiau kontroliuojamą stimuliaciją: lovelių užuolaidėlės buvo baltos-raudonos, nesunkiai pasiekiamas čiulptukas. Kūdikiams sulaukus 2 mėn. prie lovelės atsirasdavo  stovas su žaislais.
 
Trečios grupės vaikai brendo dar greičiau nei pirmosios ir antrosios grupės vaikai, būdami 89 dienų sugebėjo paimti daiktą. Buvo pastebėta, kad antrosios grupės vaikams buvo sunkoka koordinuoti regimąjį vaizdą su rankų judesiais, nes jie turėjo galimybę rinktis iš pernelyg daug objektų.
 
Vaiko vystymąsi neigiamai veikia tiek visiškas vaiko ignoravimas, tiek perkrauta dienotvarkė, užsiėmimais, įspūdžiais, daiktais. Šiomis dienomis mokyklinės priemonės šviečia ryškiomis spalvomis, įvairiais paveikslėliais, kvapais ir garsais. Sąsiuvinių išvaizda visiškai neatitinka paskirties. Visi šie daiktai atrodo kviečia žaisti, blaško dėmesį. I klasė vaikui yra labai svarbus gyvenimo įvykis, perėjimas iš vieno raidos etapo į kitą.
 
Vaikas turi mokėti susikaupti, išlaikyti dėmesį, mokėti įveikti įtampą. Tai jam yra nelengva, o jei dar aplinka nepadeda, tada tikrai kyla įvairių problemų. Vaikas jaučiasi persisotinęs, jam niekas neįdomu, nemoka susirasti veiklos, užsiimti pats. Gali atsirasti savivertės problemų, nepasitikėjimas savimi, o vis žiūrėjimas ir laukimas ką kiti jam pasiūlys veikti. Įdomu yra tai, kad žmonijos istorijoje trūkumas skatino ieškoti, atrasti, kurti. Dabar daugeliui tėvų nerimą kelia vaiko nuobodulys. O tai yra svarbus vystymosi stimuliatorius.
 
Dauguma įvairių teorinių pažiūrų psichologų akcentuoja vaiko polinkį mokytis, kurti. Problemos, aplinka, žmonės skatina vaiką protauti, mėginant panaudoti tai ką žino, suprasti ką reiškia prieštaravimai ir sujungti įvairias mintis į vieningą visumą. Vaikai aktyviai veikia, kartoja įvairius veiksmus, judesius, žodžius, žaidimo situacijas, siekia vis pakartoti naują patirtį, kol ta patirtis pasensta. Tada pradeda nuobodžiauti ir vėl atgyja, kai susiranda veiklos arba kas nors aplinkoje pasikeičia. Mylintys tėvai, jų dėmesys, stimuliuojanti aplinka (pagal vaiko amžių ir poreikius), erdvė panuobodžiauti sudaro puikias sąlygas vaikui augti ir vystytis.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje