Emokykla.lt
D.U.K.
2012-01-26 Kaip tėvų gyvenimas atskirai atsiliepia vaiko vystymuisi ir bendrai savijautai?
Kaip tėvų gyvenimas atskirai atsiliepia vaikų vystymuisi, raidai ir bendrai būsenai? Jei tėvai nėra išsiskyrę, tačiau nusprendžia „pagyventi“ atskirai. Ar tai žaloja vaiko psichologinę būseną? Ką geriau atsakyti ikimokyklinio amžiaus vaikui? Kiek jis gali suprasti? 
 
2012-01-26 
 
Atsako Dovilė Jankauskienė, psichologė
 
Nesutarimai ir krizės šeimoje yra normalus reiškinys, o vaiko ar vaikų auginimas labai pakeičia sutuoktinių gyvenimą. Du žmonės kurį laiką susiderinę gyveno dviese, turėjo laiko vienas kitam, atliekamų pinigų poilsiui, galėjo veikti pagal savo norus. Šeimoje atsiradusi maža triukšminga būtybė, įsiterpė tarp vyro ir moters, beveik nebeliko laiko vienas kitam ir sau. Dauguma tėvų apie gyvenimą su kūdikiu įsivaizduoja kaip paveikslėlį, kuris demonstruojamas ant tėvams skirtų žurnalų viršelių. Tačiau realybė labai skiriasi nuo paveikslėlio, o daugelis jaunų tėvų net nebuvo apie tai pagalvoję, juk vaikelis lauktas. 
 
Atsiradęs abipusis nusivylimas prisideda prie gyvenimo sunkumų, kurie pereina į gilesnę krizę. Kebli situacija priveda prie suaugusiųjų noro pagyventi atskirai. Maži vaikai geba labai jautriai reguoti tėvų jausminius atsiribojimus, susvetimėjimą, išgyvena grėsmę, net jei tėvai nesibara ir slepia nuo vaiko santykių problemas. Vaikai yra jausmų būtybės, puikiai jaučiančios jų aplinkoje tvyrančias nuotaikas, fiziškai ir emocionaliai priklausančios nuo savo tėvų.
 
Tėvų konfliktai ir nesprendžiamos krizės vaikui gali sukelti didelę išsiskyrimo baimę, baimę būti paliktam, jam gali būti sunku užmigti, vaikas tarsi pradeda eiti sargybą, kad tik nenutiktų ko nors blogo. Mažylis išgyvena tarp savo tėvų tvyrantį emocinį atšalimą, o drauge ir šiokį tokį emocinį abejingumą jo paties atžvilgiu. Kai šeimą užgriūna bėdos, lengva patarti išlikti ramiems, kad tik nesukelti nerimo vaikui.
 
Visos krizės yra realus gyvenimas, o vaiko apsaugoti nuo visų baimių ir nerimo neįmanoma, nors suaugusieji to tikrai norėtų. Kas padeda ištikus tėvų tarpusavio santykių krizei?
  • Priėmimas ir supratimas, kad kartkartėmis sutuoktinius ištinka krizės. Noras emociškai atsiriboti ir atsiskirti reikalingas tam, kad kiekvienas susivoktų, kiek jam brangūs aklavietėn patekę santykiai ir vėliau vėl galėtų prie jų sugrįžti.
  • Jei tik įmanoma partneriams siūloma padaryti taip, kad kitas aiškiai pajustų, kad yra mylimas, brangus, reikalingas. Moterys ir vyrai meilės įrodymus dažnai supranta skirtingai. Tokiu atveju nesusipratimų ir emocinio atšalimo prevencija yra aiškus nuomonės išdėstymas ir kito išklausymas.
  • Jei santykiai yra tokie prasti ir nė vienas iš partenrių nepasirengęs kalbėti ir klausysti apie meilę, o buvimas kartu ateityje neaiškus, tuomet geriausiai padėti gali aiškumas.
  • Esant tokiai situacijai, svarbu, kad vaikas nepasijustų vieno sąjungininku, o kito priešininku. Jei vaikas miega atskirai, tegul lieka savo lovelėje, nors likusiajam su vaiku taip norėtųsi, kad didelė lova nebūtų tuščia.
  • Paaiškinkite savo mažyliui, kad jums sunku sutarti ne su juo, o su o tėveliu ar mamyte ( vaikas vis tiek tai jaučia). Suprantama mažylis nėra jūsų draugas ar draugė, kuriam galite iki smulkmenų pasakoti apie viską. Tokie dalykai vaiką tikrai gerokai apsunkintų ir trikdytų.
  • Net jei labai sunku, pasistenkite vaiko akivaizdoje nesibarti ir nepagarbiai apie sutuoktinį nekalbėti. Taip vaiko sieloje tik sukelsite dar didesnę sumaištį. Barniai vaiko akimis žiūrint atrodo taip:”Jie mama ir tėtis pyksta, tai tikriausiai dėl manęs, gali nutikti taip, kad rytoj jiems nebepatiksiu.” Mažas vaikas dar negali savęs nuraminti: ”Na jie vėl vienas kitu nepatenkinti. Pasibars ir praeis. O jei ir nepraeis, tai aš čia niekuo dėtas, mane vis tiek jie abu myli.” Tokių gebėjimų neturintį vaiką įtemptos šeimos situacijos labai gąsdina. O tai juk nerimą kelia ir suaugusiesiems, kurie žino ir supranta situaciją.
  • Svarbu vaikui perteikti, kad esae su juo ir už jį, kas benutiktų. Galima jam tiesiog imti tai ir pasakyti. Tai gali atrodyti keista ar net komiška, bet aiškiai išsakyti tai kas vyksta galima ir kūdikiui. Žinoma gali būti, kad kūdikis ar vaikas nesuvoks daugelio jūsų žodžių prasmės, tačiau puikiai pajus emociškai, o to jam labiausiai ir reikia. Vaikui bus aišku, kad gyvenimas kartais būna sunkus ir liūdnas, kad yra dalykų kuriuos reikia įveikti, tačiau ryšys su tėvais, nepasisant visų negandų, lieka stiprus. Jei bent vienas iš tėvų (geriausia abu) esant sunkioms aplinkybėms, duos vaikui aiškiai suprasti, kad jausmų lygmenyje lieka atviras ir pasiekiamas bet kada. Mažylis susitvarkys su įtampomis ir atsiskyrimo baime. Tereikia įvardinti tai, ką jis ir taip jaučia, o vyresniems vaikasm dar labai padeda priminimas, kad jie juk taip pat pykstasi su savo draugais.
  • Būtina mokytis tausojančiai elgtis šeimoje vienam su kitu, taip pat ir su savo vaikais. Deja, dažniausiai yra taip, kad santykių krizes išgyvenantys žmonės būna tiek užsiėmę savimi, paskendę savo mintyse ir jausmuose, kad net ir labai norėdami nesugeba vaikui jo suprantama kalba perteikti, kad yra saugus ir mylimas.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje