Emokykla.lt
D.U.K.
2012-08-22 Kiek ir kokių kanceliarinių priemonių vaikams reikia?
Esu dvejų vaikų mamai. Abu vaikai jau lanko darželį. Vyresnė dukra eis į priešmokyklinę grupę. Nors dukros dar nelanko mokyklos, tačiau jau kelinti metai kyla klausimas, kaip elgtis užėjus i kanceliarinių prekių parduotuvė prieš rugsėjo pirmąją? Kiek ir kokių priemonių iš tikro vaikams reikia? 
 
2012-08-22 
 
Atsako psichologė  D. Jankauskienė
 
Atrodytų labai paprasta atsakyti į šį klausimą. Mokytoja duoda reikiamų mokyklinių priemonių sąrašą, belieka nueiti į prekybos centrą išsirinkti ir nusipirkti. Tačiau pats klausimas jau yra tarsi pilnas nerimo ir teigimo, kad ne taip paprasta nueiti ir išsirinkti. Mokyklinė priemonės, kaip ir žaislai su vaikų pagalba prisideda prie skatinimo pirkti, per juos įsigyjama nemažai pirkinių, kurių gal būt ir ne visų reikėjo.
 
Tinkamiausios mokyklinė priemonės yra tos kurios atitinką paskirtį, paprastos, neryškių spalvų, be ryškių paveikslų. Jos neblaško dėmesio, neskatina bereikalingos tuščios konkurencijos. Tačiau daugybė priemonių nuo sąsiuvinių viršelių, kuprinių iki sportinių batelių neišvengė filmų veikėjų puolimo. Herojai eina “nesibeldę” į vaiko gyvenimą, o vaikui labai sunku nepasiduoti tai atakai. Nereikalingi pirmokui ryškūs kvepiantys trintukai, ar flomasteriai. Visi mokykliniai daiktai, turintys papildomų dirgiklių (kvapų, spalvų, paveikslėlių istorijų) vaiką stimuliuoja ir dirgina papildomai. O juk pirma klasė vaikui yra iššūkis: pasikeičia vieta, žmonės, dienos ritmas, dėmesio ir atsipalaidavimo ritmas, įvairiausios frustracijos ir emocijos. Per daug stimulų ir dirgiklių blaško ir apsunkina adaptaciją.
 
Dar viena svarbus dalykas yra daiktų gausa. Pirmokui reikia mokytis susidėti, saugoti savo daiktus. Tai gali būti nelengva. Turint labai daug ir įvairių daiktų, vaikui tai gali pasidaryti per sunku. Paprasčiausiai jis juos išmėtys. Todėl geriausia į mokyklą neštis tik tiek kiek reikia, nieko papildomo.
 
Su šia nerimą keliančia situacija susitvarkyti gali padėti keli dalykai.
 
Pirma – tėvų vertybinė sistema. Šiuo konkrečiu atveju tai - vartojimo kultūra. Svarbūs yra klausimai sau:
  • Ar pirkimas man yra malonumas, padedantis įveikti blogą nuotaiką?
  • Ar visada perku daiktus, kurių man reikia?
  • Ar daiktų pirkimas man suteikia pranašumo jausmą?
  • Kaip elgiuosi su daiktais kurių man nereikia?
  • Ar vaiko prašymas ir maldavimas ką nors nupirkti mane veikia emociškai (vaikystė vieną kartą, kaip man buvo skaudu, kai man nepirko, o aš taip norėjau ir pan.)?
Atsakymai į klausimus gali padėti susivokti koks yra jūsų vartojimas, ką daiktai suteikia jums gyvenime ir kaip veikia pats pirkimo procesas. Tėvų vartojimo kultūra ir vertybės tiesiogiai veikia vaikus. Vaikai stebi, mokosi ir kartoja. Tėvai vaikui svarbus pavyzdys, galintis lemti jo norus ir pasirinkimus. Tėvų vertybės parodo tai, kas jiems svarbu, kas jiems aktualu gyvenime, o bet koks elgesys atspindi vertybės pasireiškimą veiksmuose. Taigi, vaikų dideli norai prekybos centre labai priklauso nuo tėvų vertybių.
 
Antra – vertybinė sistema padeda aiškiai, nuosekliai laikytis tam tikrų nuostatų ir ribų. Suvokimas ir supratimas, kad vaikas, augantis perpildytoje daiktais erdvėje, sunkiai koncentruoja dėmesį, jo akys šokinėja nuo vieno daikto prie kito, sunkiai susidomi kuo nors ilgesniams laikui, o tai daro įtaką ir asmenybės formavimuisi. Asmenybė auga paviršutiniška, nuobodžiaujanti, laukianti naujų stimulų iš aplinkos. Labai nukenčia kūrybiškumas ir spontaniškumas. Vaikas tampa vartotoju. Tai padeda suvokti svarbiausia - kad daiktų vaikui nereikia daug. Kad vaikus auginti yra brangu ir jiems reikia labai daug yra sukurtas ir reklamos suformuotas požiūris. Vaikams iš tikrųjų reikia aiškių ribų, kurios augant plečiasi ir kartais gali būti lanksčios. Toje erdvėje su ribomis kūrybinės laisvės ir žaidimų. Tėvų meilės ir dėmesio.
 
Kaip įveikti vaikų kaprizus, didelius norus ir pykčius prekybos centre?
 
Labai svarbu tėvų emocinė būklė ir pagarba sau. Tai leidžia priimti vaiko jausmus, suprasti jo norus, nemenkinti, nekurti įtampos ir nežadėti to ko neketinate daryti. Paprasti žodžiai: „Aš suprantu, kad tu nori tų pieštukų ar papildomo trintuko, bet mes tokių daiktų neperkame, arba mes tarėmės ką pirksime. Tau dėl to liūdna, pikta ar esi nusivylęs”. Reikėtų stebėti savo jausmus ir nesivelti į tuščius ginčus. Vaikas turi teisę jaustis kaip jaučiasi. Emocijos greitai praeina, sunkiau praeina išsakyti skaudūs vertinimai ir nusivylimo vaiku demonstravimas.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje