Emokykla.lt
D.U.K.
2012-07-29 Ką daryti, jei vaikas nenori keltis anksti ryte?
Ką daryti, jei vaikas nesikelia anksti ryte? Kaip reikės pripratinti ir nevėluoti į darbą? Praeitų metų patirtis, kai 3 metų sūnus nesikeldavo rytais į darželį, sukeldavo daug sunkumų. Jau su baime laukiu šio rudens. Gal turite patarimų, kaip susitvarkyti su šia problema? 
 
2012-07-29
 
Atsako Dovilė Jankauskienė, psichologė
 
Dažniausiai rytinio nenoro keltis problema prasideda vakare – nenoru eiti miegoti arba labai sunkiu užmigimu vakare. Kai kuriems vaikams būna labai nelengva išsiskirti su tėvais visai dienai ir nuo ryto iki vakaro būti su triukšmingais vaikais, kitoje aplinkoje, prižiūrimam nepažįstamų auklėtojų. Jis turi išmokti naujose situacijose tvarkytis be mamos ir jos pagalbos. Darželis yra ne tik nauja vieta, kur mažylis sutinka nepažįstamų žmonių, kurioje pilna nematytų daiktų, vaikas dar turi susidoroti su naujais reikalvimais – pačiam apsirengti ir nusirengti, bendrauti, išmokti žaisti su kitais vaikais. Įvairūs nerimo simptomai taip pat ir miego problemos, nenoras keltis ryte, rodo, kad vaikas pradėjęs lankyti darželį išgyvena emociškai sunkias situacijas.
 
Gali būti, kad vaiko reakcijos praneša apie tai, kad jį kamuoja atsiskyrimo nerimas. Atsiskyrimo nerimą vaikas pradeda jausti kai jam sueina 7-8 mėnesiai. Taip jis parodo, kad užmezgė emocinius ryšius su juo besirūpinančiu žmogumi. Dažniausiai tai yra mama. Šis ryšys yra tarsi prisirišimo pavyzdys, kurį vaikas vėliau pritaiko bendraudamas su jam svarbiais žmonėmis.
 
Jausminių ryšių formavimosi laikas yra tarp 5 mėnesių ir trejų metų. Šiuo laikotarpiu vaikas stengiasi atkreipti į save dėmesį, kad užmegstų artimą ryšį su kokiu nors asmeniu. Jausminis ryšys vaikui teikia saugumo, meilės, priklausomumo buvimą. Jam tai nepaprastai svarbu, nes patenkina jo poreikius ir mažina baimę tam, kas nauja nepažįstama, leidžia mokytis ir pažinti naujus dalykus.
 
Atsiskyrimo nerimą patiria visi vaikai, kurie užmezgė emocinį ryšį. Atsiskyrimas yra kiekvieno mūsų kasdienybė. Jo reikia išmokti, kaskart išgyvenant didesnį ar mažesnį nerimą, kol sieloje įsivyraus saugumo ir pasitikėjimo jausmas, kad viskas gerai.
 
Po trečio gimtadienio atsiskyrimo baimė mažėja. Jei jaučiate, kad darželio lankymo pradžios sunkumai yra susiję su atsiskyrimo baime, pasistenkite, kad vaikas gautų pakankamia mamos ir tėčio dėmesio. Prieš miegą susitarkite, kad pasėdėsite prie jo pusvalandį, o vėliau būsite čia pat, jei panorėtų jus pakviesti.
 
Dienos metu skatinkite susirasti veiklos savarankiškai, kad galėtų pažaisti vienas. Paprasčiausi buitiniai konfliktai ir gyvenimo įtampos yra mūsų gyvenimo dalis, jautresnių vaikų širdyde gali sukelti didelę išsiskyrimo baimę. Svarbu vaikui ramiai ir tvirtai perteikti, kad viskas tvarkoje.
 
Kartais vaikas patiria baimę būti paliktas. Tai gali būti rytinio nenoro keltis priežastis. Vaikas bijo, kad mama jo nepasiims ir jam teks visą laiką likti darželyje. Būtent todėl vaikas stipriai protestuoja. Jis jaučia, kad be mamos jam blogai, kad būdamas šalia mamos jaučiasi saugus, gali nė per žingsnį nesitraukti nuo mamos, tarasi pradėti ją saugoti. Baimė būti paliktam kyla ne išsikyrimo su mama momentu, o vėliau. Kyla kupinas įtampos nerimas – paims jį tėvai ar ne.
 
Šios baimės atsiradimą ir stiprėjimą kelia daug veiksnių. Ši baimė atsiranda kai vaikas dar nesubrendęs, nepasiruošęs ilgesniam laikui atsiskirti nuo mamos, kai dar stipriai jaučia atsiskyrimo nerimą. Viena iš dažniausių priežasčių yra ankstyvas vaiko išleidimas į darželį (nesulaukus trejų metų). Sunku tiksliai nurodyti amžių kada kada atsiskyrimo nerimas jau neapima vaiko. Kekvieno vaiko vystymosi ritmas individualus. Tačiau jis ilgiau išlieka jautriems ir nedrąsiems vaikams.
 
Vaikas staiga atitrauktas nuo mamos (mamos ligos, darbiniai reikalai, kiti gyvenimo rūpesčiai, kurie staiga atitraukė nuo rūpinimosi mažu vaiku) išgyvena traumą, kuri pasireiškia stipriu nerimu ir baime būti paliktam.
 
Kartais vaikas nėra tikras dėl tėvų meilės. Vėlavimas arba paskutinio apėmimas iš darželio, gali vaikui kelti baimingumą ir tampą, kad jį pamiršo. Ir nors ši baimė atrodo iracionali, vaikas mąsto kitaip ir kai kuriais atvejais tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikas neori eiti į darželį. Vaikas nesikelia ryte, delsia, krapštosi, tempia laiką, vis stengiasi atitolinti išsiskyrimo momentą. Tėvai ragina, skubina, nerimauja, pyksta. O vaikas sau dar tvirčiau įsitikina, kad yra nemylimas. Ir gimsta baimė, kad jau šiandien, tai tikrai jį pamirš darželyje. Šiuo atveju svarbiausia atstatyti sveikus tėvų ir vaiko santykius, stiprinti vaiko saugumo ir pasitikėjimo jausmą, kuo nuoširdžiau reikšti jam meilę.
 
Kita priežastis – perdėta tėvų globa. Vaikas auga nesavarankiškas, neįveikęs atsiskyrimo baimės. Tėvai savo dideliu rūpesčiu vaikui kelia nerimą ir nepasitikėjimą kitais. Vaikas neišmoksta saugiai elgtis kitoje aplinkoje, sunkiai prisitaiko prie pokyčių. Jam atrodo, kad be tėvų neišgyvens ir tai stimuliuoja jo baimę būti paliktam.
 
Kai tėvai nesilaiko duoto žodžio, vaikui sunku jais pasitikėti. Jis jaučiasi nesaugus, nesvarbus.
 
Kas mažyliui padėtų įveikti išsiskyrimo nerimą ir baimę būti paliktam
  • Jausmas, kad tėvai labai myli ir jis jiems labai svarbus ir reikalingas.
  • Emocinis ryšys su auklėtojomis. Kuo ryšys stipresnis, tuo mažiau baimių. Santykiai su auklėtojomis suteiks vaikui saugumo, meilės jausmą. O tai stipriausi priešnuodžiai vaiką kankinančioms baimėms.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje