Emokykla.lt
D.U.K.
2012-07-15 Kaip padėti vaikui pritapti naujoje aplinkoje?
Šeimoje po truputį jau užsimenu vaikui apie tai, jog reikės eiti į darželį. Nerimauju, kaip mano sūnus pritaps naujoje aplinkoje, nes įprastai jis sunkiai susibendrauja su nepažįstamaisiais ir tampa nedrąsus. Nors šeimoje jam skiriame daug dėmesio, skatiname pasitikėjimą savimi, daug giriame, nebaudžiame už klaidas ir pan. 
 
2012-07-15
 
Atsako Dovilė Jankauskienė, psichologė
 
Žmonės yra labai įvairūs, skirtingi ir unikalūs. Sprendžiant iškilusias problemas visada labai svarbu atkeipti dėmesį į vaiko individualybės faktorių. Kai kurie vaikai, augantys labai sunkiomis socialinėmis sąlygomis, kur trūksta maisto, asmens higienos, tinkamo maisto ir darbužių, vystosi gana sklandžiai. O yra tokių vaikų, augančių tvarkingose šeimose, kur atsitinka tik nedidelės krizės ar įtampos, kuriems sutrinka miegas, jie praranda apetitą. Tai gi vieni vaikai yra labai stiprūs ir atsparūs, o kiti tiesiog jautrūs ir lengvai sutrikdomi. Pagrindiniu įvairiausių psichinių simptomų ( drovumas, uždarumas, jautrumas, nerimastingumas) atsiradimo faktoriumi gali tapti ir įgimtas paties žmogaus pažeidžiamumas.
 
Įsivaizduokite, kad žmogaus psichika tarsi namas. Kūdikystėje jis pamažu statomas, dedant plytą prie plytos, vieną jų eilę jungiant su kita. Kiekviena plyta – vaiko patirtis, išgyventa bendraujant su kitais žmonėmistai gali būti įvykis, kai kas nors padeda pavargusiam mažyliui nurimti.
 
Tėvai vaikui padeda mokytis atsižvelgti į savo kūno poreikius ir juos tenkinti. Mažylis pirmiausia mėgina pažinti savo kūną ir jo ribas, jausdamas tėvų kūno artumą, kai yra nešiojamas ant rankų.
 
Vėliau, jau pauagęs mokosi pažinti savo jausmus. Išgyvena tam tikrą emocinę trintį, ko nori mama ar tėtė, ko noriu aš? Taip vaikas pajunta, kad yra kitos, nei šalia esantys žmonės. Šis jausmas sudaro pirminio identiteto pagrindą. Šio pagrindo plytos yra vaiko patirtis kaupiama bendraujant su tėvais. Tai labai svarbu sveikos psichikos vystymuisi ir asmenybės tapsmui.
 
Jei bendraudamas su tėvais vaikas sukaupia daug vienas kitam prieštaraujančių, nenuspėjamų patyrimų, arba įgyja tokios patirties, kai nepakankamai įsijaučiama, jo asmenybės namo sienos gali tapti per plonos, per silpnos. Net pamatai gali būti nestiprūs, jei kūdikystėje buvo mažai darnos ir tvarkos.
 
Taigi psichikos namo statybos ir savojo pojūčio vystymasis skatina mažus vaikus siekti bendravimo su tėvais. Dauguma vaikų negali atsisakyti emocinio suaugusiųjų atidumo, nes sustotų jų psichikos vystymasis. Tėvų atsitraukimą mažas vaikas laiko grėsmingu. Net trumpi kasdieniai atsiskyrimai nesubrendusiai asmenybei yra skausmingi. Jei tarp mažylio ir tėvų neužsimezgė stiprus ramybės ir ir pasitkėjimo ryšys. Tada darželio lankymo pradžia ir atsiskyrimas nakties miegui tampa labai sunkūs.
 
Esant tam tikroms gyvenimo aplinkybėms, net ir labai norėdami tėvai nepajėgia būti visada atviri, prieinami, įsijaučiantys į vaiko reikalus. Sunkesnių ar lengvesnių situacijų pasitaiko kiekvienoje šeimoje, nes jos yra gyvenimo pakilimų ir nuosmukių dalis. Bet koks gyvenimo įvykis gali sustiprinti žmogų. Įveikęs kliūtį, problemą ar sunkumą žmogus visada jaučiasi paaugęs, įgyja pasitikėjimo savimi patirties ir gebėjimo nurimti ir veikti sunkiose situacijose.
 
Mažylio pradėjimas eiti į darželį pakeičia visos šeimos gyvenimą. Svarbiausia į tai žiūrėti kaip į tam tikrą vaiko brandą: Jis jau didelis ir pradeda lankyti darželį. Vaikai yra jausminės būtybės, jie kaip seismografai jaučia bet kokį tėvų nerimą.
 
Pirmas žingsnis būtų tėvų nerimo įveikimas. Antras - pasiruošimas darželiui t.y. kalbėjimas apie tai, ruošimasis: drabužėlių, šlepetėlių ar kitų reikalingų daiktų nupirkimas, susipažinimas su auklėtoja. Pratinimas prie darželio dienos ritmo namie. Nežadėti vaikui nerealių dalykų: kad vaikai tik draugiški, kad daug žaislų, kad bus gera ir pan. Geriau kalbėti realiai, aišku vengti gąsdinimo darželiu.
 
Būtų gerai, kad nors vienas iš tėvų pasiimtų savaitės atostogas. Darželį pradėti lankyti pirmadienį. Šią dieną pabūti kartu su mama pora valandų, geriausia pirmoje dienos dalyje. Ramiai apžiūrėti grupę, susipažinti su vaikais, rasti savo spintelę, pasimokyti elgtis tualete.
 
Antradienį pabūti porą valandų jau be mamos. Vengti labai ilgų graudžių atsisveikinimų, nežadėti nerealių dalykų!
 
Trečiadienį ir ketvirtadienį pabūti iki pietų miego, o penktadienį jau galima likti pietų miego. Jeigu vaikas išsiskiria su stipriais verksmais ir riksmais, jis būna apimtas panikos, nebelieka jokio ryšio su aplinkiniu pasauliu. Ši būsena trunka neilgai ir vaikas po truputį atkuria ryšį su juo besirūpinančiai žmonėmis, atranda sąsajas su tikrove. Tėvams gali būti tikras iššūkis palikti tokį vaiką darželyje, juos lengvai apima kaltės jausmas.
 
Tačiau tikrai yra teigiamų šių išbandymų pusė: vaikui padedama atsiskirti nuo tėvų, jis pamato, kad esama ir kitokio pasaulio vaizdo, kad gyvenimas vyksta net tėvams nesant. Ilgainiui kartojantis atsikyrimui, vaikas adaptuojasi prie naujų žmonių, aplinkos, ritmo ir sukuria naujus ryšius. Taip jis paauga: išmoksta įveikti vis didesnes frustracijas, pradeda vis daugiau pasitikėti savo jėgomis, pasaulis atrodo draugiškas ir palaikantis, o santykiuose su tėvais atranda priėmimą ir atsipalaidavimą.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje