Emokykla.lt
D.U.K.
2012-06-11 Vyresnėlė dukra nekenčia neįgalaus jaunesnio savo brolio. Kaip elgtis?
Šeimoje turime problemą su skirtingų vaikų auklėjimu ir ugdymu, nes auginame viena vaiką su neprigirdėjimo negalia. Sūnui 4 metai, o vyresnei dukrai 7 – eri. Situacija tokia, kad vyresnė dukra nekenčia savo neįgalaus jaunesnio brolio... Jį net muša...Aš, mama, esu neviltyje, nes jau nebesuprantu kaip elgtis. Kuo daugiau draudžiu skriausti savo jaunesnį sūnų, tuo labiau dukra agresyviai elgiasi. 
 
2012-06-11
 
Atsako Dovilė Jankauskienė, psichologė
 
Auginti vaiką su negalia yra sudėtinga ir sunku visai šeimai. Gimus neįgaliam vaikui sutrinka visa šeimos pusiausvyra, kurią susigrąžinti gali būti sudėtinga. Bendrai sakant visą šeimą per gyvenimą lydi ilgai trunkanti akistata su artimo žmogaus kančia ir skausmu.
 
Broliuko su klausos negalia poreikiai nustumia į antrą planą kitų šeimos narių poreikių tenkinimą. Šeimų, turinčių kurčių vaikų, tėvai turi prisiimti naujus vaidmenis ir labai anksti apsispręsti dėl įvairiausių dalykų (klausos aparato, lavinimo būdo, kalbos mokymo, ugdymo įstaigos ir pan.). tėvams prisideda nauji vaidmenys: pedagogo, advokato, kalbos mokytojo, vairuotojo, slaugytojo ir kt. Visa tai reikalauja daug laiko ir atlikdami šiuos vaidmenis tėvai sąmoningai ar nesąmonigai mažiau dalyvauja kito vaiko gyvenime.
 
Taigi jūsų dukrai reikia susitvarkyti su sudėtingomis emocijomis ir prisitaikyti šeimoje, tarsi iš naujo rasti savo vietą. Tai mergaitei gali sukelti psichologinių sunkumų. Agresija yra viena iš ypatingų problemų, kurias patiria vaikai, gyvenantys su neįgaliu broliuku ar sesute. Dėl dažnų tėvų išsakomų reikalavimų sveiko vaiko agresijos impulsai dažnai būna slopinami viduje. Juos lydi didelis kaltės jausmas, nusivylimas ir vienišumas.
 
Dažnai vaikai negali dėl savo mažumo, gyvenimiškos patirties trūkumo suvokti kas vyksta šeimoje. Sunku ilgai slopinti savo jausmus ir jie prasiveržia agresyviu elgesiu prieš kurčią broliuką. Vaikui gali atrodyti, kad tai jis atėmė mamos dėmesį, meilę ir šilumą ir, kad ji netenka tėvų ir vienintelis būdas susigrąžinti mamos dėmesį yra agresyvus elgesys su broliuku. Taip pat gali lydėti kaltės ir baimės jausmas, kad tai kas atsitiko broliukui yra jos kaltė. O kur dar baimė, kad ir ji gali apkursti.
 
Paprastai tėvai vaikui su negalia leidžia daugiau, mažiau priekaištauja, ribos yra platesnės, drausmės ir tvarkos reikalvimai gerokai skiriasi nuo reikalavimų sveikiems vaikams. Tėvams būtina   gerai pagalvoti ar reikalavimai vaikams yra teisingi. Vaikas jaučia nuoskaudą dėl skirtingų reikalavimų ir padaro išvadą, kad kurtysis gali turėti daugiau privilegijų.
 
Kai šeimoje daugiausia kalbama apie kurčią vaiką, kitas vaikas pradeda jausti, kad jo poreikiai nėra svarbūs. Vaikas išgyvena daugybę jausmų - kaip atskiras individas, tiek santykyje su tėvais, tiek su broliuku. Neegzistuoja koks nors tik vienas jausmas (pyksta, nekenčia broliuko), o susipina jų daugybė.
 
Priešingi jausmai kovoja vaiko sieloje: pyktis-kaltė, laimėir varžymasis, pavydas ir liūdesys, noras globoti - nusivylimas ir atstūmimas. Taip pat gali kilti tos pačios rūšies jausmų, kai vaikas jaučiasi liūdnas, astumtas, paniekintas, apgautas, priešiškas, piktas, išsigandęs, vienišas, neįvertintas ir sutrikęs. Labai svarbu gerbti, vertinti ir priimti visus vaiko jausmus. Būtina, kad vaikas dalintųsi savo jausmais, o ne slėptų juos, kas gali baigtis agresijos išpuoliu preiš broliuką.
 
Dar vienas svarbi pykčio prieš brolį priežastis gali būti, kad mergaitei tenka jį prižiūrėti arba užimti kokia nors žaidybine veikla. Visose šeimose vyresni kažkiek laiko skiria broliukų ar sesučių preižiūrai ir žaidimams. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kurčio broliuko preižiūra skiriasi savo įtampa dėl nevienodos atsakomybės.
 
Reikia gerbti vaiko norą žaistisu kitais vaikasis, kurti kitus santykius ar pabūti vienam. Augdama jūsų dukra pamažu suvoks, kad negalės gauti tiek pat jūsų dėmesio ir laiko kiek jo gauna jos broliukas, bet ji visą laiką jaus poreikį pabūti viena su savo tėvais, t.y. paturėti juos sau. Mergaitei reikia asmeninio bendravimo, nedalijamo dėmesio- tokio kokį gauna broliukas.
 
Užmegzti santykį su dukra padėtų kasdieniai asmeniniai pokalbiai, apkabinimai, kuriems reikėtų skirti nors 20 minučių. Klausimai: “Kaip tu jautiesi, papasakok man apie tai, ką mes kartu galėtume sugalvoti, gal galime rasti kokią išeitį?” ir pan. Labai padeda tokie tėvų žodžiai: Kartais supyksti? Tai visai suprantama. Tai tikrai pykdo ir tai yra normalu. Tau tikrai sunku ir atrodo nuo jausmų gali sprogti”.
 
Tiesiog tiek ir tereikia, kad kas nors pripažintų, kad jausmai yra natūralūs. Kai vaikas gali aptarti savo nevilties ir pykčio jausmus su žmogumi, kuris jį užjaučia ir supranta, vaikas dažnai vėliau sugeba geriau valdyti situaciją.
 
Tokiose situacijose esantys daugelis vaikų pasireiškia kaip subrendę ir mokantys vertinti kitus žmones, kai vystomas jų pačių savivertės jausmas. Paprastai tokie vaikai labiau toleruoja žmonių skirtumus, neskunba daryti išvadų vien pagal išvaizdą. Jie jaučia gerus jausmus savo kurčiam broliui ar sesei – myli, didžiuojasi juo, globoja, gerbia, būna altruistiški, gailestingi, kantrūs ir tolerantiški, besidomintys jų gyvenimu, mylintys ir užjaučiantys.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje