Emokykla.lt
D.U.K.
2012-02-23 Kaip nesibarant susitarti su vaiku, kad jis rengtųsi?
Mano sūneliui 3 m., kokiu būdu be barnio susitarti apsirengti, neskriausti 9 mėn. sesės, nemušti mamos? Kiekvienas rytas prasideda "neskriausk sesės","nemėtyk žaislų","paimk šiukšlę, kurią numetei" ir t. t. ir t.t. Esu girdėjusi apie 3 m. vaiko krizę, bet toks elgesys varo į neviltį... Net kai ruošiamės į lauką, kur jis pats nori, niekaip neišprašau apsirengti, apsimauti batų... Visą laiką tas pats - lakstymas po namus ir bėgiojimas nuo mamos. Ir tik man atrakinus duris arba išeinant per duris jis ima rengtis... Kokia motyvacija tinkama tokio amžiaus vaikui?
 
2012-02-23
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Kiekvienas žmogaus elgesys, kad smulkiausias judesys turi priežastį ir pasekmę. Atrodo jūsų sūnelis yra aktyvus ir judrus berniukas. Per jo trejus gyvenimo metus įvyko daug svarbių įvykių. Mamos nėštumas, po to mama kažkur dingo ir parsivežė mažą sesutę, jam teko staiga tapti labai dideliu. Net jeigu viskas (nėštumas, gimdymas, antro vaiko sveikata, tarpusavio santykiai, darbai, finansai ir t.t.) yra gerai, vaikui gali būti neramu ir sunku prisitaikyti prie pokyčių. Vaikas savo elgesiu parodo, kad jam kažkas negerai. Atrodo, jūsų sūnus pasirinko prieštaravimo būdą ir visai sėkmingai tokiu būdu gauna jūsų dėmesį. 
 
Kaip vaikui padėti gyventi draugiškai ir be kančių?
 
Mokslininkai nustatė, kad žodžiai į žmogaus protą įsiskverbia daug giliau, jeigu juos lydi papildomi stiprūs signalai: prisilietimas, akių kontaktas ar rėkiantis balsas. Jeigu vaikas girdi: “tu netvarkingas” ir tai bus sakoma garsiai ir suraukta veido mimika, tai labai trikdys, o jei dar žmogus grėsmingai artinsis ir atrodys įtūžęs, vaikui bus aišku, kad susidūrė su problema. Ir jei tai daro 3 kartus didesnis šeimos narys, nuo kurio vaikas jaučiasi ir yra ištiktųjų yra priklausomas, šis atsitikimas liks visą gyvenimą atmintyje.
 
Žodžiai, kuriuos kritinėmis akimirkomis ištaria susijaudinę tėvai yra labai stiprūs, skaudūs:” kvailas vaike, tu mane žudai, jei galėčiau trenkčiau tave, geriau jau nebūtum gimęs” ir pan. Pykti ant vaikų ar prie vaikų nėra blogai. Vaikai turi žinoti, kad žmogus gali supykti, nuleisti garą ir būti saugiai išklausytas. Manoma, kad tikras pyktis tęsiąsi tik 20 sekundžių ir paprastai tai tėra garsas.
 
Bėda yra tada, kai gražūs žodžiai apie vaiką (aš tave myliu, tu nuostabus, tu geras ir pan.) tampa ne tokie stiprūs ir keliantys pasitikėjimą. Dažniausiai šie žodžiai lieka neišsakyti. Beveik kiekvieną vaiką tėvai tikrai labai myli, bet vaikas to nežino. Tad net suaugę žmonės galvoja, kad nuvylė savo tėvus ir nebuvo jiems pakankamai geri. Svarbu šį nesusipratimą kuo anksčiau išsiaiškinti.
 
Periodais, kai vaiko gyvenimas jam atrodo neužtikrintas – šeimoje atsirado kūdikis  – labai svarbu jį geranoriškai palaikyti: pažvelgti tiesiai į akis: ”Tu mums vienintelis, nuostabus, ypatingas, kad ir kas benutiktų tu esi man svarbus.”
 
Tėvai visai be piktų kėslų ir netyčia užprogramuoja vaikus būti nelaimingais. Tačiau galima įjungti ir teigiamą programą.
 
Ką daryti?
  • Kai drausminate vaiką, nemenkinkite jo. Paprasčiau reikliai paprašykite, pareikalaukite. Atsižvelkite į jo amžių, ką jis tikrai gali padaryti ir kur jam reikės jūsų pagalbos. “prašau padėk mašinytę į lentyną, apsiauk batus, aš užrišiu raištelius.”
  • Net ir draugiškai nemenkinkite vaiko, pvz., vadindami jį gyvūno vardu. Nebent tai žaidimas ir jūsų sūnelis yra liūtukas. Venkite pavadinimų paršelis, asilas ir pan.
  • Nelyginkite vaiko su kitais.
  • Rodykite pavyzdį, kaip elgtis ir ką daryti. Padėkite vaikui susivokti, ką konkrečioje situacijoje reikia daryti. “Kambaryje mes kalbame ramiai, šokinėjame lauke ar ant batuto, prie stalo mes valgome, pasakyk kaimynei laba diena ir t.t.“
  • Vaikams girdint nekalbėkite kitiems žmonėms apie jų trūkumus.
  • Nesididžiuokite vaiko įpročiais, kurie paprastai vėliau pridaro bėdų. “Tas mūsų mažas nenaudėlis greitai visus išvarė iš smėlio dėžės.”
  • Nesinaudokite kaltės jausmu tam, kad galėtumėte kontroliuoti vaiką. “Pasižiūrėk kaip kenčia mama dėl tavo elgesio”, “Tu mane į kapus nuvarysi”. Geriausia būtų, kad vaikas niekada negirdėtų tokių pareiškimų.
  • Kasdien pastebėkite mažiausiai 3 teigiamus įvykius, vaiko poelgius, bruožus ir tai pasakykite vaikui.
Vaikų pasitikėjimo lygį lemia ne tik pagyrimai ar menkinimai. Juos programuoja ir tai, kokius teigiamus ir neigiamus žodžius pasirenkate kai jiems vadovaujate. Pvz., galima vaikui sakyti:”šiandien nedrįsk mušti sesutės”, arba ”labai norėčiau, kad pažaistum su sesute”, arba “kai sesutė miegos, tu tyliai žaisi”.
 
Labai svarbu suvokti kaip veikia žmogaus protas. Jeigu vaikui sakoma: nepargriūk, nesusitepk, nesimušk, nemėtyk, nerėk ir t.t., jis galvoja apie du dalykus – apie “ne” ir apie “pargriūk”. Vaikas automatiškai pakartoja tai, ką galvoja ir įsivaizduoja save krentantį, tikriausiai tą ir padarys.
 
Daug prasmingiau vartoti teigiamus žodžius, kad vaikas įsivaizduotų ką reikia daryti, o ne ko nedaryti. “Bėgame per pievą, kalbame ramiai, tyliai, daiktą padedame į vietą ir t.t.” Teigiama formuluotė padeda vaikams galvoti pozityviai ir jaustis pajėgiems pačiose įvairiausiose situacijose. Jie įsivaizduos sėkmingą savo elgesį ir patys sugalvos kaip pasiekti gerų rezultatų. Padrąsinantys, palaikantys, raminantys tėvų žodžiai liks su vaiku visam jo gyvenimui.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje