Emokykla.lt
D.U.K.
2012-12-11 Ką daryti, jei vaikas tėvams „užlipo ant galvos“?
Mano sūnui 3 metai. Visada buvau už auklėjimą be fizinių bausmių, bet išėjo taip, kad vaikas dabar man užlipęs ant galvos". Tėčio klauso, nes keletą kartų vyras pliaukštelėjo per užpakaliuką ir tikrai jam pasakius "negalima" reaguojama. O į mamos griežtesnį toną, nekreipiama dėmesio, nes aš visada stengiuosi paaiškinti, kodėl neleidžiu, kodėl negalima. Kaip bandyti keisti auklėjimą, nes dar po 2-3 metu vaikas darys su mama ką nori..
 
2012-12-11
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Niekada anksčiau nebuvo tiek daug kalbama, kaip auklėti vaikus, ir niekada anksčiau nebuvo taip bejėgiškai jaučiamasi. Vaikų auklėjimas išplečiamas iki tėvų auklėjimo. Tėvai nebepasitiki savo kaip auklėtojų kompetencija. Kiekvienu klausimu apklausiami ekspertai, todėl įvairiuose leidiniuose tėvams galima rasti ir pakankamai prieštaringų patarimų ir nuomonių. Iš tiesų šiandien sunku rasti tą „aukso vidurį”. Sunku nepulti į kraštutinumus, jei mano vaikystė buvo sunki (mane labai globojo, manęs nepastebėjo,iš manęs daug reikalavo ir pan.), savo vaiką auginsiu kitaip. Dažniausiai tas „kitaip” būna kitas kraštutinumas , nei tėvų patirtys jų vaikystėje.
 
Išlepintas vaikas anglų kalboje reiškia „sugadintą vaiką“ (spoilt child). Nuomonių, kas yra išlepintas vaikas, yra daug ir įvairių. Lepinimo priežasčių taip pat neįmanoma visų išsiaiškinti, nežinant konkrečios situacijos. Tačiau apibendrinant galima sakyti, kad išlepinto vaiko tokie „bruožai“:
  1. Nesavarankiškumas;
  2. Ribų nejautimas;
  3. Isteriškas elgesys;
  4. Vis didėjantis egocentrizmas (visi vaikai egocentriški, tik augant tai mažėja);
  5. Sunkiai įveikia stresą, frustraciją;
  6. Sunkiai adaptuojasi naujose situacijose;
  7. Emocinis nestabilumas, judrumas, nerimavimas;
  8. Nemokėjimas toleruoti laukimo;
  9. Šiurkštus elgesys, nejautrumas kitam, jokių empatijos jausmo užuomazgų.
Šios savybės gali susiformuoti ir dėl kitų priežasčių: raidos sutrikimų, ligos, sužeidimų, netekties, didelio streso, emocinio, fizinio, seksualinio smurto, autoritarinio auklėjimo stiliaus.
 
Ką daryti? Šiuo atveju labai svarbu aplinka, kurioje vaikas auga, formuojasi jo asmenybė. Jei vaikas saugus, jei tėvai pasitiki savo auklėjimo kompetencija, jei šeimoje vieningi reikalavimai, tėvai skiria meilę nuo pataikavimo, nuolaidžiavimo, dėl savo auklėjimo klaidų nelinkę griaužti savęs ar kitų, o keičia situaciją atsižvelgdami ir į savo jausmus, o ne tik į labai gero eksperto nuomonę ir patarimus (kuris net vaiko nematė). Kaltinti lengva ir kaltinant, problema neišsprendžiama, o tik sustiprinama, nes didėja pasipriešinimas.
 
Meilė labai skambus ir dažnai kartojamas žodis. Kai tėvai rūpinasi savo vaiko poreikiais ir tai daro su džiaugsmu, pasitenkinimu, sąmoningai suvokdami savo elgesį ir to elgesio pasekmes, tai galima vadinti meile. Rūpestis be meilės, tai kaip pirktinis pyragas, skanus, bet kažko trūksta. Rūpestis vaiku be meilės dažniausiai rodo, kad toks vaikas neatliepia tėvų lūkesčių. Suaugusieji iš tiesų nori kito vaiko, ir vaikas jiems yra tik „vaikas-projektas“, būtinas jų savirealizacijai. Taip auginant vaiką yra pavojus jį arba lepinti arba labai griežtai auklėti, rezultatas tas pats – tikrasis vaikas išstumtas, nenusisekęs „vaikas –projektas“ tampa našta.
 
Vaiką išlepinti galima visada, kai neatsiliepiama į jo tikruosius poreikius, nejaučiant saiko, negerbiant jo (aišku pagal amžių) savarankiškumo, neleidžiant jam tapti vis labiau savarankiška asmenybe, už vaiką spręsti ir žinoti kaip jam yra, per vaiką tenkinant savo poreikius (pvz., savo nesaugumą, vienatvės baimę, kelti vaikui savo nerealizuotus tikslus). Rezultatas irzlus, nelaimingas, priklausomas nuo kitų mažas monstras.
 
Kaip neužauginti lepūnėlio?
  1. Priimti vaiką tokį koks jis yra.
  2. Nerealizuoti per vaiką savo tikslų.
  3. Atminti, kad suaugęs žmogus turi daugiau patirties, resursų ir galimybių ir yra atsakingas už vaiko auklėjimą.
  4. Nemistifikuoti savo vaiko, nekabinti etikečių : Dievo dovana, pasaulio šviesa, indigo vaikas, stebuklas ir pan. (visi mes Dievo vaikai). Tai galima tyliai sau pasakyti, jei taip yra vaikas pajaus.
  5. Turėti aiškų suvokimą apie ribų ir taisyklių naudą vaikui (tai suteikia pamatinį saugumo jausmą). Mokėti pasakyti vaikui – NE. Pagalvokite ar jums dažnai tenka sakyti “ne” gyvenime ir kaip jums sekasi tai daryti.
  6. Besidžiaugiantys tėvyste, neblaškomi „madingų“ požiūrių į vaiką, matantys vaiko auginimo prasmę, jaučiantys atsakomybę tėvai paprastai augina vaikus, kurie būna savimi. Laimingi būna ir vaikai ir jų tėvai.
Apie pliaukštelėjimą per užpakalį. Turbūt nerasime tėvų, kurie nors kartą nepliaukštelėjo vaikui per sėdynę arba labai norėjo taip padaryti. Visi mes žmonės, visi kartais netenkame kantrybės ir dar vaikas papuola kaip tik po ranka. Tačiau pliaukštelėjimas tikrai neproduktyvus auklėjimo metodas. Taip, pliaukštelėjimas gali palengvinti pyktį, nuimti pernelyg didelę įtampą, bet žmogiškiems tarpusavio santykiams nesuteiks nieko gero. Vaikui gali atrodyti, kad mušimu galima išreikšti savo pyktį ar nepasitenkinimą, o tėvai vaiką visko moko per savo pavyzdį. Vaikas mato ir girdi: „Aš esu suaugęs ir turiu vienintelę priemonę kaip tave išmokyti klausyti, susitvarkyti ar gražiai elgtis – tai fizinė prievarta”. Po fizinių bausmių vaikas netaps nei išmintingesnis, nei atsakingesnis.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje