Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
„Ant boružės sparnelių daug gražių žodelių“

„Ant boružės sparnelių daug gražių žodelių“

2022-07-05
Susijusios temos: Vaiko kalba
„Ant boružės sparnelių daug gražių žodelių“
Vilniaus lopšelis-darželis „Sadutė“
Vyr. mokytoja Viktorija Zavackienė ir logopedė Daiva Kauklytė
 
„Ant boružės sparnelių daug gražių žodelių“
Vaiko kalbos išmokimą sąlygoja aplinka, mėgdžiojimas, individualios vaiko savybės. Vystantis kalbai, sąmonėje vyksta sudėtingos mąstymo operacijos (palyginimas, analizė, sintezė, apibendrinimas). Per pojūčius gaunama informacija apdorojama, gaunami vaizdiniai, suformuojamos sąvokos ir išreiškiamos žodžiais (Stunžienė, 2010). Šis sudėtingas procesas prasideda kūdikystėje ir tęsiasi visą mūsų gyvenimą.
Ikimokykliniame amžiuje, kalbinių gebėjimų ugdymo procese pastebimi šie iššūkiai: vaikų smegenų struktūra pakitusi taip, kad jie greičiau, lengviau priima ir suvokia vaizdinę informaciją (Monkevičienė ir kt., 2015); nesaikingas ir netikslingas medijų užsienio kalba naudojimas vaiko kasdieninėje veikloje namuose, trukdo vaiko kalbinių gebėjimų vystymuisi; mažėjantis taisyklingos kalbos vartojimas vaiko artimoje aplinkoje, neigiamai veikia kalbos suvokimą ir supratimą; didėjantis vaikų su kalbos raidos sutrikimais procentas (Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016m. 84 % vaikų, ugdomų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje susiduria su įvairiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimais) apsunkina bendrą ugdymosi procesą; nuotolinis mokymas.
Kalbos ugdymui svarbūs yra įvairių sąveikų kontekstai: šeima ir mokyklos specialistai, dirbantys su vaiku, sociokultūrinė ir inovatyviomis technologijomis grįsta bei vaiką supanti gyvoji ir negyvoji aplinka. Bendraujant su vaiku būtina atsižvelgti į skirtingas vaikų kalbines žinias, individualų intelektinį ir kalbinį išsivystymo lygį.
Kalba – viena svarbiausių bendravimo priemonių, kalbinius gebėjimus turime nuolat ugdyti, ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Siekiant lavinti ir tobulinti priešmokyklinio amžiaus „Boružėlių“ grupės vaikų kalbėjimo ir komunikacijos įgūdžius, nustačius trūkumus ir tobulintinas sritis nusprendėme vykdyti projektą „Ant boružės sparnelių daug gražių žodelių“.  Šio projekto metu siekėme konstruktyvios bendrystės tarp vaikų, priešmokyklinio ugdymo mokytojos, logopedės bei ugdytinių tėvų. Sudarėme sąlygas kiekvienam vaikui ugdytis visavertę kalbą įvairiuose kontekstuose: grupėje, visoje darželio aplinkoje, Vilniaus miesto erdvėse.
Projekto metu siekėme lavinti girdimojo ir erdvinio suvokimo, atminties, dėmesio, mąstymo operacijas; plėtoti sakytinę vaikų kalbą įvairios aktyvios veiklos metu; formuoti frazes, rišlią ir vaizdingą vaikų kalbą; ugdyti vaikų gebėjimą išreikšti jausmus, sudaryti sąlygas teigiamų emocijų išgyvenimui. Šiam tikslui pasiekti viso projekto metu lavinome vaiko foneminę klausą.
Parinkome priemones, žaidimus, kai vaikai klausėsi transporto priemonių garsų ir nustatė transporto priemonę; klausėsi teksto, išgirdo ir suskaičiavo kiek kartų išgirdo žodį Lietuva; minė  mįsles apie daržoves, vaisius, uogas; nustatė žodžiuose nurodytus garsus, skiemenų skaičių ir t.t.
Vaikai lavino kalbinę motoriką sekant pasakas ir kartu atliekant artikuliacinio aparato judesius: „Liežuvėlio pasakėlė“, „Laikyk dantukais“, „Stiprios lūpytės“, „Švarūs dantukai“, „Išsibarsčiusios raidės“, „Margučių pieva“. Vaikai mokėsi valdyti kvėpavimo ir oro srovę žaisdami žaidimus: „Nupūsk raidę“, "Pajusk oro srovės šilumą/šaltį", „Nuskraidink popierinį lėktuvėlį“, „Nuplukdyk laivelį“, „Užsimerk, atsipalaiduok, išgirsk“.
Ugdytiniai  lavino smulkiąją motoriką žaidžiant žaidimus: „Mano pirštukai miklūs, rankos stiprios“, „Pavaizduok transporto priemonių judesius“. 
Skonį,  kvapą,  klausą, regėjimą, lytėjimą vaikai lavino patyriminėse veiklose, tokiose, kaip  „Užsimerk ir atspėk daržovę, vaisių, uogą“, „Atspėk produktų sudėtį“, „Užuosk daržovę, vaisių, uogą“, „Paslaptingas maišelis“, „Minkyk, kočiok, formuok sausainius“, „Atspėk transporto priemonę“, „Trauk juostelę, įvardink spalvą, sugalvok daržovę, vaisių, uogą“, „Atspėk, kas slepiasi pintinėje“.
Laukiant Velykų vaikai aktyviai gamino Velykinius sausainius. Gamindami vaikai lavino smulkiąją motoriką. Naudojant visus pojūčius, ugdėsi kūrybiškumą. Bendravo, tarėsi, aptarė, kaip jiems pavyko ši veikla. „Velykinių sausainių“ veikloje vaikai aktyviai veikdami patyrė daug džiugių emocijų ir ugdėsi kalbinę raišką.
Vaikai plėtė ir turtino savo žodyną  girdėdami ir tardami naujus daržovių, vaisių, uogų pavadinimus, naujus transporto priemonių pavadinimus, naujus maisto produktų, maisto gaminimo priemonių, gamybos procesų pavadinimus, naujus geometrinių ir erdvinių figūrų pavadinimus, energetikos, pramonės ir mokslo pavadinimus, ugniagesių darbo priemonių pavadinimus. Savo suvokimą vaikai plėtė žaisdami žaidimus „Kas kur auga? (medis/krūmas)“, „Kuo panašios/skirtingos transporto priemonės?“, „Sudėk teisingą žodį“, „Surūšiuok atliekas“, „Kaip elgtis atsitikus nelaimei“ ir t.t.
Siekiant sukurti geriausias ugdymo(si) galimybes vaikams, glaudžiai bendradarbiavome su tėvais.  Individualių konsultacijų metu ugdytinių tėveliams teikėme patarimus, dalijomės internetinių puslapių nuorodomis, kurios padėjo rasti aktualią informaciją kalbos ugdymo klausimais. Kalbos ugdymo projekte tėvai tapo tikri partneriai ir dalyviai.
Grupės projektą praturtino bendradarbiavimas su kitomis ugdymo įstaigomis. Organizuota Respublikinė virtuali paroda „Ant boružės sparnelių daug gražių žodelių“ skatino kitų įstaigų vaikus ugdytis kalbinius gebėjimus ir savo patirtį išreikšti kūrybiniais darbeliais: https://www.facebook.com/groups/507553750902150. 
Projekto metu kiekvienam vaikui buvo suteiktos  lygios galimybės būti pripažintam, galimybė ugdytis aktyvioje aplinkoje, dalyvauti veiklose už darželio ribų. Bendradarbiaujant  su grupės tėveliais, darželio bendruomene ir šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogais, tikslingai ir veiksmingai integravus kalbinę veiklą į ugdomosios veiklos turinį, pavyko pasiekti puikių rezultatų.
 
Literatūra:
Monkevičienė, O., Banevičiūtė, B., Bujanauskienė, V., Galkienė, A., Gevorgianienė, V., Glebuvienė, V. S., (2015). Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos.
Stunžėnienė, G. (2010). Gimtosios kalbos reikšmė asmenybės ugdymui. Šiaurės Atėnai, (981).