Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Tarptautinę vaikų knygos dieną apdovanojami iškiliausi 2015 metų vaikų knygų kūrėjai

Tarptautinę vaikų knygos dieną apdovanojami iškiliausi 2015 metų vaikų knygų kūrėjai

2016-03-31
Susijusios temos: Skaitymas
Tarptautinę vaikų knygos dieną apdovanojami iškiliausi 2015 metų vaikų knygų kūrėjai
Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena. Ši diena, sutampanti su žymaus danų pasakininko H. K. Anderseno gimtadieniu, pasaulyje pradėta švęsti 1967 metais, o jos idėją iškėlė Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY). Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjimas yra vienas svarbiausių IBBY organizacijos renginių.
 
Kasmet vis kitos šalies nacionalinis IBBY skyrius kuria Vaikų knygos dienos plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus, kurie prieš balandžio 2-ąją išplatinami visame pasaulyje. Šiemet Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėjas – IBBY Brazilijos skyrius. Kreipimosi į pasaulio skaitytojus „Buvo kartą...“ autorė – rašytoja Luciana Sandroni, plakato autorius – dailininkas ir rašytojas Ziraldo.
 
Dvidešimt ketvirtą kartą iš eilės Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas šią šventę mini ir Lietuvoje. Tai iš dalies ir kai kurių suaugusiųjų, kuriančių, leidžiančių knygas, diegiančių meilę joms ir išgyvenančių dėl jų likimo, profesinė šventė. Šią dieną vyksta pokalbiai, susitikimai su knygų kūrėjais, rengiamos parodos, akcijos, teikiami apdovanojimai vaikų knygų kūrėjams.
 
Šių metų balandžio 2-ąją (šeštadienį) Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjimas vyks Vilniaus teatre „Lėlė“ (įėjimas su kvietimais).
  • 10.00–12.30 val. Seminaras-pokalbis su specialistais apie 2015 metų vaikų ir paauglių knygas.
  • 14.00 val. Geriausių ir reikšmingiausių 2015 metų knygų kūrėjų apdovanojimai. Bus teikiamos 9 premijos (laureatai žiniasklaidai bus paskelbti renginio išvakarėse):
    • Prano Mašioto premija už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams;
    • Premija už geriausią realistinę knygą paaugliams;
    • Premija už knygą mažiausiems skaitytojams;
    • Domicelės Tarabildienės premija už gražiausią knygą;
    • Premija už meniškiausiai iliustruotą knygą paaugliams;
    • Premijos už reikšmingiausius vertimus – vaikams ir vyresniesiems paaugliams;
    • Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią debiutą;
    • Vinco Aurylos premija už literatūros sklaidą.
  • Teatro „Lėlė“ spektaklis „Sniego karalienė“ (pagal Hansą Christianą Anderseną)
 
Renginio organizatoriai:
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius.
Informacija: kestutis.urba@flf.vu.lt, tel.: 8 615 20554.
 
Renginio rėmėjai ir partneriai:
Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus teatras „Lėlė“.
 
Premijų fondo rėmėjai:
Šarūnas Marčiulionis, dailininkas Vytautas Žirgulis, UAB „Alumnus“, UAB “Sabelija“, UAB „Vilsentras“, UAB „IMG Numeri“, UAB „Kauno šilas“, UAB „Grastatas“, leidyklos „Tyto alba“ ir „Žara“, IBBY Lietuvos skyrius.
Luciana Sandroni (iš anglų kalbos vertė Kęstutis Urba)

Buvo kartą tokia... Princesė? Ne.
Buvo kartą tokia biblioteka. Ir buvo tokia mergaitė, vardu Luiza, kuri pirmą kartą užsuko į tą biblioteką. Ji lėtai ėjo tempdama paskui save didžiulę kuprinę su ratukais. Ir dairėsi aplinkui viskuo stebėdamasi: knygų prigrūstos lentynų lentynos, stalai, kėdės, spalvingos pagalvėlės, o ant sienų – piešiniai ir plakatai...
– Aš atsinešiau savo nuotraukėlę, – droviai kreipėsi mergaitė į bibliotekininkę.
– Nuostabu, Luiza! Tuoj padarysiu tau skaitytojo pažymėjimą. O tu tuo tarpu išsirink knygą. Vieną knygą, kurią galėsi neštis namo, gerai?
– Tik vieną? – nusivylusi paklausė Luiza.
Staiga suskambo telefonas ir bibliotekininkė paliko mergaitę su labai sunkia užduotimi – išsirinkti vieną vienintelę knygą iš visos tos knygų jūros lentynose. Luiza pasistatė kuprinę ir ieškojo, ieškojo, kol galiausiai surado mėgstamą knygą – Snieguolė. Kietais viršeliais ir gražiai iliustruotą. Su knyga rankoje, kita ranka tempdama kuprinę jau buvo beišeinanti, kai staiga kažkas kepštelėjo jai per petį. Apstulbusi mergaitė vos neišgriuvo: tai buvo ne kas kitas, o Batuotas katinas su savo knyga rankose, tiksliau pasakius, letenose! 
– Sveika gyva! Kaip laikaisi? – pagarbiai paklausė katinas. – Luiza, negi tu dar ne viską žinai apie princesę, aprašytą šioje pasakoje? Imk mano knygą – Batuotas katinas, – ji kur kas linksmesnė!
Sutrikusi, išpūstomis iš nuostabos akimis, Luiza nesumojo, ką atsakyti.
– Kas atsitiko? Gal katinas tau liežuvį nukando? – pajuokavo jis.
– Ar jūs tikrai esate Batuotas katinas?
– Žinoma! Kaip mane gyvą matai! Neškis šią knygą namo ir sužinosi viską ir apie mane, ir apie markizą de Karabà!
Suglumusi mergaitė tik pritariamai linktelėjo galvą.
Batuotas katinas stebuklingai nėrė atgal į savo knygą, bet kai Luiza jau buvo beeinanti toliau, kažkas vėl patapšnojo jai per petį. O toji kažkas – „balta kaip sniegas, raudona kaip kraujas, o plaukučiai juodi kaip juodmedis“. Atpažinote?
– Snieguolė?! – negalėdama patikėti šūktelėjo Luiza.
– Luiza, paimk ir mane. Štai šitą knygą, – paprašė toji, rodydama į pavadinimą – „Perpasakotos brolių Grimų pasakos“.
Kai mergaitė jau rengėsi knygą pakeisti, vėl išniro smarkiai perpykęs Batuotas katinas:
– Snieguole, Luiza jau išsirinko! Drožk pas tuos savo šešis nykštukus.
– Jie septyni, o ne šeši! Ir nieko ji dar neišsirinko! – paraudusi iš pykčio sušuko Snieguolė.
Ir abu atsisuko į mergaitę, laukdami, ką ji pasakys.
Nelauktai netikėtai įvyko kai kas nepaprasta: iš knygų ėmė ropštis jų veikėjai: Pelenė, Raudonkepuraitė, Miegančio miško gražuolė ir Sultenė. Visas pulkas princesių!
– Luiza, pasiimk mus namo! – meldė jos viena paskui kitą.
– Man tereikia lovos, kad gaučiau trupučiuką pamiegoti, – nusižiovavo Miegančioji gražuolė.
– Nieko sau „trupučiuką“ – kokį šimtą metelių, – nusišaipė Batuotas katinas.
Tada prabilo Pelenė:
– Galėčiau išblizginti tavo namus, bet naktį man reikėtų vykti į puotą pilyje...
– Pas princą! – šūktelėjo visi vienu balsu.
– Pintinėje turiu luistelį pyrago ir butelaitį vyno. Gal kas norėtumėte? – pasiūlė Raudonkepuraitė.
Tada pabiro dar daugiau veikėjų: Bjaurusis ančiukas, Mergaitė su degtukais, Alavinis kareivėlis ir Šokėja.
– Luiza, gal ir mes galėtume eiti su tavimi? ¬– paklausė Bjaurusis ančiukas, kuris buvo visai ne bjaurus. – Mes – Anderseno pasakų veikėjai.
– O ar pas tave namie nešalta? – parūpo Mergaitei su degtukais.
– Ak, jeigu tavo namuose būtų krosnis, mes įsitaisytume kur nors šalimais... – kone kartu ištarė Alavinis kareivėlis ir Šokėja.
Ir tada nelauktai netikėtai visiems priešais išdygo didžiulis pasišiaušęs aštriadantis vilkas.
– Piktasis vilkas!!!
– Vilke, kokie dideli tavo dantys! – iš įpročio sušuko Raudonkepuraitė.
– Aš tave apginsiu! – narsiai atstatė krūtinę Alavinis kareivėlis.
Kaip tik tada piktasis vilkas pražiojo savo milžiniškus nasrus ir… Visus suėdė? Ne. Jis tik nusižiovavo, nes buvo pavargęs, ir taikiai prabilo:
– Nusiraminkite. Aš tik noriu kai ką pasiūlyti. Luiza galėtų pasiimti knygą Snieguolė, o mes visi sulįstume į jos kuprinę. Juk ji tokia didžiulė – visi sutilptume.
Išties, gerai buvo jo sumanyta.
– Ar galima, Luiza? – drebėdama iš šalčio paklausė Mergaitė su degtukais.
– Žinoma! – atsakė ši ir atvėrė kuprinę.
Pasakų veikėjai išsirikiavo ir jau ruošėsi vienas paskui kitą nerti vidun.
– Pirmiausia princesės! – pareikalavo Pelenė.
Paskutinę akimirką pasirodė ir brazilų pasakų veikėjai: vienakojis Sasis, išdykėlis tamsiaodis Kaipora, plepioji skudurinukė Emilija, kvailas berniūkštis, mergaitė su geltonu rankinuku, paskui dar viena mergaitė, prisilipdžiusi sau ant kūno prosenelės portretą ir mažas, mėgstantis įsakinėti karalius. Visi jie irgi sulindo vidun.
Kuprinę vos buvo galima pakelti. Tie pasakų veikėjai tokie sunkūs! Luiza panoro namo pasiimti knygą Snieguolė, ir bibliotekininkė užrašė kortelėje jos pavadinimą.
Po kiek laiko mergaitė laiminga įžengė į namus, o jos mama pro atdaras duris šūktelėjo:
– Tu jau namie, brangioji?
– Taip, mes visi jau namie!
Šaltiniai: