Pasakų teletiltas Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklą sujungė su Europa

Jei reikėtų išrinkti seniausią pedagogikos metodą, juo neabejotinai taptų pasakos. Būtent per jas, nuo seniausių laikų keliaujančias iš lūpų į lūpas, būdavo perduodamos žinios apie pasaulį ir gyvenimo filosofiją, o kiekviena pasakos klausytojų karta visas šias universalias istorijas permąstydavo savaip, perimdama reikšmingiausius patarimus.

 

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje kovo pabaigoje vyko Europos Komisijos inicijuotos eTwinning programos renginys – eTwinning pasakų teletiltas „Lietuva–Europa“.

 

Tarptautinių eTwinning ir Comenius projektų vykdymas, jų koordinavimas yra viena iš XXI a. mokytojo veiklos sričių, kurioje sujungti visi pedagogo praktinės veiklos ir organizaciniai įgūdžiai.

 

Šiame renginyje buvo siekiama ne tik supažindinti su eTwinning programos galimybėmis, bet ir peržvelgti seniausią pedagogikos metodą – pasakas. Apie pasakų terapiją ir reikšmę vaikų ugdymui pasidalijo Rumunijos, Bulgarijos, Austrijos, Italijos ir, žinoma, Lietuvos eTwinning programos pedagogai.

 

Renginį pradėjo „Musmiriukų“ grupės vaikai ir jų tėveliai, parodydami rusų liaudies pasaką „Ropė“. Labai malonu stebėti, kai į tokias kūrybines veiklas įsitraukia mamytės su savo atžalomis, kurios dar nelanko mūsų įstaigos. Taip vaikučiai pratinasi prie grupės aplinkos ir pačios įstaigos, todėl adaptacija, pradėjus lankyti įstaigą, jiems būna kur kas lengvesnė.

 

Pastebėta, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni. Vaikystė be pasakos ir būtinos stebuklų dozės palieka nepataisomos žalos žymę visam žmogaus gyvenimui: jam sunkiau išsaugoti viltį, jis gali jaustis nelaimingas ir vienišas. Savo patirtimi apie pasakų naudą vaikų gyvenimui pasidalijo eTwinning programos pedagogės.

 

Toma Aliona ir Neatu Paula iš vaikų darželio „Blue flower“ (Bukareštas, Rumunija) pastebi, kad „pasakos labiau pasiekia vaikų sielą ir protą negu tėvų argumentuoti pamokymai, paaiškinimai. Pasakos padeda plėtoti supratimą, siekiant palengvinti ir rasti kelis problemos sprendimo būdus – pozityvius ir juokingus, kurie parodo, kad yra ir daugiau asmenų, turinčių tokių pačių problemų, kaip ir vaikai. Pasakos, magija labai reikalinga vaiko emociniam, intelektualiam vystymuisi. Fantastinis ir įsivaizduojamas pilnas simbolių pasaulis, laumės ar drakonų sukelti konfliktai leidžia vaikui atrasti save ir savo padėtį pasaulyje.“

 

Antonovici Stefania ir Fenichiu Dorina iš vaikų darželio „Blue flower“ (Bukareštas, Rumunija) apie pasakas kalba taip: „Pasakos yra mėgstamiausia vaikų veikla, atsiradusi nuo gimimo ir tebesitęsianti iki paauglystės. Pasakas galima panaudoti kitose ugdymo srityse: matematikoje, meninėje veikloje, dramaturgijoje. Kaip metodą pasaką galima naudoti įvairiai:

Olaru  Gabriela ir Tudoran Doinita iš vaikų darželio „Blue flower“ (Bukareštas, Rumunija) pasakas panaudoja „kaip priemonę geresniam ugdymuisi, mokymuisi, stiprinant mąstymo strategijas (pavyzdžiui, lyginimas, klasifikavimas, prognozavimas, problemų sprendimas, hipotezė, planavimas), mokantis anglų kalbos (pavyzdžiui, atspėti naujų žodžių prasmę, mokantis atmintinai, savikontrolės). Pasakos gali padėti didinti vaiko pasitikėjimą savimi ir skatinti socialinį ir emocinį vystymąsi, vaizduotei ir kūrybinėms galioms plėtoti.

 

Evgeniya Tsvetanova iš „Bratya Grim“ vaikų darželio Bulgarijoje pastebi, kad pasakos „padeda turtinti vaikų žodyną, aktyvina vaikų vaizduotę, ugdo dėmesingumą, skatina mąstyti, suteikia galimybę reflekcijai. Pasakos aktyviai plėtoja vaikų mąstymą, kūrybingumą. Atsiranda susidomėjimas knygomis, jų skaitymu. Menas vis labiau traukia vaikus“. „Bratya Grim“ vaikų darželis kas dveji metai organizuoja tarptautinį „Brolių Grimų“ pasakų festivalį ikimokyklinių ir pradinių klasių mokiniams.

 

Adriana Catalano iš Ignazio Matta pradinės mokyklos (Turino provincija,, Italija) išskyrė pasakoms būdingus momentus:

Manuela Valecz iš Launegg vaikų darželio (Lanachas, Austrija) supažindino Lietuvos pedagogus su pasakų kūrimu Austrijoje, pristatė šešėlių teatro fragmentus, vaikų dramaturgiją.

 

eTwinning konsultantė Snieguolė Mažeikienė pasidalijo savo įgyta patirtimi ir pristatė eTwinning projektus „We like tales“ („Mums patinka pasakos“), „A Magic book of Eupopean Tales" („Stebuklinga Europos pasakų knyga“). Buvo parodyta, kaip vaikai kuria  pasakas, į jas įtraukdami vis daugiau veikėjų ir taip sukurdami vis naują pasaką.

 

Kurdamas pasakas, vaikas ilgiau tiki geraisiais burtininkais ir stebukladariais, fėjomis. Tiki, kad piktadarius, raganas ir slibinus galima nugalėti. Tikėdamas gėriu, vaikas gyvena spalvingesnį ir džiaugsmingesnį gyvenimą. Pasakos suteikia tikėjimą ir viltį, kad kovojantis už gėrį žmogus, įveikęs daug pavojų, galų gale pasiekia pergalę – jis nugali blogį.

 

Malonu pastebėti, kad eTwinning programa paskatina pedagogą savo darbe ieškoti naujų idėjų, naujų būdų sumanymams įgyvendinti. Pasidalijimas darbo patirtimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje padeda pedagogams tobulėti. Šiuolaikinėje mokykloje mokytojai ir mokiniai siekia ne tik išmokti konkrečias dėstomų dalykų žinias, bet ir mokosi būdų, kaip spręsti iškilusias problemas.

 

Projektinės veiklos metodas mokytojams suteikia galimybę kitaip pažiūrėti į mokymo procesą. Projekto eTwinning kūrimas padeda mokytojams integruotai organizuoti mokinių mokymą, darniai suvienijant ne tik žinių perėmimą, bet ir pažinimą. Mokinių įgyta patirtis projektų metu leidžia teigti, kad tokie projektai jiems yra labai reikalingi ir naudingi.

 

Norisi visiems pedagogams palinkėti sėkmingų eTwinning ir Comenius projektų, taip pat nepamiršti pasakų, nes mes nežinome, kada ir kur jos prasideda, kada ir kur baigiasi...