Specialioji surdopedagoginė pagalba sutrikusios klausos vaikui ir jo šeimai

Šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre viešėjo audiologė iš JAV M.M. Baranauskas, kuri seminaro dalyviams pasakojo apie tos šalies pagalbos sutrikusios klausos vaikų šeimoms sistemą. Buvo įdomu sužinoti, kad JAV ligoninės siekia šimtaprocentinės kūdikių klausos patikros, realiai patikrinama 83-98 proc. visų kūdikių. Beje, otoakustinės emisijos testas, greitai ir objektyviai nustatantis kūdikio klausos sutrikimą, pasaulyje žinomas nuo 1978 metų – daugiau nei 30 metų. Nustačius klausos sutrikimą, amerikiečių audiologų tikslas – iki 8-12 savaičių amžiaus mažyliui suderinti klausos aparatus. Valstybė rūpinasi, kad būtų kuo anksčiau sudarytos palankios sąlygos sutrikusios klausos vaiko kalbos vystymuisi, nes:

• vaiko kalba sparčiausiai vystosi pirmaisiais gyvenimo metais; 

• per kalbą lavėja vaiko pažintiniai gebėjimai, kurie turi įtakos asmenybės vystymuisi;

• per kalbą įgyjamos žinios apie pasaulį; 

• kalbant galima visavertiškiau komunikuoti su supančia aplinka;

• per kalbą vaikas kultūriškai ,,įauga“ į du pasaulius: girdinčiųjų ir kurčiųjų.

Ankstyvojo amžiaus specialiųjų poreikių vaiką, jo šeimą bei susijusias tarnybas remia ir įgalina ankstyvoji intervencija vaikystėje. JAV jau XX a. pirmoje pusėje buvo sukurta eilė ikimokyklinio ugdymo programų ankstyvojo amžiaus kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (Coonery, 1933). Vėliau, apie 1940-uosius, Džono Treisio klinika sutrikusios klausos vaikų šeimoms pateikė specialų namų korespondencijos kursą. Prieš 13 metų ši programa buvo pasiekusi ir Lietuvos surdopedagoginę erdvę. Apie 70-80-uosius metus pažangūs pokyčiai, prasidėję JAV audiologinio identifikavimo bei klausą gerinančių technologijų srityse, paskatino dar didesnę ankstyvosios intervencijos vaikystėje praktikos sutrikusios klausos vaikams plėtrą. 

 

Ankstyvoji intervencija daugelyje užsienio šalių remiasi tokiomis nuostatomis: 1) socialinė pagalba daro poveikį šeimos gyvenimui, 2) vaiko poreikiai geriausiai tenkinami, tenkinant šeimos poreikius, 3) šeimos turi teisę koreguliuoti intervencijos procesą. JAV per maždaug 45 dienas po vaiko klausos sutrikimo diagnozavimo su šeima susisiekia ankstyvosios prevencijos komanda: pediatras, socialinis darbuotojas, psichologas, audiologas, spec.pedagogas, vaiko priežiūros specialistas ir kt. Atsižvelgiant į sutrikusios klausos vaiko motorinį, pažintinį, kalbos bei socialinį/emocinį vystymąsi, yra sudaromas bendras individualus ankstyvosios pagalbos sutrikusios klausos vaiko šeimai planas. Tėvai gauna knygą ,,Vaiko, kuriam identifikuotas klausos sutrikimas, tėvų užrašai“, kurioje yra išsami informacija apie negalę, dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai, terminų žodynas, įstaigų (taip pat ir ugdymo institucijų) adresai, naudingos internetinės nuorodos. Taip organizuota ankstyvoji pagalba vaikui ir šeimai – viena iš efektyvių priemonių, padedančių užkirsti kelią tolesnei socialinei ir edukacinei ekskliuzijai (Nicaise, 2000). 

 

Kokia padėtis yra Lietuvoje, teikiant ankstyvąją intervenciją, o taip pat specialiąją surdopedagoginę pagalbą sutrikusios klausos vaikams ir jų šeimoms?

 

,,Nežinojau, kur kreiptis. Radau per internetą...“, ,,Rinkau informaciją apie pagalbą, teikiamą sutrikusios klausos vaikams ir tėveliams...“, ,,Gydytoja davė adresą...“– taip mums, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus surdopedagogėms, apie paramos paieškas pasakoja sutrikusios klausos vaikų tėveliai. Tokioje situacijoje, kai naujai diagnozuoto sutrikusios klausos vaiko artimieji ieško informacijos ir pagalbos:,,kas?“, ,,kur?“, ,,kaip?“ ,,kame?“ ryškėja beveik 13 metų veikiančios ankstyvosios intervencijos sistemos netobulumai. Sistemos, kuri viltingu sutrikusios klausos vaikų tėvelių lūkesčiu siejama su ankstyvojo amžiaus vaikų bei jų šeimų teise sulaukti jiems reikalingos pagalbos.

 

,,Dvikalbio kurčiųjų ugdymo sampratoje“(Valstybės žinios, 2007-01-25, Nr. 10-411) pažymima, kad Lietuvoje ankstyvosios specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos šeimoms, auginančioms kurčius vaikus, sistema veikė nepakankamai veiksmingai. ,,Sampratos“ baigiamosiose nuostatose konstatuojama, kad ugdant sutrikusios klausos vaikus, reikalingas bendradarbiavimo užtikrinimas tarp pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, ankstyvosios reabilitacijos tarnybų, pedagoginių psichologinių tarnybų ir kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų, teikiant specialiąją pedagoginę, psichologinę, socialinę pedagoginę pagalbą ir informaciją tėvams, auginantiems kurčius vaikus.

 

Lietuvoje, kur ankstyvosios intervencijos tarnybos veikia maždaug nuo 1996 m., pripažįstama, kad iki šiol dar ,,nėra aiškios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės tarp šių institucijų ir įstaigų pasidalijimo, nėra aišku, kas turėtų koordinuoti kompleksinės pagalbos teikimą“(,,Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ugdymo sąlygų gerinimo aprašas“, Žin, 2009, Nr.138-6073). Remiantis ,,Aprašu“, kurio įgyvendinimas numatytas 2009–2012 metais, reikalinga aiškiau apibrėžti tikslines grupes ir joms reikalingą pagalbą., kurti visų vaikų pirminio raidos įvertinimo sistemą.

 

2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1509, patvirtinantis ,,Aprašą“, yra gera naujiena ir būsimiems tėvams, ir surdopedagogams . Nes šio aprašo įgyvendinimo priemonių plane taip pat numatyta parengti bei patvirtinti ankstyvojo kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų nustatymo mokymo programą šeimos gydytojams ir slaugytojams bei aprūpinti šeimos gydytojus priemonėmis kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų patikrai atlikti. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvoje pagaliau taip pat bus pradėtas diegti otoakustinės emisijos (OAE) testas, arba visuotinė naujagimių klausos patikra. Mokslininkų yra įrodyta, kad ankstyvoji identifikacija ir intervencija sustiprina vaiko pasiruošimą mokyklai, tuo pačiu sumažindama poreikį ilgalaikėms specialiosioms paslaugoms. (Downs, 1986). Gal ateityje tai turės teigiamai įtakos ir sutrikusios klausos moksleivių ugdymosi pasiekimams?

 

O kol kas šalies sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigos, tame tarpe ir mūsų Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, jokių duomenų apie naujai identifikuotuosius su klausos negalia vaikus negauna – sveikatos priežiūros įstaigose galioja asmens duomenų apsaugos įstatymas. Specialistai ugdymo įstaigose tikisi, kad konkretaus vaiko atveju susiklostys palankios aplinkybės: gydytojas išsamiai patars, kur ieškoti specialiosios surdopedagoginės pagalbos, o tėveliai bus aktyvūs, organizuoti ir nedelsdami atvyks su vaiku. Tačiau pasitaiko, kad tėveliai patys delsia vesti savo sutrikusios klausos vaiką į specialiąją ugdymo įstaigą, manydami, kad vaikas dar per mažas, namuose jam geriau ir saugiau. Kartais delsimo priežastimi, ypač girdintiesiems tėvams, yra ir iš sovietinių laikų likęs negatyvus specialiųjų ugdymo įstaigų įvaizdis. Dar pasitaiko, kad dėl minėtų ir kitų priežasčių savalaikė specialioji surdopedagoginė pagalba, kurios metu ugdomi vaiko komunikaciniai įgūdžiai, pažintiniai gebėjimai, lavinama kalba ir klausa, kaupiamas žodynas ir t.t. būna pavėluota. 

 

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras - vienintelė šalies ugdymo įstaiga, teikianti sutrikusios klausos asmenims vidurinį išsilavinimą. Centro specialistai turi nemažą patirtį, konsultuojant sutrikusios klausos vaikų tėvus bei teikiant šeimoms specialiąją surdopedagoginę pagalbą. Individualios konsultacijos tėvams (globėjams), auginantiems sutrikusios klausos vaikus, vyksta minėtame Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriuje (skyriaus vedėjos el.paštas: daiva.burkauskiene@lknuc.lt, surdopedagogių el.paštas: ilona.bliakeviciene@lknuc.lt, ruta.vysniuniene@lknuc.lt), kuris buvo įkurtas 2003 m. Skyriuje yra atliekamas surdopedagoginis sutrikusios klausos vaikų vertinimas. Tėvams patogiu laiku vyksta nemokamos individualios klausos, tarties ir kalbos lavinimo pratybos vaikams, turintiems klausos sutrikimą, (tame tarpe ir kochlearinių implantų naudotojams), ugdomiems visiškos integracijos būdu. Skyriuje apsilanko dešimtys tėvų, auginančių vaikus, turinčius klausos sutrikimą, kurių konsultavimas kasmet, bendrai paėmus, trunka apie 600 val. Taip pat mūsų skyriuje konsultuojami šalies bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai bei kiti specialistai. Esant reikalui, vykstame konsultuoti į vietą. Šiais metais specialiąją surdopedagoginę pagalbą teikėme Alytaus, Kėdainių, Raseinių rajonuose. Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriuje kasmet vyksta 2-4 seminarai mokytojams, specialistams bei tėvams, auginantiems sutrikusios klausos vaikus. Į gruodžio mėnesį vykusį tarptautinį 2-jų dienų prof.I.V.Koroliovos ( Sankt Peterburgas) seminarą ,,Kurčių vaikų reabilitacija po kochlearinės implantacijos“ buvo susirinkę net pusantro šimto dalyvių. Iškilus klausimams dėl sutrikusios klausos vaikų ugdymo, šalies tėvai (globėjai), artimieji, mokytojai, logopedai, specialieji pedagogai ir kiti specialistai visada gali kreiptis į mūsų skyrių telefonu: 8-5 215 49 56. 

 

Kaip minėta, iki šiol dėl kol kas nederintų švietimo, socialinių ir sveikatos paslaugų veiksmų ankstyvosios specialiosios surdopedagoginės pagalbos laiku sulaukdavo ne visos sutrikusios klausos vaikų šeimos. Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus surdopedagogės apie Centre teikiamą specialiąją surdopedagoginę, metodinę pagalbą tėvus bei visuomenę informuoja įvairiomis priemonėmis ir būdais: per spaudą, internetą, sveikatos priežiūros įstaigas ir kt. Praėjusiais mokslo metais specialūs lankstinukai apie Centrą platinti 8-iuose Rytų ir Pietryčių Lietuvos rajonų pirminės sveikatos priežiūros centruose ir poliklinikose bei 12-oje Vilniaus miesto poliklinikų, kalbėta su pediatrais. Informacija apie mūsų Centrą taip pat skelbta 6-iuose didžiausiuose šalies regionų laikraščiuose. Centro surdopedagogės apie sutrikusios klausos vaikų ugdymo aktualijas rašo į Lietuvos kurčiųjų draugijos mėnraštį ,,Akiratis“, informacinį leidinį ,,Švietimo naujienos“. Taip pat bendradarbiaujame su Vilniaus Santariškių universitetinės vaikų ligoninės Vaikų otorinolaringologijos skyriuje veikiančio Vaikų klausos tyrimų poskyrio gydytojais, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrija ,,Pagava“.

 

Centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus komanda pernai parengė medžiagą keturiems informaciniams lankstinukams: ,,Apie klausos sutrikimą“, ,,Apie pagalbą sutrikusios klausos asmenims“, ,,Apie kochlearinius implantuos“, ,,Kochlearinis implantas negali atstatyti normalios klausos, tačiau padeda geriau girdėti“, kuriuos pagal projektą ,,Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ išleido Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

 

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyrius – į šeimą orientuotas, tėvų ir surdopedagogų bendradarbiavimą skatinantis padalinys. Šiais mokslo metais į skyriuje organizuojamas individualias klausos, kalbos ir tarties lavinimo pratybas apsilanko 15 sutrikusios klausos vaikų. Jose vaiko tėvų įtraukimas į ugdymo procesą yra būtinas. Mes skatiname tėvelius tapti aktyviais ugdymo proceso dalyviais, drąsiau dalintis savo žiniomis, įgūdžiais bei patirtimi. Juk jie yra vaikų kasdienio gyvenimo ekspertai, o mes, surdopedagogai – žinių bei mokėjimų teikėjai. Skyrius vadovaujasi nuostata, kad vaikas vystysis ir ugdysis žymiai sparčiau ir kokybiškiau, kai tėvai ir specialistai vaikui padės kartu, o ne izoliuotai. Bendra, kryptinga mūsų veikla orientuota į partnerystę, suteikiančią geresnes galimybes tenkinti specialiuosius vaiko poreikius. 

 

Mintį rašyti apie specialiąją surdopedagoginę pagalbą šeimoms, kuri teikiama Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriuje, inspiravo pokalbiai su tėvais individualių konsultacijų ir pratybų metu. Su dauguma mūsų tėvelių ugdymo procese jaučiamės lygiaverčiais partneriais, tad ir straipsnyje, tėvelių sutikimu, įdedamos jų mintys. Šios mintys atspindi girdinčiųjų šeimų (o tokių, auginančių vaikus su sutrikusia klausa pagal statistiką yra daugiausiai – apie 90 proc. pagal Moores, 1987) patirtį, byloja apie skirtingą, individualų, ne visada tiesų ir lengvą kelią sutrikusios klausos vaiko įgalinimo link:

,,Mūsų dukrelė Greta turi mišrų raidos sutrikimą, kurį sąlygoja Dauno sindromas ir vidutinis neprigirdėjimo laipsnis, jai trys metukai.“

 

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre pradėjome lankytis prieš gerą pusmetį. Šią įstaigą suradau per internetą. Jau pirmąjį susitikimą nustebino didelis centro darbuotojų dėmesys ir noras padėti. O juk mums tuo tarpu nuo gimimo tenka ieškoti įvairių reabilitacijos galimybių, ir kaip bebūtų gaila, neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis. 

 

Pirmos konsultacijos metu Gretutę stebėjo visa ugdytojų grupė ir teikė įvairaus pobūdžio rekomendacijas. Suteikė informaciją apie tokio amžiaus sutrikusios klausos vaiko ugdymo vietos pasirinkimo galimybes. Bet nusprendžiau toliau konsultuotis centre. Įvertinus dukrelės galimybes ir pasiekimus, tolimesniam darbui pradėjome bendradarbiauti su viena iš skyriaus surdopedagogių ( viso jų – dvi).

Individualių konsultacijų metu surdopedagogė ugdymo procesą modeliuoja konstruktyviai sąveikai ne tik su dukryte, bet ir įtraukdama į procesą mane. Pratybų metu dirbama keliomis kryptimis – lavinama klausa, ugdomas dėmesingumas, mokoma gestų ir sakytinės kalbos, įvairiais būdais turtinamas žodynas. Surdopedagogė naudoja daug įvairių pagalbinių priemonių, esant reikalui, pasidalina metodine medžiaga su mumis savarankiškam mokymuisi namuose. Pratybų dinamika derinama su dukrytės galimybėmis – kai Greta nuvargsta, surdopedagogė keičia ne tik veiklos turinį, bet ir intensyvumą. O kartais dukrytė mielai stebi, kaip su mokytoja „žaidžiu“ aš. Pastebėtina, kad pasirinkta ugdymo forma – žaidimas – labai tinka ugdant dukrytės kalbą. Vienas iš esminių ugdymo proceso kokybę užtikrinančių sąlygų – tęstinumas. Surdopedagogė mielai pataria, ką mes turėtume mokytis, namuose, į ką atkreipti dėmesį. Jeigu iškyla problemų, visada sulaukiame konsultacijų.

 

Dabar Gretutė jau atpažįsta ir gestais parodo nemažai daiktų, moka 12 raidžių daktiliuoti, atpažįsta jas žodžiuose, jas taria, o taip pat kai kuriuos trumpus žodelius, o kas labiausiai džiugina – žodį „mama“ ji sieja su manimi.“

 

,,Kai sužinojome, kad mūsų sūnus Augtumas turi dar vieną bėdą (jam jau buvo diagnozuota tuberkuliozinė sklerozė, autizmas, epilepsija) - negirdi, išsigandome, nuliūdome, pasimetėme. Buvom pradėję mokytis bendrauti specialiomis kortelėmis: kortelėmis-paveikslėliais (simboliais), nes tai tinka vaikams, sergantiems autizmu. Bet jis gyveno savo pasaulyje ir nereguodavo į mūsų žodžius visiškai. Spec.ugdymo centriuke, kurį lankė sūnus, mokymas vyko pasyviai. Atsilikimas Augtumo be galo didelis, tad visi aplinkui sakė, kad autizmas trukdo pažinti aplinką, bendrauti. Bet dabar man atrodo, kad didžiausia kliūtis buvo kurtumas... Spec.kurčiųjų darželiui buvome per dideli. Ką daryti toliau - nežinojome. Kur mus priims su tokiu atsilikimu... Mūsų spec. ugdymo centre nebuvo surdopedagogo. Kadangi išeinant iš ligoninės, kur mus nustatė kurtumą, gydytoja davė adresus, kur galėtumėme kreiptis pagalbos, vienas iš jų ir buvo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Pamaniau, gal užeisiu ir paklausiu, gal jie žino, kur mums kreiptis, gal patars kaip toliau elgtis, kur galima išmokti gestų kalbos... O gal Augtumas taip stipriai atsilieka, kad jau nėra vilčių kažką pakeisti, todėl belieka gyventi taip kaip anksčiau?...

 

Mus pasitiko Centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus komanda. Priimti buvome labai nuoširdžiai, išklausę mano istorijos man pasiūlė su Augtučiu ateiti į individualias pamokėles šitame centre. Nustebino, kad niekas neišsigando mūsų negalios, o pokalbiui skyrė tikrai daug laiko. Ir... iš karto pradėjo spręsti problemą. 

 

Atvykus į pratybas, nustebau, kiek aplink vaikšto daug vaikų, kurie sunkiai girdi arba visai negirdi, bet kaip jie puikiai bendrauja gestais, o ir šnekamąja kalba. Be to, šie vaikai mokosi, siekia vidurinio išsilavinimo, aktyviai sportuoja, šoka ir net...dainuoja! Mus tai atrodė nepasiekiama.

 

Galbūt Augtumas tiek, kiek kiti, ir nepasieks, bet mums atsirado viltis...Gal jis ne toks jau ir beviltiškas...

 

Veikla po veiklos, ir, nors Augtumas pradžioje ir spyriojosi (nekreipė dėmesio į užduotis, prieštaravo, pyko, net spardytis ir kandžiotis buvo pradėjęs), tačiau Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus surdopedagogė savo žaismingumu, atkaklumu, švelnumu "palaužė" jo priešiškumą. Išmokome sėdėti prie stalo, susikaupus atlikti užduotis. Pratybose stengiamasi lavinti visus pojūčius : regos, uoslės, lytėjimo. Viskas pateikiama ryškiai, emocionaliai, individualiai. Jei saulė danguje, tai lyginama su lempos šviesa: karšta, šviesu, yra šviesos ratas, jei kas užstoja ( pvz. ,,debesis“) - krenta tamsus šešėlis. Be to - šilta kaip šiltas arbatinukas. 

 

Mes liečiame, žiūrime, piešiame, lyginame...Kartais net pati susimąstau, kad tiek palyginimų ir pati nesugalvočiau...O svarbiausia, kad ieškoma būdų, kas labiausiai tiktų Augtumui, kad naudojama daug įvairių būdų, kaip medžiagą pateikti ir nenuleidžiama rankų, jei kas nors nepavyksta. Juk Augtumui dažnai "užeina" abejingumo valandėlės, kai nesinori nieko daryti arba daryti tik tai, ko nori jis....Ne visada lengva suprasti, ką jis mato, ką supranta, o ko ne. Tik po tam tikro laiko pasimato rezultatai, ir ne visada tokie, kokių mes tikimės. Man, mamai, įdomu stebėti pratybas, savo vaiką, ir atrasti nors ir menkiausią pažangą.

 

Įdomu, kad po kelių mėnesių pastebėjome protingesnį Augtumo žvilgsnį, susidomėjimą aplinka, o svarbiausia, nors jis dar nerodo gestų, bet pačius pagrindinius jau supranta ir ieško kontakto su mumis. Mes pajutome, kad galime su juo bendrauti ir jis supranta ko mes norime! Tai puiku! Ir nors Augtumas sunkiai priima naują informaciją ir kartais norisi pasiduoti, bet net ir maži žingsneliai verčia mus neprarasti vilties. Mes labai džiaugiamės, kad surdopedagogė moko ne tik suprasti gestus, bet ir rūšiuoti bei lyginti daiktus, piešti, atpažinti daiktus paveikslėliuose, lygint ir pažinti raides, ir t.t. Jau galvojame apie pratinimą prie klasės. Dabar gailimės, kad buvome pasidavę aplinkinių nuomonei ir nepatikrinome Augtumo klausos anksčiau. Juk laiku pradėjus ugdymą, atsilikimas tikriausiai būtų mažesnis.

 

Dabar jau galima pasakyti, kad mūsų šeimai praverstų intesyvesni gestų kalbos kursai, kur galėtumėme visi pasimokyti bendrauti gestais“.

 

,,Mano dukrai 5 metai, ji  nuo gimimo nešioja du stiprius klausos aparatus, tačiau jos kalba vystosi labai lėtai ir sunkiai. Ji lanko darželį, kur su ja nuolat dirba kalbos lavinimo specialistai, bet dėl stipraus klausos sutrikimo laipsnio būtina surdopedagoginė pagalba.

 

Rinkau informaciją apie pagalbą teikiamą sutrikusios klausos vaikams ir tėveliams. Tėvų, auginančių neįgalius girdėti vaikus bendrija ,,Pagava“ patarė pasikonsultuoti su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus surdopedagogėmis. Kreipėmės pagalbos ir mus iš karto priėmė. Taip jau treti metai mane su dukryte konsultuoja surdopedagogė.

 

Konsultacijų metu aš sužinau, kokia linkme turiu dirbti namuos esu dukryte, kokius mokymo ir aiškinimo metodus naudoti. Mes daug išmokome per šį laiką. Su specialisto - surdopedagogo  pagalba pratybų metu mes mažais žingsneliais judame į priekį, jau pažįstame raides, mokomės skaityti bei rašyti, o t.p. stebėti bei analizuoti aplinką.

 

Esame labai dėkingi šio skyriaus surdopedagogėms. Tai labai supratingų, nuoširdžių ir geranoriškai nusiteikusių specialisčių komanda, kuri visuomet pasirengusi išklausyti, patarti bei padėti tėvams tikrai sunkiame kelyje, auginant sutrikusios klausos vaiką.“

 

,,Man, mamai, auginančiai sutrikusios klausos sūnelį, labai reikalinga nuolatinė specialistų parama. Todėl aš kartais pagalvoju, kad esu labai laiminga, nes gyvenu Vilniuje, o ne kokiame užkampyje, kaime. Kodėl mes čia, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriuje? Todėl, kad norėčiau, kad mano sūnus išmoktų bendrauti, nebijotų žmonių. Kitiems tėvams, kurie augina sutrikusios klausos vaiką, patarčiau nesigėdyti savo vaikų, neuždaryti jų namuose. Mes visur – į teatrą, parduotuvę, svečius – važiuojame kartu. Taip vaikas gali geriau pažinti pasaulį. Net šiukšles reikia kartu išnešti, grybus valyti...Bet kartu būtinai reikalinga surdopedagoginė pagalba. Reikia ir lavinti, ir kalbinti vaiką pagal surdopedagogų pasiūlytą ugdymo kryptį, pakartoti namuose, kas buvo atliekama individualių pratybų metu. Pasitikiu specialistais, jei būtų kitaip – ieškočiau pagalbos kitur.“ 

 

Mokytojų, specialistų, tėvelių nuomone, specialioji surdopedagoginė pagalba visiems sutrikusios klausos vaikams, ypač dabar, kai visam pasaulyje daugėja kochlearinių implantacijų, yra labai reikalinga. Tačiau ji gali būti efektyvesnė, jei: 1) bus anksti diagnozuojamas vaiko klausos sutrikimas (visuotinė naujagimių klausos patikra), 2) kuo anksčiau protezuojama klausa, 3) realiai veiks kompleksinės ankstyvosios pagalbos sutrikusios klausos vaikui ir jo šeimai modelis, 4) ir tėvai, ir specialistai svarbiausiais bendradarbiavimo modelio kriterijais laikys pozityvumą, pasikeitimą informacija, bendrą problemos sprendimą, šeimos įgalinimą bei savirefleksijas.