Šeima kelia sparnus svetur: kaip padėti vaikams?

Vaikui namai yra ta vieta, kur jis jaučiasi saugus. Tai ne geografinė vieta, randama žemėlapyje, o emocinė būklė, aplinka, kurioje yra šeima, draugai. Tai – vieta, kur vaikai mokosi kalbos, gyvena savo naujoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Maži vaikai nuolat mokosi. Išsikraustymas gyventi į kitą šalį šį mokymąsi tarsi „nukerta“ir jis turi prasidėti beveik iš naujo. Vaikas turi apsiprasti su naujais namais, nauja šalimi, ugdymo įstaiga, nauja kalba, naujais bendraamžiais, tiksliau – nauja socialine ir kultūrine aplinka.

 

 

Dideli pokyčiai vaikui gali sukelti didelių jausmų. Tad tėvai turi būti pasirengę  juos priimti ir į juos reaguoti. Tad ką išgyvena kartu su tėvais į kitą šalį išsikraustantis mažylis?

 

Nerimas. Vaikutis gali nerimauti, nes nežino, kas laukia, palikus namus.

 

Baimė. Mažylį gali gąsdinti naujovės: nauji namai, nauja ugdymo įstaiga, nauji žmonės. Bijantis vaikas gali užsisklęsti savyje, vengti naujos, nepažįstamos aplinkos.

 

Vienišumas. Vaikas gali jaustis vienišas naujoje aplinkoje, kuri dar nepažįstama, kurioje nėra draugų ir kitų žmonių, su kuriais jis buvo įpratęs leisti laiką. Vienišumą gali kelti sunkumai bendraujant su kitais vaikais, kai vaikas dar gerai nemoka kalbos ar susiduria su naujais, jam neįprastais žaidimais.

 

Liūdesys. Vaikui liūdna palikti tai, kas pažįstama, kas saugu, žinoma ir įprasta.

 

Ilgesys. Mažylis gali ilgėtis senųjų namų, bendraamžių, su kuriais yra įpratęs žaisti, kitų artimų ir reikšmingų žmonių, kitaip sakant, aplinkos, prie kurios yra įpratęs.

 

Pyktis. Vaikas gali pykti dėl pokyčių, kurių priimti jis nenori. Savo pyktį mažylis gali išreikšti netinkamu elgesiu, ginčais, prieštaravimais. Maištas ir prieštaravimai yra vaiko būdas turėti įtakos situacijai, kurios kontroliuoti jis negali.

 

Džiaugsmas. Šalia ne tokių malonių išgyvenimų vaikas gali ir džiaugtis nauja laukiančia patirtimi, džiugiai laukti ir tikėtis naujų įspūdžių.

 

Šie jausmai natūralūs, išgyvenant pokyčius. Išsikraustymas yra stresą kelianti situacija, tad visai suprantama ir natūralu, kad ją lydi įvairūs jausmai. Šie jausmai gali būti sumišę. Tad nenustebkite, jei vieną dieną jūsų mažylis džiaugiasi nauja aplinka, o kitą –  įklimpsta į liūdesį.

 

Vaiko reakcija priklauso ir nuo jo asmenybės, temperamento. Kai kurie vaikai yra labiau orientuoti į aplinką, drąsiau priimantys naujoves. Tad jiems prisitaikymas prie naujos aplinkos gali būti lengvesnis ir greitesnis. Ramesniems, labiau į save orientuotiems vaikams gali prireikti daugiau laiko.

 

Jei kalbėtume apie išsikraustymą į kitą šalį, svarbus yra ir vaiko amžius. Labai mažiems vaikams namai reiškią tą vietą, kurioje yra jų tėvai. Tad ikimokyklinis amžius yra idealus dideliems persikraustymams. Maži vaikai dar neturi didžiulio būrio draugų, ryšių ir didelio emocinio įsitraukimo į veiklas gimtinėje, tad palikti vieną gyvenamąją vietą ir keltis į kitą jiems gali būti ne taip skaudu. Penkerių–dešimties metų vaikus jau gali sieti gan stiprūs ryšiai su draugais, ugdymo įstaiga. Tad jiems išsikėlimas į kitą šalį gali sukelti šiokių tokių sunkumų. Visgi užmegzti ryšiai, nors ir tvirti, dažniausiai yra lankstūs. Svarbiausia planuojamam išsikraustymui vaikus parengti. Tuomet jie galės pakankamai greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos bei naujų socialinių ryšių. Paaugliai dažniausiai yra labai priešiškai nusiteikę persikraustymo atžvilgiu. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikams gana svarbūs ryšiai su žmonėmis, gyvenusiais jų aplinkoje iki išsikraustymo. Be to, toje aplinkoje vaikas jau turi susikūręs tam tikrą laisvalaikio leidimo būdų tinklą ir jam sunku nuo to atsiriboti.  Taigi  paauglio reakcija į išsikraustymą gali būti stipri.

 

 

Vaiko parengimas persikėlimui gyventi į kitą šalį yra tęstinis procesas. Ne visi vaikai į žinią apie tokį pokytį reaguos džiaugsmingai šaukdami „Valio, mes turėsime naujus namus!“. Be abejo, persikėlimas į šalį, kurios kultūra panaši į tos, iš kurios išvykstama, pareikalaus mažiau jėgų prisitaikant. Pavyzdžiui, adaptacijos procesas Vokietijoje tikrai skirsis nuo prisitaikymo Indijoje. Visgi, nepaisant kelionės tikslo, daugumai vaikų prireiks nedidelės pagalbos, norint, kad jie sėkmingai prisitaikytų naujoje aplinkoje. 

 

Dažniausiai vaikai, ypač ikimokyklinio amžiaus, prie pokyčių prisitaiko nesunkiai. Nepaisant to, tėvai, išvykstantys į kitą šalį, turėtų skirti pakankamai dėmesio vaiko išgyvenimams ir jausmams. Vaiko parengimas tokiam dideliam pokyčiui, kaip persikėlimas gyventi į kitą šalį, turėtų būti tęstinis: prasidėti dar tik planuojant kelionę ir nenutrūkti jau įsikūrus svečioje šalyje. Toliau tekste pateikiami žingsniai, kuriais sekant, galima padėti mažajam keliautojui.

 

 

Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą. Tai padės jam priprasti prie minties, kad teks išvažiuoti. Be to, mažylis, įtrauktas į kelionės planus nuo pat pradžių, turės galimybę išreikšti tai, kas jį neramina, paklausti, kas jam svarbu ir gauti tėvelių atsakymus bei jų nuraminimą.

 

 

Labai suprantama, jog norisi, kad vaikas priimtų šią naujieną teigiamai, tad kyla noras vaikui pasakoti apie tai, kaip šaunu, smagu ir įdomu bus naujoje šalyje. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Juk tikrai ne viskas bus paprasta:išsikėlus  teks kažko atsisakyti, kažką paaukoti. Priimkite vaiko nerimą, baimes, nuogąstavimus, susijusius su planais išsikelti. Būkite sąžiningi ir atviri, kalbėkite apie tai, kas ruošiantis išsikraustymui ir jau išsikėlus gali būti nelengva, o kas gali džiuginti. Paaiškinkite vaikui, kodėl išsikeliate, atsakykite į visus mažylio klausimus.

 

 

Kartu su vaiku vartykite knygas apie tą šalį, žiūrėkite filmus ar gaminkite tradicinius jos patiekalus. Išmokykite vaiką, kaip tos šalies kalba pasakyti „labas“, „viso gero“ ir kitų panašių nesudėtingų žodžių. Susipažinimą su nauja šalimi galite ir pažaisti, pasitelkę šiek tiek vaizduotės. Paverskite kėdes lėktuvu, autobusu, traukiniu, laivu ar automobiliu, nugabensiančiu jus į šalį, į kurią ketinate vykti. Išlipkite ir keliaukite pasidairyti. Galbūt viename kambario kampe rasite įdomų architektūros paminklą (ten gali kabėti jo nuotrauka, plakatas, piešinys).  O kitame kambario kampe jūsų gali laukti įdomus gamtovaizdis. Ar girdite, už sienos skamba muzika. Gal dainuoja tos šalies kalba? Virtuvėje, išalkus žvalgantis po naują šalį jūsų gali laukti tradiciniai tos šalies užkandžiai.

 

 

Kartu pakuokite daiktus. Leiskite vaikui nuspręsti, kokius savo daiktus jis nori pasiimti. Paruoškite mažyliui „Išsikraustymo dėžutę“, į kurią vaikas galėtų susidėti jam itin brangius ir būtinus naujuose namuose daiktus. Leiskite vaikui susikrauti savo lagaminėlį ar kuprinę. Tai padės mažyliui pasijusti ypatingu svarbios kelionės dalyviu.

 

 

Išvažiuodamas gyventi į kitą šalį, vaikas nemažai palieka gimtinėje. Tai ne tik vaikui artimi ir reikšmingi žmonės, kurie nevažiuoja kartu, bet ir aplinka, nusistovėjęs dienos ritmas ir pažįstama tvarka. Įsikūrę naujuose namuose, stenkitės atkartoti kuo daugiau ankstesnės vaikui įprastos aplinkos aspektų. Kuo mažiau keiskite vaikui įprastą dienos ritmą, stenkitės pagrindinius dienos ritualus, tokius kaip: miegas, valgymas, išlaikyti tokius pačius lyg seniau.. Įprasta ir pažįstama rutina sukelia saugumo jausmą. Tad tokie paprasti dalykai, kaip ėjimas miegoti tuo pačiu metu ar valgymas įprastu laiku, padės mažyliui pasijusti saugiau naujuose namuose. Išlaikykite kuo daugiau šeimos įpročių. Galbūt kas vakarą skaitote vaikui pasaką prieš miegą ar kiekvieną sekmadienį važiuojate pasivaikščioti į parką. Darykite tai ir kitoje šalyje. Jei tik įmanoma, kartu vežkitės naminį gyvūnėlį. Dar neišvažiavę nupirkite vaikui dovaną naujam jo kambariui, kurią išvynioti jis galės tik atvykęs į naujus namus.

 

 

Tai tikrai svarbus žingsnis keičiantis gyvenimo sąlygoms, leidžiantis palikti tai, kas svarbu gimtojoje šalyje ir pasitikti tai, kas laukia kitoje. Tinkamas atsisveikinimas – tarsi vartai tarp seno ir naujo gyvenimo. Surenkite atsisveikinimo vakarėlį, į kurį pakvieskite sau ir vaikui svarbius žmones. Paklauskite vaiko, su kuo jis pats nori atsisveikinti ir pakviesti į vakarėlį.

 

 

Jau įsikūrę, nenutraukite ryšių su likusiais gimtinėje. Vaikui skaudu išgyventi išsiskyrimą su jam svarbiais žmonėmis. Tad palaikyti su jais ryšius būtina. Rasti būdų bendrauti su Lietuvoje likusiais seneliais ar draugais tikrai nėra sudėtinga. Sutarkite, kad trečiadienio vakarais su seneliais kalbėsite naudodamiesi „Skype“ programa. Kartu su vaiku sėskite rašyti laiškų draugams ir giminėms. Sukurkite šeimos tinklaraštį. Rašykite jame savo įspūdžius ir dėkite nuotraukas.

 

 

Išsikraustymas reiškia, jog paliekami reikšmingi žmonės: giminaičiai, draugai. Taip mažėja socialinė parama, kuri itin reikšminga susidūrus su įvairiais sunkumais. Viso persikėlimo eigoje bei jau įsikūrę, būkite vaikui pagalbininkai. Kitoje šalyje vaikas susidurs su nauja, nepažįstama aplinka ir žmonėmis. Tam, kad apsiprastų su naujovėmis, vaikui reikės jam artimiausių žmonių, t.y., jūsų paramos. Klausykite savo vaiko, leiskite jam išreikšti tai, ką jis išgyvena, priimkite vaiko jausmus. Nevertinkite ir neteiskite. Būkite šalia, kai vaikas liūdi ar ilgisi namų. Priimkite tai ir supraskite, kad tokie išgyvenimai mažyliui natūralūs. Daug labiau padėsite savo vaikui, jei pasakysite „suprantu, kad tau liūdna. Žinau, jog pasiilgai močiutės. Gal parašykime jai laišką kartu?“ nei bandydami įtikinti, kad viskas yra gerai ir akcentuodami tik teigiamas išsikraustymo puses. Neretai, matant nuliūdusį mažylį, padėtį norisi taisyti iš karto –   imtis veiksmų liūdesiui išsklaidyti. Tačiau nebūtina vaikui siūlyti sprendimų. Galite tiesiog kartu paliūdėti arba paklausti, ko norėtų pats vaikas, kaip jis pats galvoja, kas jam galėtų padėti.

 

Naujoje aplinkoje mažylis gali ne tik liūdėti ilgėdamasis to, kas jam pažįstama. Vaikutis gali nerimauti, jausti baimę. Svarbu rimtai priimti vaiko jausmus ir jų nenuvertinti. Jei mažylis jaus, kad šalia yra tėvai, kurie jį supranta ir palaiko, jis lengviau susidoros su nemaloniais išgyvenimais ir greičiau pasijus geriau.

 

 

Vaikas naujoje aplinkoje apsipras greičiau ir lengviau, jei ras joje tai, ką galės laikyti sava. Visų pirma, sava vaikui yra šeima. Tad būkite draugai. Artimiausia vaikui aplinka – namai – taip pat turėtų greitai tapti savi. Pasirūpinkite, kad naujuose namuose vaikas turėtų mėgstamų žaislų, savą kambarį ar kampelį. Įtraukite vaiką į naujų namų įrengimo planus, kartu priimkite sprendimus dėl naujo vaiko kambario ar kampelio įrengimo. Ieškokite vaikui artimų dalykų ir tolimesnėje aplinkoje. Galbūt netoli naujų namų yra parkas, kuriame mažylis galėtų kapstytis smėlio dėžėje ir sutikti bendraamžių? Naujoje šalyje suraskite lietuvių bendruomenę. Ji gali padėti jums labiau apsiprasti naujoje šalyje bei vaikams susirasti bendraamžių žaidimo draugų. Pasirūpinkite, kad vaikas galėtų leisti laisvalaikį, kaip buvo įpratęs. Galbūt jis lankė piešimo, šokių ar šachmatų būrelį? Pasistenkite, jog naujoje šalyje vaikas ir toliau galėtų tai daryti.

 

 

Kartu planuokite, kaip leisite laiką. Važiuokite į išvykas laisvadieniais, leiskite vaikui pasirinkti, kur nuvažiuosite, pateikdami kelis variantus. Kartu su vaiku tyrinėkite naują miestą, susipažinkite su jums aktualiomis vietomis: parduotuve, žaidimų aikštele, parku. Naujos aplinkos tyrinėjimų imkitės su džiaugsmu, susidomėjimu ir entuziazmu. Vaikui priimti naują aplinką bus lengviau, kai jis matys jūsų teigiamą požiūrį.

 

 

Dar prieš išvažiuodami kartu su vaiku galite išmokti nesudėtingų naujos kalbos frazių, kurios pagelbės atvažiavus. Gera žinia ta, kad vaikai iki septynerių metų naują kalbą svetimoje šalyje gali išmokti, ko gero, lengviau nei suaugusieji. Vaiko smegenys vis dar vystosi, dėl to yra daug lankstesnės nei suaugusio žmogaus. Tad mažyliui, nuolat apsuptam naujos kalbos, ją įsisavinti neturėtų būti sudėtinga.

 

 

Kalbėkite lietuviškai, švęskite šventes, kurias esate įpratę švęsti. Užgavėnėms kepkite blynų, o ant Kūčių stalo turėkite kūčiukų. Tai padės išlaikyti ryšį su gimtąja šalimi bei pagelbės vaikui iš naujo prisitaikyti prie gimtosios šalies, jei po kurio laiko planuojate grįžti.

 

Adaptacija užsienyje yra procesas, kuriam įtakos turi vaiko amžius, temperamentas bei šalis, į kurią važiuojama. Nepaisant šių veiksnių, vaikui adaptuotis naujoje kultūroje turėsite padėti jūs. Ir visai nesvarbu, ilgesniam ar trumpesniam laikui išvykstate. Kuo daugiau dėmesio skirsite vaiko išgyvenimams, jo jausmams bei poreikiams, tuo lengviau bus vaikui priimti naują aplinką ir apsiprasti su pasikeitimais.