Kaip užauginti tvirtą vaiką: sveikatos ugdymas ikimokykliniame amžiuje

 

Sveikatos ugdymas – tai sąmoningai sudarytos sąlygos, kurių tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, atsisakyti žalingų įpročių bei keisti požiūrį į sveikatą (PSO, 1994). 

 

Toks ugdymas skatina su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. Sveikos gyvensenos pradmenys ypač svarbūs vaikystėje ir paauglystėje, kai sparčiai auga ir vystosi organizmas. Be to, vaikystėje susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Nereikia pamiršti, kad dažniausiai pasitaikančios suaugusiųjų ir vaikų ligos taip pat yra glaudžiai susijusios su žmogaus gyvenimo būdu.

 

Ikimokyklinio amžiaus vaikas ypač jautrus aplinkai. Ši taisyklė galioja ir kalbant apie jo fizines ir psichines galias, sveikatos ugdymą. Vaikų požiūris į savo sveikatą, fizinio aktyvumo formas labai priklauso nuo tėvų įgūdžių rūpintis savo sveikata, noro ją palaikyti ir stiprinti. Kuo tėvai labiau rūpinasi savo sveikata, tuo ir jų vaikų požiūris į savąją bus palankesnis.

 

Siekiant turėti gerą sveikatą, reikia ją ugdyti nuosekliai ir sistemingai – pasitelkti tinkamas priemones. Taip  žingsnis po žingsnio, diena po dienos vaikas įgyja vis daugiau žinių apie vidinę sielos ramybę ir asmenybės darnų santykį  su supančia aplinka, asmens higieną, suderintą mitybą, fizinį aktyvumą, reguliarų miegą ir kt. Taigi, laikui bėgant, mažylis išmoksta saugoti sveikatą, supranta ją silpninančių veiksnių žalą, suvokia, kaip teisingai elgtis.

 

Šiame straipsnyje aptarsime 5 „sveikatos įstatymus“, kurių laikantis vaikutis augs sveikas.

 

 

Vaikystėje sveikatą labiausiai lemia bendra šeimos sveikata: jos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higienos , mitybos ir kt. įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo ugdymosi motyvacijos, pasitikėjimo savimi ir savo vertės pajautimo. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi, labiau pasitiki savo galiomis, dažniau užsiima mėgstama veikla.

 

Jei kalbėtume apie emocinę vaiko sveikatą, reikia pasakyti, kad labai svarbų vaidmenį, atlieka jo bendravimas su aplinkiniais, todėl šiuos įpročius taip pat reikia intensyviai ugdyti. Vaikas nuo mažens pratinamas sutarti su kitais šeimos nariais, reikšti jausmus, tvardytis ir valdyti pykčio bei agresijos apraiškas gauna svarbias bendravimo pamokas, kurios vėliau jam leidžia geriau jaustis ir tarp mažiau pažįstamų žmonių.

 

Taip pat reikia stengtis sudaryti vaikui tokią aplinką, kurioje jis galėtų išlikti optimistas. Gera emocinė būsena –  ne tik sveikatos požymis, bet ir priemonė, padedanti apsisaugoti nuo ligų. Žvali, džiugi nuotaika suteikia organizmui energijos, gyvybingumo, gyvenimo pilnatvės jausmą. O tai, kad į nepasisekimus ar stresą reikia reaguoti kiek įmanoma ramiau, tėvai vaikams turi rodyti savo elgesiu.

 

 

Nuo senų laikų galioja nepaneigiamas dėsnis, kad judėjimas – neatsikariama žmogaus raidos sąlyga. Fizinė kultūra naujagimiui ir vaikui reikalinga ne mažiau negu suaugusiajam. Ji glaudžiai susijusi su žmogaus psichika.

 

Norėdami, kad vaikas užgautų sveikas, turime nepamiršti, kad jam  reikia daug judėti – ne mažiau kaip 3 val. per dieną. Reguliariai sportuojant, formuojasi lankstumas, vikrumas, judesių plastiškumas. Tačiau fizinę veiklą organizuoti vaikams reikia taip, kad jie patirtų judėjimo džiaugsmą. Tai galima pasiekti tik tuomet, kai judėjimas yra neslopinamas, bet skatinamas. Žaidimai, įdomios užduotys, pačių mažųjų ieškojimai ir atradimai – tai priemonės, skatinančios vaikus judėti.

 

Per judesius vaikai susipažįsta su kūno dalių paskirtimi ir funkcijomis. Vaiko fizinis aktyvumas turi įtakos ištvermei, valios ugdymui. Vaikų ištvermei ugdyti labai tinka judrieji sportiniai žaidimai, važinėjimasis dviratuku, plaukimas.

 

Nevaikštančiam kūdikiui taip pat svarbus fizinis aktyvumas, kuriuo turi pasirūpinti jo tėveliai. Bendraudami su vaiku kūno kalba (mankšta), tėvai padeda mažyliui suvokti, kokios yra jo galimybės ir ribos. Šis tėvų ir kūdikių bendravimas didina jo adaptacijos  galimybes, fizinį ir psichinį atsparumą, smalsumą. Praktika rodo, kad stiprinant kūdikio fizinį atsparumą, stiprėja ir jo imuninė sistema, jie rečiau ir lengviau serga.

 

Fiziniai kūdikių užsiėmimai jam teikia labai daug teigiamų emocijų, kurios pasireiškia krykštavimu. Tokia teigiama patirtis užtikrina sveikos kūdikio psichikos vystymąsi. Psichologai pastebėjo, kad 3-4 mėn. mankštinamų kūdikių psichosomatinis išsivystymas yra geresnis nei tų, kurie nemankštinami. Tai ypač efektyvi sveikatos stiprinimo priemonė. Be to, mankšta suartina vaikus ir tėvus.

 

 Rytinės mankštos svarba

 

Vienas iš svarbiausių judėjimo skatinimo elementų yra rytinė mankšta. Tikriausiai ne vienas iš mūsų žino, kaip sunku ryte keltis. Mieguista būsena kartais užsitęsia ir iki pietų. Taip būna ir vaikams. Todėl rytinė mankšta – vienas iš svarbiausių vaiko dienos režimo elementų ir darželyje, ir ugdant vaiką namuose. Į šį procesą turėtų įsijungti visa šeima, nes geras pavyzdys yra užkrečiantis. Be to, negalime kažko reikalauti iš mažylio, jei patys to nedarome.

 

Tik prabudus, dar su pižama ar kita patogia apranga, atlikite įvairius fizinius pratimus: sukamuosius judesius rankomis, pečiais, galva, kojomis, viso kūno ir atskirų raumenų grupių tempimą, kvėpavimo, lankstumo pratimus ir kt. Vienas iš pagrindinių rytinės mankštos pranašumų tai, kad, ji užima apie 15 minučių, o poveikis visai dienai yra milžiniškas. Rytinio judėjimo metu svarbu išjudinti visus raumenis ir sąnarius. Jokiu būdu nesistenkite suprakaituoti, tai neturi būti intensyvi mankšta. Daug geriau, jei tai bus smagus laiko praleidimas.

 

Rytinė mankšta pažadina organizmą, įkrauna didelę dozę teigiamos energijos, suteikia darbingos nuotaikos, suaktyvina širdies ritmą, kvėpavimo takų ir kitų organų darbą. Be to, ugdo sveikus įpročius, padeda formuoti taisyklingą laikyseną bei gražią eiseną. Pastebėta, kad rytinė mankšta užkerta kelią mažylio plokščiapadystės formavimuisi ir saugo nuo nutukimo.

 

Be kita ko, rytinė mankšta turi ir auklėjamųjų savybių. Ji reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtą ir drausmę. Taip yra lavinamas ir vaikų dėmesys, pratinama sąmoningai siekti tikslo, ugdomas atkaklumas.

 

Sistemingas rytinės mankštos atlikimas turi tapti kasdieniniu visos šeimos įpročiu. Todėl norėdami paskatinti vaiką mankštintis iš ryto, darykite tai sumaniai, išradingai. Įsijunkite muziką, pradėkite nuo paprastų ir nesudėtingų judesių ir palaipsniui didinkite tempą. Nepamirškite įsiklausyti į vaiko norus.

 

 

Sveikam vaikui labai svarbu tinkamas dienos ritmas, visavertis miegas. Kasdien guldamas ir keldamasis tuo pačiu metu, vaikas greičiau užmiega ir pabunda be žadinimo. Jeigu vaiką visgi tenka žadinti, tai reikia daryti švelniai ir ramiai. Susiformavęs dienos ritmas padeda vaikui jaustis saugiai, jis žino, ko reikia tikėtis.

 

Jei kalbėtume  apie miego trukmę, vaikų poreikiai šiuo atžvilgiu nėra vienodi, tam įtakos turi daug įvairių veiksnių. Tačiau aišku tai, kad, jeigu vaikas gerai neišsimiega, tai kenkia jo sveikatai, jis tampa irzlus. Tam, kad 3-5 metų vaikas būtu žvalus, jis turi miegoti 10 val. per parą.

 

Vaikas turi miegoti gerai išvėdintame kambaryje. Oras miegamajame turi būti vėsus ir gaivus, nelabai sausas. Patalynė turi būti švari, lova patogi, tvirtu pagrindu. Čiužinys – nelankstus, kad neįdubtų nuo kūno svorio. Pagalvę reikia parinkti nei per aukštą, nei per žemą. Nereikia mažylio apkloti per daug šiltai. Miegant kambaryje neturi degti šviesa. Prieš naktį geriau nežiūrėti televizoriaus, vengti intensyvios fizinės ir protinės veiklos, stresinių situacijų. Vakare nepatartina daug valgyti, nes skrandis ir žarnynas turi intensyviai dirbti  – tai trikdo miegą.

Sekmadienis turi būti poilsio diena. Nepatartina imtis jokių darbų.

 

 

Vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos šaltinių – visavertė mityba, kuri atitiktų augančio organizmo poreikius. Vaikui būtinos tokios medžiagos kaip vitaminai A, B, C, taip pat baltymai, kalcis ir fosforas. Todėl reikia rūpintis, kad mažylis valgytų pieno produktų , žuvies, daug vaisių ir daržovių. Tokius produktus, kaip gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai – reikėtų visiškai pašalinti iš vaiko raciono. Šie produktai žalingi dantims ir visam organizmui, jie neturi jokių naudingų medžiagų – tai tik papildomos kalorijos. Svarbu ir mitybos režimas – vaikas turi valgyti 5 kartus per dieną.

 

Svarbiausias sveikos mitybos pagrindas – valgyti pagal metų laikus. Tai reiškia, kad vaikas turi valgyti daugiausiai tų produktų, kurie tuo metu dera. Vasarą stiprybės semkitės iš uogų ir daržovių, įvairių žalumynų. Ankstyvą rudenį patartina apriboti sunkaus maisto vartojimą. Valgykite daugiau saldesnio (bet ne saldainius) ir lengviau virškinamo  maisto. Ir priešingai, artėjant šaltesniems ir drėgnesniems orams, valgykite daugiau organizmą šildančio maisto, kuris teikia energijos, venkite rūgštaus maisto. Svarbiausia taisyklė – „neužkrėskite“ maisto pykčiu. Pasistenkite prie stalo sėsti geros nuotaikos ir ramiai nusiteikę.

 

Nemokėjimas elgtis prie stalo, valgymas bet kur, nešvariomis rankomis, skaitant knygą ar žiūrint televizorių, skubant– atspindi žmogaus išauklėjimą ir kultūrą. Šie įpročiai lemia ir sveikatą. Todėl mitybos kultūros mokymas turėtų tapti viena iš sudedamųjų racionalios mitybos mokymosi dalių.

 

Netinkamai maitintis įprantama jau vaikystėje. Nors mitybos įpročius ir maisto pasirinkimą lemia socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ir kiti veiksniai, vaiko mitybos įpročių formavimasis labiausiai priklauso nuo tėvų, jų nuostatos, šeimos tradicijų , perduodamų iš kartos į kartą. Maiste turi būti (tinkamu santykiu – 1:1:3) visų tų medžiagų, kurios sudaro žmogaus organizmo audinius: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų , vitaminų,  vandens. Vaikams turi būti teikiamas kuo šviežesnis ir įvairesnis maistas. Sudarant kasdieninį valgiaraštį, ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas produktams  derinti.

 

Visi vaikai žino, kad nuo saldumynų genda dantys, tačiau nė vienas neužauga jų nepasmaguriavęs. Tad bent jau reikėtų stengtis riboti saldumynų kiekį, ieškant jiems sveikesnio pakaitalo. Juo gali tapti džiovinti vaisiai ar jogurtas.

 

Reikia keisti ir namuose besilankančių artimųjų elgesį, kuris skatina vaikus smaguriauti. Pavyzdžiui, eidami pas jus į svečius, seneliai, šeimos draugai neturėtų nešti saldumynų. Nepatartina kovoti su vaikų pomėgiu saldumynams juos gąsdinant. Jeigu mažyliui sakote: „Jei valgysi saldainius, suges dantys, tada nuvesiu tave pas stomotologą, ir pamatysi, kas tau bus!“, vargu, ar verta tikėtis, kad jis vėliau noriai lankysis  pas dantų gydytoją.

 

 

Asmeninės higienos laikymasis yra svarbus ne tik suaugusiajam, bet ir vaikui. Kol jis dar yra kūdikis, tuo turi rūpintis tėvai. Tačiau paūgėjęs vaikutis jau turėtų pats rūpintis savo švara. Todėl labai svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles.

 

Trejų sulaukęs mažylis turėtų ne tik būti įgavęs tam tikrų įgūdžių, bet ir suprasti, kodėl:

Todėl kai tik švarinatės su savo mažyliu, stenkitės aptarti, ką ir kodėl darote. Kartojimu įgytas gebėjimas taps įgūdžiu ir įpročiu visam gyvenimui. Pradžioje naudodamiesi suaugusiųjų pagalba, pamažu mažieji tampa savarankiški. Pasisemkite kantrybės ir nesitikėkite itin greitų rezultatų. Nuosekliai siekdami  rezultatų, pamatysite, kad vaikas ims ne tik mechaniškai atlikti veiksmus, bet ir suprasti, kodėl tai reikia daryti.

 

Asmeninės higienos taisyklių besilaikantys vaikai rečiau serga. Be to, tai padeda išvengti daugumos chroniškų ligų. Tačiau atminkite, kad mokant mažylį šių taisyklių, nereikėtų perlenkti lazdos. Nepamirškite, kad stengiatės ugdyti švaros įpročius, o ne perfekcionistą. Psichologė Julija Morgunova pataria negąsdinti mažylių nematomais baisiais mikrobais ar kirminais, kurie gali graužti juos iš vidaus, taip pat nerekomenduojama pasakoti mažiesiems  apie sudėtingas ligas. Kai kurie ikimokyklinukai gali taip išsigąsti „nematomų purvo dalelių“, kurios gali juos susargdinti, kad ima paniškai bijoti nešvaros.

 

Aiškinant, kodėl būtina laikytis švaros, užtenka vaikui pasakyti, kad susikišus nešvarias rankas į burną – galima susirgti, bet pakanka gerai nusiplauti rankeles, ir pavyks to išvengti.

 

Psichologė aiškina, kad vien aiškinimo, kodėl reikia tai daryti nepakaks, reikia, kad vyresnieji šeimos nariai to jau laikytųsi ir rodytų teigiamą pavyzdį mažyliui. Kai vaikučiai ima suprasti, kodėl reikia daryti vieną ar kitą švaros ritualą, nepamirškite to laikytis ir patys. Vaikai yra puikūs stebėtojai ir kopijuotojai. Trimečiui bus labai sunku suprasti, kodėl svarbu plautis rankas grįžus iš kiemo, jei tai su vaiku darysite kas antrą dieną. Taip pat sunkiai paaiškinsite, kodėl vaikui, prieš sėdant valgyti, būtina plautis rankas, o, pavyzdžiui, tėčiui –  ne.

 

Išnaudokite vaikų savarankiškumo siekimo amžių. Jei tik vaikas sako, kad aš darysiu pats – leiskite ir tokius veiksmus skatinkite. Visus vaikui skirtus daiktelius sudėkite jam lengvai pasiekiamoje vietoje, prie kriauklės pastatykite suolelį, kad mažylis jūsų netrukdomas  galėtų pats nusiprausti.

 

Svarbu suprasti, kad vaikai yra vaikai ir jie išsipurvina. Neįmanoma pasiekti, kad ikimokyklinukas visą laiką būtų švarus. Neleiskite švaros manijai apsėsti jūsų ir jūsų vaikų. O kas tada,  jeigu jūsų mažylis visą laiką švarus?Tikriausiai jūs ribojate jo pasaulio pažinimą, kuris šiame amžiuje vyksta per pojūčius. O ir ne tik pasaulio pažinimą, bet ir fizinį vystymąsi, nes tokio amžiaus vaikui privalu lakstyti, laipioti, čiuožti, čiupinėti, šokinėti po balas ir, žinoma, griūti. Vaikai būna arba švarūs, arba laimingi!

 

Jei vaikas nemėgsta plautis rankų, praustis ar valytis danukų, būkite gudrūs, paverskite šį procesą išskirtiniu užsiėmimu. Pirkite specialų vaikams skirtą muilą ir pastą. Vaikai mėgsta, kai muilas, dušo prausikliai ir kt. yra panašūs į gyvūnus, mėgstamus filmukų herojus. Tegul šios priemonės būna skirtos tik jam. Pasiimkite mažylį kartu pirkti šių priemonių ir leiskite jam rinktis. O vaiko maudynės turi tapti linksmu žaidimu. Tam tiks seni guminiai žaisliukai, plastikiniai indeliai, laistytuvas ir t.t. Neskubinkite vaiko, leiskite jam maudytis tiek, kiek jam patinka.

 

 

Higiena – neatskiriama ugdymo dalis. Pasistenkite, kad iš pažiūros nuobodus užsiėmimas taptų linksmu „žaidimu“. Jei sugebėsite pasitelkti fantaziją ir išradingumą, pamatysite, kaip greitai vaikutis susidraugaus su muilu ir kitomis higienos priemonėmis.

 

Na, o dabar  pateiksime 10 imuniteto stiprinimo žingsnių, kurie taip pat padės auginti stiprius ir sveikus vaikus ne tik peršalimo sezono metu: