Emokykla.lt

Kaip kalbinti kūdikį?

2012-12-13
Kaip kalbinti kūdikį?
Logopedė ekspertė dr. Vilma Makauskienė
www.logopedaslpc.lt
Ar žinote, kad jūsų mažylis pradėjo ruoštis kalbai dar iki gimimo? Jau 4–5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą.
Ar žinote, kad jūsų mažylis pradėjo ruoštis kalbai dar iki gimimo?
 
Jau 4–5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Pastebima, kad kūdikiai nusiramina greičiau, klausydami motinos balso ar iki gimimo girdėtų lopšinių įrašus.
 
Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir „mokosi“ įvairių  intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti). Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi. Girdėdamas ramius ir linksmus aplinkinių balsus, mažylis ne tik jaučiasi saugus ir patenkintas, bet ir mokosi įsiklausyti, atsakyti į kalbinimą.
 
Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau – tarti įvairius garsų junginius. Įdomu, kad iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko gebėjimas mėgdžioti.  Kartodami vaiko ištartus skiemenis, mes mokome jį pamėgdžioti mūsų kalbą.
 
Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą. Todėl svarbu reguliariai lankyti pediatro konsultacijas, įvertinti vaiko raidą.
 
Kaip vystosi vaiko kalba ir bendravimas pirmaisiais gyvenimo metais?
 
0–3 mėnuo. Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. – atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. vaikutis sugeba nustatyti garso kryptį, pasuka galvytę į jo pusę, stebi kalbančiojo lūpas, akis, burną, reaguoja į piktus balsus.
 
Naujagimo garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Nuo trijų mėnesių vaikas garsu atsako į kalbinimą.
 
4–6 mėnuo. Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Vėliau, lavėjant vaiko gebėjimui skirti ir pamėgdžioti girdimus garsus, jie pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingas fonemas.
 
7–9 mėnuo. Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. Akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Bendrauja su aplinkiniais, galvos judesiais išreikšdamas teigimą arba neigimą („taip“, „ne“).
 
Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7–9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto). 9 mėn. mažyliai jau dažnai pradeda tarti pirmuosius tikrus žodelius: „tete“, „mama“, „baba“.
 
10–12 mėn. Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11–12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Sugeba rasti aukščiau padėtus daiktus, moka parodyti pirštuku.
 
Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. 12 mėn. vaikai paprastai taria 2–3 tikrus žodžius, pradeda vartoti „savo kalbos“ žodžius („au-au“, „ga-ga“, „lia-lia“) ir kt.
 
Kaip skatinti kalbinį kūdikio aktyvumą?
  1. Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį,  moko fiksuoti žvilgsnį. Matydamas  suaugusiojo artikuliaciją (lūpų judesius), vaikas gali lengviau pakartoti girdimus garsus.
  2. Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Emocingas bendravimas skatina kūdikio susidomėjimą, lavina socialinius įgūdžius.
  3. Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Nustatyta, kad naujagimio akustinio suvokimo sistema ypač jautri aukštiems dažniams.
  4. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti.
  5. Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus. Kalbėti apie tai, ką konkrečiu metu darote.
Žaislai ir žaidimai
 
Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas. Žaidimo metu lavėja vaiko mąstymas, dėmesys, judesių tikslumas, akies–rankos koordinacija, gebėjimas bendrauti, atsiranda pasitikėjimo savimi jausmas.
 
0 -6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Kuo dažniau vaikas girdi aplinkos daiktų pavadinimus, tuo anksčiau jis pradeda sieti daiktą ir žodį.
 
Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas – veidrodis. Stebėdamas savo atvaizdą vaikutis dar nesupranta, kad mato save, bet daugeliui – tai labai įdomus užsiėmimas.
 
6–12 mėn. įvyksta daug pasikeitimų kūdikio gyvenime: jie išmoksta sėdėti, ropoti, pradeda valgyti įvairesnį maistą. Lavėjanti koordinacija, motorinis aktyvumas, leidžia atlikti sudėtingesnius judesius ir žaisti įvairesnius žaidimus. Nuo 6 mėn. galima duoti barškučius, „piramides“. Kai vaikas pradeda sėdėti, galima žaisti su kamuoliu (ridenti ir skatinti stebėti, kur jis juda). Apie 7 mėn. vaikučiai susidomi smulkiais daiktais. Jų dėmesį patraukia megztinio sagos, siūleliai, kuriuos jie bando imti dviem pirštais. Šiame amžiuje tinka įvairių geometrinių formų kaladėlės, kurias reikia surinkti ir sudėti į dėžutę.
 
Maždaug 9 mėn. vaikams patinka veikla, kai galima spausti, sukti, traukti. Lavėja rankos riešo judesiai, erdvės suvokimas. Šiame amžiuje galima duoti didesnius ir mažesnius indelius, kurie telpa vieni į kitus.
 
Kai vaikui sukanka 12 mėn., daugelis tėvų pastebi, kad jis nustoja domėtis žaislais. Taip atsitinka todėl, kad mažylis pradeda mėgdžioti tai, ką mato darant kitus. Labiausiai patinka indai, įrankiai, telefonai ir kiti realūs daiktai. Svarbu, kad toks žaidimas būtų saugus. Vaiko įgūdžiai lavėja daug kartų atliekant tą patį veiksmą, todėl jie nepailsta dėti vieną kaladėlę ant kitos ir jas griauti.
 
Kokie žaidimo įgūdžiai atsiranda pirmaisiais metais?
  • Nusitraukia skepetėlę, kuri trukdo matyti.
  • Ištraukia daiktą iš atidarytos dėžutės.
  • Deda daiktus į dėžutę.
  • Perima daiktą iš vienos rankos į kitą, kad galėtų paimti dar vieną.
  • Randa po dėžute paslėptą daiktą.
  • Užmauna žiedą ant stovelio.
  • Parodo kūno dalis.
  • Deda vieną kaladėlę ant kitos.
  • Verčia knygos lapus.
  • Skirtingomis rankomis atlieka skirtingus judesius (laikosi įsikibęs ir kelia žaislą).
  • Ieško paslėpto daikto.
  • Ridena kamuolį ir t. t.
Taigi baigiant pirmuosius metus kūdikio tariami garsai ir žodžiai tampa bendravimo priemone. Jis daug supranta ir yra pasirengęs tolesniam kalbos mokymuisi.
 
Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:
  • (0–6 mėnesių)
    • ar vaikas reaguoja į triukšmą?
    • ar suka galvytę garso link?
    • ar atsako šypsena į kalbinimą?
    • ar daug kartų taria tuos pačius garsus (guguoja, čiauška)?
    • ar adekvačiai reaguoja į balso intonacijas?
  • (6–12 mėnesių)
    • ar reiškia savo norus garsu ar gestu?
    • ar taria tęsiamus ir nutrūkstančius garsus, jų junginius?
    • ar kalbiniais garsais stengiasi atkreipti jūsų dėmesį?
    • ar supranta kasdienės aplinkos daiktų pavadinimus („batas“, „lempa“), ar juos parodo?
    • ar taria nors keletą trumpų žodelių („ate“, „au“, „mama“, „tete“)?
Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą. Šiuo metu daugelyje poliklinikų veikia vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabiliacijos tarnybos (ART), kuriose dirbantys specialistai (logopedai, kineziterapeutai) suteiks reikalingą pagalbą.
 
Daugiau autorės straipsnių:
Susiję su tema:
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.