Kad vaikų miegas būtų ramus...

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai susiduria su „nakties baubais“. Jiems sunku užmigti vieniems, naktį jie prabunda susapnavę baisius sapnus, nelipa iš lovos bijodami pabaisų. Tai normali raidos dalis – vystosi vaiko fantazija, jis pradeda suprasti ir atskirti realius ir nerealius pavojus. Kartais baimės kyla iš gąsdinančios patirties: susidūrimo su šunimi, baisios pasakos ar filmo, gatvėje matytos avarijos, o kartais atrodo, kad baimės kyla be priežasties. Šeimoje tvyrantis nerimas ar konfliktai taip pat gali turėti įtakos – vaiko nerimas, ypač jei vengiama apie jį kalbėti dienos metu, gali reikštis sustiprėjusia baime prieš miegą ar netgi nemiga. Taip pat miego baimė gali būti susijusi ir su atsiskyrimo nerimu, kai vaikas nenori atsitraukti nuo tėvų, nes bijo juos prarasti. Įvairiais vaiko raidos etapais baimės yra skirtingos: mažesni vaikai dažnai bijo išgalvotų pavojų: baubų, neegzistuojančių būtybių, o vyresni vaikai gali nerimauti dėl įsilaužėlių, bijoti žaibo, stipraus vėjo ir pan.

 

Šiuo raidos etapu vaikas gali išmokti reaguoti į baimes ir jas įveikti. Siūlome keletą būdų, kaip galima jam padėti.

 

Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ko jis bijo. Įsiklausykite ir pabandykite suprasti. Nesijuokite iš jo baimių ir neignoruokite jų. Vyresniems vaikams galite paaiškinti, kas yra tikra, o kas ne, galite kartu pafantazuoti „kas būtų, jeigu būtų...“, ką darytumėte įvairiose situacijose. Geriau apie baimes kalbėtis dieną, kai vaikui nėra taip baisu. Užtikrinkite, kad namuose yra saugu.

 

Mažesniems vaikams dar labai sunku atskirti fantazijas nuo realybės, todėl jų baubus geriau priimti kaip tikrus ir kovoti atitinkamomis priemonėmis: prie lovos galite pastatyti „Purškiklį nuo pabaisų“ (tai gali būti paprasčiausias purškiklis su vandeniu), kuriuo vaikas gali jas nubaidyti. Galite pasinaudoti ir kitokiais „burtais“ kovai su baubais: išsiurbti siurbliu, sudėti į maišą ir išnešti kur nors, pabandyti su jais susidraugauti. Pasitelkite fantaziją.

 

Prieš miegą sukurkite ramią ir malonią atmosferą. Neskaitykite knygų ir nežiūrėkite filmų, kuriuose yra siaubo elementų. Atrinkite animacinius filmukus, kuriuose vaikai įveikia savo baimes, skaitykite pasakas, kurios baigiasi laimingai. Galite leisti vaikui klausytis pasakų įrašų. Jei yra galimybė, įjunkite grotuvą, kad jos kartotųsi, o vaikui užduotis – kuo ilgiau jų klausyti. Šitaip jis nelauks, kol pasibaigs pasakojimas, bus sukoncentravęs dėmesį, o mintys nenukryps į gąsdinančias fantazijas.

Prieš miegą pasikalbėkite apie malonius dalykus. Galite paklausti: „Kokie trys dalykai šiandien tave privertė nusišypsoti?“ Tai gali būti jūsų kiekvieno vakaro tema. Galite aptarti, ką vaikas norėtų susapnuoti, kokie būtų malonūs sapnai? Kartu išrinkite vieną, kurį jis ir bandys susapnuoti. Tokie pašnekesiai taip pat padeda vaikui sutelkti dėmesį į malonius dalykus ir negalvoti apie keliančius nerimą.

 

Kartu su vaiku atraskite „miego saugotojus“: mėgstamiausias žaislas, pagalvėlė, antklodė, įjungta švieselė prieš miegą, prie lovos pakabintas amuletas, kuris nuveja visus pavojus, sapnų gaudyklė, minkštas žaislinis šuo – miego sargas. Galite padovanoti vaikui kokį nors kareivėlį ar žaislinį gyvūnėlį, kuris miego metu budėtų, saugotų mažylį  ir leistų pailsėti. Šiam žaislui vaikas galėtų papasakoti, kaip jaučiasi prieš miegą, o paskui  pasidėti jį po pagalve. Su gąsdinančiomis fantazijomis padeda kovoti raminančios fantazijos. Žinojimas, kad kas nors tave saugo, gali padėti ramiau miegoti. Pasitelkite fantaziją ir kartu su vaiku atraskite, kas galėtų saugoti jo miegą.

 

Kartu su vaiku mokykitės atsipalaidavimo būdų: mintyse įsivaizduoti, kaip gulite prie jūros ar pievoje, lėtai atpalaiduoti visą kūną. Galite jam papasakoti malonius vaizdus, o jis tegul įsivaizduoja. Taip jis nustos galvoti apie baimes, nes bus sukaupęs dėmesį į malonius dalykus.

 

Nepamirškite nustatyti tam tikrų ribų, kad nepaskatintumėte vaiko „baimingo“ elgesio. Pajutęs, kad, rodydamas baimę, gauna daugiau jūsų dėmesio ar jam dėl to nuolaidžiaujate, gali priprasti prie tokio bendravimo būdo. Pabūkite šalia vaiko, kol jis užmiega, tačiau ne per dažnai – ne kelias naktis iš eilės. Galite laikytis susitarimo: pabūsite su juo pusvalandį, paskui jam pabuvus vienam ramiai 10–15 minučių, jūs ateisite pažiūrėti, ar viskas gerai. Reikalaukite, kad laikytųsi susitarimo (jei tai vaikui ne per sudėtinga), ir patys laikykitės žodžio. Geriau kartkarčiais ateiti, nei nuolat būti šalia. Taip pat skatinkite vaiką likti savo lovoje, kad jis pajustų, jog tai saugi vieta. Jei leisite vaikui persikraustyti į jūsų lovą, vėliau gali būti dar sunkiau jam sugrįžti.

 

Jei manote, kad vaikas neramiu miegu siekia dėmesio, sukurkite paskatinimų sistemą. Skirkite jam dėmesio už ramų miegą. Galite skirti ne tik dėmesio, bet ir realius paskatinimus, pavyzdžiui, žvaigždutes ar lipdukus, kai išbūna tam tikrą laiką ramus, jaučiasi drąsiai. Laiką po truputį galite ilginti, o, pavyzdžiui, surinktas tris žvaigždutes galite iškeisti į saldainį ar kokį smagų užsiėmimą. Paskatinkite ir žodžiais – pasakykite, kaip didžiuojatės, kad būna drąsus ir miega vienas. Svarbu, kad vaikas nesuprastų klaidingai ir nebijotų su jumis dalytis baimėmis. Paaiškinkite vaikams, kad bijoti yra normalu.

 

Jei vaikas susapnavo košmarą, galite kartu sukurti kitokią sapno pabaigą, kad mažylis jaustųsi geriau. Kartais vaikams sunku kalbėti ir pasakoti išsamiai, tuomet galite pasiūlyti nupiešti, ką matė, piešinį suglamžyti ar suplėšyti, išmesti į šiukšliadėžę. Tai padeda vaikui jaustis stipresniam už nemalonius sapnus, taip jis gali pajusti, kad gali kontroliuoti ir nugalėti tai, kas jam kelia baimę.

 

Tokiomis situacijomis galite pasinaudoti kaip galimybe mokyti vaiką pačiam įveikti savo baimes: galvoti apie ką nors malonaus, kai jam baisu, rasti sau drąsinančius žodelius: „Viskas bus gerai“, „Tu gali“, mokyti kalbėtis apie savo baimes, kartu ieškoti sprendimų.

 

Jei vaiko miego problemos tęsiasi ilgai, gali būti, kad vaiko nemiga yra sudėtingesnių problemų išraiška. Galbūt jis taip siekia tėvelių dėmesio, nori kartu praleisti daugiau laiko. Tokiu atveju reikėtų ieškoti kitų, teigiamų, būdų, kaip jam tai suteikti. Galbūt vaikas išgyvena daug nerimo ir baimių dienos metu: namuose ar darželyje patiria daug įtampos ir šitaip reaguoja į situaciją. Kalbėkitės su vaiku kuo daugiau apie tai, dėl ko jam baisu ir kas jam padeda. Vaiko miegui negerėjant, pasikonsultuokite su vaikų psichologu ir kartu ieškokite priežasčių.

 

Saldžių sapnų.