Sutrikusios regos vaiko ugdymas bendrojo lavinimo grupėjė

2011-11-03

Lina Gureckienė, tiflo pedagogė
Vilniaus lopšelis-darželis "Spindulėlis"


	Daugelį ikimokyklinio ugdymo įstaigų lanko sutrikusio regėjimo vaikai. Kaip ir visi mažieji, kartais jie linksmi, judrūs, išdykę, o kartais – drovūs, nemėgstantys šurmulio ir didelės bendraamžių draugijos. Tačiau iš kitų juos išskiria tai, kad jiems reikia papildomo pedagogų dėmesio, jog jie jaustųsi saugūs, pasitikintys savo jėgomis, žiniomis ir gebėjimais neatsiliekantys nuo draugų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galėtume padėti sėkmingai ugdyti sutrikusio regėjimo vaiką.

Bendrojo lavinimo įstaigas dažniausiai lanko vidutinius ir lengvus regos sutrikimus turintys vaikai. Nedidelių miestų darželiuose galime rasti ir silpnaregių mažylių. Tačiau vaikų su sunkiais regos sutrikimais tėvai skatinami juos ugdyti specializuotose ugdymo įstaigose, kuriose yra pakankamai specialistų.

Dažniausiai pasitaikantys regos sutrikimai yra trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas.

Trumparegiai vaikai gerai mato iš arti, tačiau neryškiai – toli esančius daiktus. Žiūrėdami į tolį, trumparegiai dažnai prisimerkia, įtempdami akių raumenis. Todėl jos greičiau pavargsta, jose pradeda mirgėti, atsiranda nemalonūs pojūčiai judinant akis, galimi galvos skausmai.

Toliaregiai vaikai geriau mato toli esančius daiktus, blogai – esančius arti. Tokie vaikai greičiau pavargsta, akys ir jų kraštai parausta, trūkčioja vokai, gali lietis vaizdai.

Žvairuojančius vaikus atpažinti lengviausia. Tokių mažylių akys negali simetriškai žiūrėti į vieną daiktą. Viena arba abi akys krypsta tai į nosies vidų, tai į išorę. Kartais žvairuojantis vaikas žiūri pakreipęs galvą. Skaitydamas knygutę ar žiūrėdamas televizorių, jis gali vieną akį užsidengti ranka, kad galėtų naudotis tik gerai matančia akimi. Dažnai „žvairiukai“ ir ambliopai (vaikai, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių susilpnėjusi vienos ar abiejų akyčių rega, „akys tinginės“), skaitydami tekstą, vedžioja pirštu, pasimeta, nerasdami skaitomos vietos tekste ir pan.

Visus šiuos ir kitus regos sutrikimus turintiems vaikams reikia tausoti matymą. Tai – viena iš būtinų sąlygų, kad tokių mažylių regėjimas ne tik neblogėtų, bet ir (pageidautina) gerėtų.

Patarimai pedagogams. Kaip saugoti regos sutrikimų turinčių vaikų regėjimą?

Sutrikusios regos vaikas akinius turi nešioti nuolat, jei taip paskirta gydytojo oftalmologo. Kartais pasitaiko, kad grupės pedagogai, saugodami, kad judrus vaikas nesulaužytų savo akinių rėmelių ar nesubraižytų stiklų, juos nuima. Taip elgtis negalima, nes akinių nešiojimas yra vaiko akių gydymas bei galimybė jam gerai matyti. Jeigu sutrikusios regos vaikas nereguliariai nešios akinius, akys taip ir neprisitaikys matyti kitaip, regėjimas negerės, o gal net ir pablogės. Todėl šiuo atveju reikia su vaiku ir jo tėveliais susitarti, kad akiniai būtų nešiojami, laikantis gydytojo oftalmologo nurodymų.
Kartais gydymo tikslais sutrikusio regėjimo vaikui dengiama akis. Dažniausiai dengiama sveikesnė akis, kad silpnoji išmoktų geriau matyti. Mažyliams šis gydymo būdas nepatinka. Tačiau su vaiku turite susitarti, kad šių reikalavimų būtų paisoma. Susitarimams padeda įvairūs paskatinimai. Pavyzdžiui, jei vaikas aktyvus, nori visur būti pirmas, tas kelias valandas, kol jam bus uždengta akis, tegul jis vadovauja vaikų žaidimams, eina pirmas eilėje, atlieka jam patinkančias užduotis. Kitam mažyliui, uždengus sveikesnę akį, galbūt norisi artimesnio bendravimo su suaugusiuoju. Tad jam galima pasiūlyti padėti namų ruošoje auklėtojos padėjėjai arba tiesiog daugiau skirti jam dėmesio asmeniškai.
Išmokykite vaikus pasirūpinti savo akinių švara. Mažesnieji tegul praneša jums, kai jų akiniai nešvarūs, o vyresnieji tegul savarankiškai išsivalo akinius specialia servetėle ar nosine. Po mėnesio kiekvienas vaikas šį darbą turi mokėti kokybiškai atlikti pats.
Pasirūpinkite, kad vaikai žaistų gerai apšviestoje aplinkoje. Stalo žaidimams, piešimo darbams parinkite vietą prie lango, šviesai krintant iš kairės. Jei yra galimybė, pasiūlykite naudotis staline lempa.
Sutrikusios regos vaiką sodinkite priešais save ryto rato ar kitos veiklos metu. Vaizdinę medžiagą toks mažylis turi matyti gerai, o ne per kitų vaikų galvas. Būtų puiku, jei po pokalbio su vaikų grupe atrastumėte laiko individualiam pokalbiui su sutrikusios regos vaiku, kad įsitikintumėte, jog jis visą vaizdinę informaciją suprato teisingai.
Pasirūpinkite, kad sutrikusios regos vaikai knygutes vartytų, pasidėję ant stovelių 25–35 cm atstumu.
Sutrikusios regos vaikams draudžiama vartyti knygutes ir žiūrėti televizorių gulomis. Tokioje padėtyje labai įtempiami akių raumenys.
Saulėtą dieną sutrikusios regos vaikai turėtų nešioti akinius nuo saulės.
Trumparegiams vaikams ribojamas fizinis krūvis. Nerekomenduojami staigūs šuoliai, sunkių svorių kėlimas. Toliaregiams vaikams fizinis krūvis neribojamas.
Pasiūlykite sutrikusios regos vaikui pažiūrėti į tolį. Tai padeda atpalaiduoti nuvargusias akis. Darykite pratimėlius regai atpalaiduoti su visa vaikų grupe. Pratimėliai tinka ir gerai matantiems vaikams.

Laikydamiesi šių patarimų, tausosite sutrikusios regos vaiko regą. Be to, tai padės jiems geriau įsisavinti ir didaktinę medžiagą.

Kartais būna blogai išlavintas sutrikusio regėjimo vaikų regimasis dėmesys ir suvokimas. Kai kuriems iš jų gali pasireikšti tokie regimojo dėmesio ir suvokimo sutrikimai:

Lengvai vykdo žodines instrukcijas, bet prasta veiklos sparta, kai reikia dirbti su knygutėmis, pratybomis.
Sunkiai sekasi užduotys, kur reikia ieškoti skirtumų ir panašumų, labirintai.
Gali sunkiai skirti geometrines figūras, ženklus, panašias raides.
Prastai suvokia skaičiaus sandarą.
Pasimeta tekste.
Sunkiau atlieka užduotis, kur reikia ką nors išrinkti.
Sunkiau išmoksta skaityti, rašyti.
Silpni laiko ir erdvinio suvokimo vaizdiniai.

Galima pedagogo pagalba:

- Kontroliuoti vaizdumą, daugiau dėmesio skiriant aiškinimui žodžiu.

- Tekstus parinkti ryškius, be papildomų detalių.

- Įsitikinti, ar teisingai sutrikusios regos vaikas suprato užduoties turinį, paprašyti pakartoti.

- Skaitymo ir rašymo pratybas skirti reguliariai, po tam tikrą laiką.

- Tikslinti laiko vaizdinius.

- Tikslinti ir lavinti erdvinės orientacijos vaizdinius.

Sutrikusio regėjimo vaikų vaizdinį suvokimą lavina tokios užduotys:

Daiktų ir reiškinių atskirų detalių panašumų ir skirtumų atradimas.
Daiktų klasifikavimas pagal įvairius požymius.
Daiktų grupavimas pagal sensorinius požymius.
Sukarpytų paveikslėlių, dėlionių dėliojimas.
Daiktų kontūrų atpažinimas pagal tų daiktų siluetus.
Trūkstamos dalies atradimas vientisame paveiksle.
Įvairių ornamentų, paveikslėlių kūrimas pagal pavyzdį, pasitelkiant vaizduotę.
Vientiso paveikslo kūrimas iš atskirų fragmentų.
Perspektyvinių paveikslų kūrimas.

Tokias užduotis galėtumėte paruošti vaikų laisvalaikiui. Taip pat puikiai tinka lavinamasis žurnalas ,,Penki“.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogams siūlyčiau daugiau padirbėti su pratybų sąsiuviniais. Sutrikusio regėjimo vaikams prasmingos užduotys, lavinančios akies ir rankos koordinaciją, smulkiąją motoriką, erdvinės orientacijos popieriaus lape įgūdžių formavimą, regimojo dėmesio ir suvokimo įgūdžių formavimą. Pavyzdžiui:

Pasiruoškite pratyboms plonai rašantį juodą flomasterį kontūrui apvesti ir minkštus spalvotus pieštukus.
Atvertus pratybų sąsiuvinį, įsitikinkite, kad vaikas teisingai laiko rašymo priemonę.
Garsiai perskaitykite lapo viršuje užduoties turinį ir įsitikinkite, kad vaikas teisingai suprato, ką turės daryti. Geriausia, jeigu vaikas garsiai pakartos užduoties tikslą.
Paveikslėlių kontūrus vedžiokite juodu flomasteriu iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią.
Vedžiodamas kontūrą, vaikas turi neatitraukti rankos ir nesukioti popieriaus lapo.
Paveikslėlius reikia spalvinti su pieštukais iš kairės į dešinę arba iš viršaus į apačią. Pradėjus spalvinti horizontaliai, spalvinimo krypties nekeisti.
Atlikęs užduotį, vaikas kartu su suaugusiuoju aptaria savo atliktą darbą ir jį įvertina.
Vaikas pakartoja ir parodo, kur yra lapo viršus, apačia, kairė ir dešinė pusės.
Vaikas paprašytas pasako, kas pavaizduota lapo kairiajame viršutiniame kampe, dešiniajame apatiniame kampe ir t. t.

Dalis sutrikusio regėjimo vaikų blogai suvokia laiko tėkmę. Jie painioja paros dalis, sunkiau įsimena savaitės dienas. Būtų gerai, jeigu toks vaikas turėtų savaitės dienų kalendorių. Kiekvieną savaitės dieną jis galėtų žymėti vienu, dviem ir daugiau simbolių, kopijuodamas pabandytų užrašyti savaitės dienos pavadinimą. Galėtų pagelbėti ir tokios smulkmenos, kaip grupės pedagogo kvietimas valgyti pusryčius, pietauti, vakarieniauti, vietoj įprastinio „valgyti“. Radus laiko, tikslinga paklausinėti vaiko, ką jis veikė šiandien ryte, vakare.

Kai vaikas išmoksta orientuotis popieriaus lape (kairė, dešinė, lapo vidurys, viršutinis apatinis kampas ir t. t.), jam daug lengviau orientuotis didesnėje erdvėje. Pradėti reikėtų nuo vaikui pažįstamos patalpos. Tegul vaikas išmoksta nupasakoti baldų, žaislų padėtį (vietą) grupėje. Pavyzdžiui, spinta stovi prie sienos, virtuvėlė – šalia statybos kampelio, knygų lentynos – tarp kairiojo ir dešiniojo lango. Tiktų žaidimai, kai vaikai ieško paslėpto daikto – „lobio“, naudodamiesi instrukcija, pavyzdžiui: „Lobį rasite, jeigu eisite tiesiai, paskui pasuksite į kairę. Po mažąja spintele rasite dėžutę. Paėmę dėžutę, nuneškite ją į viršutinę knygų lentyną, kuri yra prie grupėje esančio lango. Ten rasite kitą dėžutę, kurioje laiškas su nurodymais, ką reikia daryti toliau...“. Taip galima tęsti be galo. Ikimokyklinukams galime nupiešti žemėlapį, kuriuo naudodamiesi, jie ras paslėptą daiktą.

Lauke erdvinei orientacijai lavinti ir stambiosios motorikos įgūdžių įtvirtinti labai tiktų judrieji žaidimai su kamuoliu (krepšinis, futbolas, badmintonas). Žaidimai su kamuoliu lavina ne tik vaiko stambiąją motoriką, bet ir gerina regos fiksaciją. Estafetės su komandomis – ,,suk į kairę (dešinę)“, ,,bėk pirmyn (atgal)“, ,,tvarka-netvarka“ – padės įtvirtinti sutrikusios regos vaikui erdvinės orientacijos įgūdžius.

Sutrikusios regos vaikų fizinis aktyvumas priklauso nuo regėjimo sutrikimo laipsnio, todėl vienas iš svarbiausių fizinio lavinimo uždavinių turi būti fizinio aktyvumo, poreikio judėti ugdymas. Išskiriami šie sutrikusios regos vaikų fizinio vystymosi sutrikimai:

Laikysenos sutrikimai.
Judėjimo aktyvumo sutrikimai.
Judesių koordinacijos ir ritmo sutrikimai.
Raumenų nervinio tonuso nepakankamumas.

Pedagogai galėtų pasiūlyti tokius žaidimus ar veiklas:

Mokoma taisyklingos laikysenos.
Stiprinami raumenų sistemos, ypač liemens raumenys, rankų raumenų jėga.
Lavinama judesių koordinacija.
Stiprinami kvėpavimo ir kraujotakos organai.

Visiems vaikams, taip pat ir blogai matantiems, reikalinga rytinė mankšta. Penkiolikos minučių trukmės rytinės mankštos ne tik lavina vaikų stambiąją motoriką, bet ir suteikia energijos pirmai dienos daliai. Mankštos arba fizinio aktyvumo valandėlės metu rekomenduojama parinkti pratimus, koreguojančius vaikų laikyseną. Ėjimas suolu padės lavinti pusiausvyrą, šliaužimas suolu prisitraukiant rankomis – stiprins nugaros raumenis. Liemens ir kitus raumenis lavina pratimai, daromi gulomis ant nugaros ir pilvo. Pratimai su lazda lavina vaikų laikyseną.

Būtina atkreipti dėmesį ir į vaikų laikyseną, sėdint prie stalo. Sėdinčio vaiko kojos turi būti sulenktos per kelius stačiu kampu, nugara priglausta prie kėdės atlošo. Kėdės ir stalo aukštis turi atitikti vaiko ūgį.

Ugdant sutrikusios regos vaiką, itin svarbus bendradarbiavimas su tėvais. Tėvų požiūris į vaiko sutrikimą būna įvairus. Vieni tėvai mano, kad tai – tik laiko klausimas, ir blogą regėjimą vaikas išaugs. Arba jiems tai tiesiog nesvarbu. Kita tėvų grupė į vaiko regos sutrikimą reaguoja labai jautriai. Jie norėtų, kad jų vaikui būtų skiriamas visas auklėtojos dėmesys. Abiem atvejais ikimokyklinio ugdymo pedagogai turėtų su tėvais sutarti vaiko regos tausojimo ir ugdymo klausimais.

Pedagogai taip pat turėtų skatinti tėvus kuo daugiau bendrauti su sutrikusios regos vaiku. Rekomenduojama paraginti tėvus užsiiminėti su vaiku namuose, daug laiko praleisti gryname ore judant, o ne žaidžiant prie kompiuterio. Verta sutrikusios regos vaikams pasiūlyti lankyti baseiną, šokių būrelį arba baletą. Visos šios veiklos gali pagerinti vaiko laikyseną ir sustiprinti raumenis.

Be galo svarbu, kad ir sutrikusios regos, ir visi kiti vaikai būna laukiami grupėje. Svarbu rasti progą kiekvienam nusišypsoti, pagirti parodžiusiajam nors ir pačią mažiausią pastangą tobulėti.

Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.

Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.

Naudota literatūra:

1. Plaksina L. I. Sutrikusio regėjimo vaikų regimojo dėmesio ir suvokimo lavinimas. Maskva, 1985.

2. Ikimokyklinio amžiaus sutrikusios regos vaikų sensomotorinio ugdymo programa. Vilnius, 1996.

3. Specialiųjų poreikių vaikai. Šiauliai, 1998.

4. Gudonis V. Sutrikusios regos vaikų ugdymas. Šiauliai, 1997.

5. Gudonis V. Augienė M. Ikimokyklinio amžiaus vaikų laiko suvokimas. Pedagogika, 2002 (56).

6. Gudonis V. Aklųjų ir silpnaregių vaikų psichofizinio vystymosi korekcija. Šiauliai, 1999.

7. Vaikų akių profilaktika. Interneto portalas www.366.lt

Šaltiniai:

www.ikimokyklinis.lt