Emokykla.lt

Priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų ugdymas naudojant interaktyvią lentą

2017-03-14
Priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų ugdymas naudojant interaktyvią lentą
Eglė LABUKIENĖ, dailės pedagogė
Informacines technologijas šiuolaikiniai vaikai pažįsta jau ankstyvajame amžiuje, tad sudominti juos ugdymo procesu tampa vis sunkiau. Puikus būdas sujungti naujausias technologijas ir ugdymo procesą – ugdymo metu naudoti interaktyvią lentą.
Priešmokyklinėse grupėse tėvai dažniausiai nori, kad vaikai mokytųsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, tuo tarpu meninių gebėjimų ugdymui skiria mažiau dėmesio. Norėdama ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikų meninius gebėjimus ir supažindinti juos su vaizduojamąja daile, naudojau interaktyvią lentą.
 
Interaktyvi lenta – patogi tradicinės lentos, kompiuterinio projektoriaus ir pelės savybių kombinacija, tai – tarsi trys viename. Šioje lentoje galima rodyti vaizdo medžiagą, pateiktis, pabraukti ar pažymėti, nupiešti ar reikiamą medžiagą pateikti iš interneto puslapio.
 
Įgyvendindama meninių gebėjimų ugdymo projektą Kauno lošelyje-darželyje „Žvangutis“, veiklą suplanavau trimis etapais:
  1. Tapyba. Veiklos: „Kas yra tapyba?“(pokalbiai). „Mano vaizduotės vaisiai gamtoje“ (tapymas iš gamtoje esančių „dažų“, pasitelkus vaizduotę,). Dėlionė (žaidimas interaktyvioje lentoje).
  2. Skulptūra. Veiklos: „Pasaka apie skulptūrą Dovydą“ (pasakojimas įtraukiant vaikus). „Skonių jūra“ (sukurti skulptūrą, panaudojant netradicinę medžiagą – grietinėlę,). „Skulptūros parke“ (žaidimas interaktyvioje lentoje).
  3. Grafika. Veiklos: „Istorija apie voro raštus“ (pasakojimas su muzikos elementais). „Keliauk, voreli, nutiesk takelį“ (žaidimas interaktyvioje lentoje). „Voras dar nemiega“ (kūrybinė veikla lauke). 
Tapyba
 
Interaktyvioje lentoje vaikams buvo pateiktas paslėptas paveikslas – Leonardo da Vinčio „Mona Liza“. Liečiant po vieną langelį, atveriamas jo vaizdas. Dėlionės lavina loginį mąstymą, nes iš dalių reikia sudėlioti visumą, taip pat skatina vaikus susikoncentruoti ir pasiekti galutinį tikslą. Dėliodami dėliones vaikai mokosi rinkti informaciją, kritiškai įvertinti situaciją, rasti problemos sprendimą.
 
Antroji dėlionė buvo sudėtingesnė – Rimvydo Pupelio (Mutos) tapybos darbas „Melodijos gitaros“. Aptariant kūrinį vaikams iškilo klausimų, kodėl autorius netapė natūraliai, stengėsi įžvelgti, kur moteris, kur vyras, ką jie veikė, fantazavo apie meilę.
 
 
Skulptūra
 
Šiame etape pirmiausia siekiau sužadinti vaikų smalsumą, pasakodama legendą apie Dovydą, kuris nugalėjo galiūną Galijotą. Vaikai susėdo ratu. Jų buvo paprašyta padėti vaizdžiau papasakoti legendą. Išgirdę vardą „Dovydas“, vaikai turėjo tarti garsą ooooo ir rankas iškelti į viršų, išgirdę žodį „broliai“ – tarti ūūūūūūū ir ploti, o išgirdę vardą „Galijotas“ – krypuoti ir giliai kvėpuoti. Taip legendai pridėjome vaizdumo. Po legendos aptarėme Mikelandželo skulptūrą Dovydą.
 
Interaktyvioje lentoje vaikai turėjo rasti visas paveiksle pasislėpusias skulptūrėles ir nutempti jas į maišą. Po to žaidėme slėpynes: trys vaikai išeina už durų, o likę paslepia nacionalinio parko paveiksle vieną skulptūrą,. Grįžusieji turi pasakyti, ko neliko.
 
Grafika
 
Kalbantis apie skulptūrą, pastebėjau, kad vaikams ypatingai patinka pasakojimai. Todėl grafikos savaitę pradėjome nuo pasakojimo apie „voro raštus“.
 
Atsigulę ant kilimo įsiklausėme į tylą, pasižvalgėme – gal kur gyvena voras? Tačiau voro buvo nematyti, tad kai kurie jį įsivaizdavo. Prasidėjo tyli dainelė:
Mažas, mažas voras lipo sau per tvorą,
Bet pradėjo lyti ir nuplovė vorą,
Pasirodė saulė išdžiovino balą,
Mažas, mažas voras lipo vėl aukštyn.
 
Pasakojau, kaip voras keliavo per pasaulį, norėdamas sužinoti, kaip yra kuriama grafika. Sutiko jis įvairių menininkų, kurie piešė knygoms iliustracijas, kūrė pašto ženklus, paveikslus, logotipus. Voras sumanė pats suregzti paveikslą...
 
Interaktyvios lentos lange voras pridėjo daug taškų, bandydamas sukurti paveikslą, bet jam nepavyko ir jis prašo vaikų pagalbos. Vaikai, sustoję gyva eile, vienas po kito jungdami taškus, kūrė grafinį paveikslą.Gyva eile išvengiama konfliktų, stumdymosi ir vaikams lengviau sukoncentruoti dėmesį, apgalvoti, ką jie nupieš.
 
Paklausiau vaikų, gal jie galėtų parodyti vorui, kokias geometrines figūras žino ir moka nupiešti?
 
 
Paskutinė veikla interaktyvioje lentoje buvo skirta žinių patikrinimui ir įtvirtinimui. Lentoje atsitiktinai išdėliotus paveikslus reikėjo surūšiuoti į tris maišus su užrašais: tapyba, skulptūra ir grafika. Vaikai dirbo bendradarbiaudami poromis. Po du ėjo prie lentos ir, pasitarę kuris paveikslas į kokį maišą tiktų, juos ten nutempdavo.
 
 
Pasibaigus projektui, pastebėjau, kad patobulėjo vaikų pasiekimai meninės raiškos, skaičiavimo, matavimo, iniciatyvumo, kalbos, estetinio suvokimo, kūrybiškumo srityse. Vaikams buvo ypač įdomu žaisti interaktyvioje lentoje, šios veiklos neabejotinai pagerino ugdymo kokybę grupėje. Pastebėjau ir vieną trūkumą – per trumpą laiką dvidešimt du ugdytiniai gana mažai laiko praleido prie lentos, tačiau vaikai daugiau bendravo ir bendradarbiavo tarpusavyje, o norėdami prieiti prie lentos elgėsi mandagiai ir kultūringai, stengėsi išvengti konfliktų.
 
Pedagogui interaktyvią lentą pritaikyti vaikų ugdymui – tikrai nelengvas iššūkis, kadangi perprasti lentos galimybes, parengti įdomias užduotis užima labai daug laiko. Tačiau vaikų susidomėjimas ir smalsumas atperka visas pastangas ir norisi toliau tobulėti.