Emokykla.lt
Populiarios temos:
IPUP projektas Psichologija Specialieji poreikiai Kompleksinė pagalba Ugdymo įstaigos Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas Teisinė informacija  

Kūrybingumo ugdymo galimybės ir metodai

2011-07-12
Kūrybingumo ugdymo galimybės ir metodai
Doc. dr. Daiva Karkockienė
Vilniaus pedagoginis universitetas
Straipsnyje pateikiama informacija apie kūrybiškumo ugdymo galimybes ir metodus ugdymo įstaigoje, kurių pedagogai neretai nežino ir neišnaudoja.  Šios žinios gali padėti pakeisti suaugusiųjų požiūrį į kūrybiškumą – kad jie siektų ugdyti vaikų gebėjimus, skatinti, plėtoti ir įgyvendinti jų kūrybines idėjas.
 15 idėjų kaip ugdyti vaikų kūrybingumą
 
Turbūt nėra nė vienos ikimokyklinio auklėjimo įstaigos darbuotojos, kuri nebūtų savo darbo planuose rašiusi apie vaikų kūrybingumo ugdymo būtinybę ar konkrečius ugdymo metodus. Tačiau atsakymai į klausimą – „O kaip Jūs ugdote vaikų kūrybingumą?“ – gali būti labai įvairūs: nuo konkrečių patarimų iki abstrakčių pasvarstymų, kad kūrybingumas gali būti ugdomas kiekvieną su vaikais praleistą akimirką.
 
Kiekviename tokiame atsakyme slypi dalis tiesos. Tačiau šio straipsnio tikslas – pateikti praktinę, kiekvieną dieną realiai pritaikomą psichologų siūlomą kūrybingumo sampratą. O taip pat – konkrečių kūrybigumo ugdymo pratimų, kuriuos, išsekus idėjoms ar skubant pasirengti naujai darbo dienai, visada bus galima rasti šiame puslapyje ir iš karto pasinaudoti.
 
Norint ugdyti kūrybingumą, visų pirma, reikėtų žinoti pagrindinius kūrybingumo ugdymo principus, t.y., ką konkrečiai, galima ugdyti. Taigi, ugdyti galima:
 
1. Kognityvinius kūrybingumo komponentus: divergentinį mąstymą, vaizduotę, gebėjimą spręsti problemas, „tvarkyti“ informaciją ir pan.. Vienas svarbiausių dalykų, ugdant kūrybinį mąstymą, yra pagrindinių divergentinio mąstymo principų žinojimas. Divergentinis mąstymas yra tarsi kūrybinio mąstymo sinonimas. Dalis pateikiamų pratimų būtent ir bus skirti kognityviniams kūrybingumo komponentams ugdyti.
 
2. Asmenybės kūrybingumo komponentus: teigiamą savęs vertinimą, kūrybingumo įsisąmoninimą, „stipriųjų“ savo asmenybės pusių suvokimą, savo ir kito unikalumo pripažinimą ir vertinimą, savidiscipliną, teigiamas emocijas kuriant ir perduodant idėjas, mokymąsi dalintis, draugiškai bendrauti, nes kuriant labai svarbu sugebėti veikti grupėje ir kt.
 
Asmenybės kūrybingumo komponentus ugdančių pratimų pagrindinis tikslas – skatinti vaikus dalintis idėjomis, gerumu, mokytis gyventi žvelgiant į pasaulį be pykčio, atsipalaidavus ir džiaugiantis tuo, kas mus supa. Šie pratimai gali būti tarsi pamatas, ant kurio bus statomi ir kūrybinio mąstymo pagrindai. Juk kūrybingo žmogaus ugdymas – tai ne tik puikios idėjos ir jų įgyvendinimas, bet ir, kaip teigia daugelis žymiausių psichologų (C.R. Rogers, A. Maslow, R. May), visų pirma, atviros, besidalijančios, empatiškos, t.y., gebančios įsijausti į kitus, asmenybės ugdymas.
 
Tokie pratimai paimti iš programos, kurią sukūrė F. Rosen ir B. Maltby(JAV,1983). Jie padeda vaikams atsipalaiduoti, dalintis ir rasti savo vietą tarp kitų žmonių. Minėta programa trunka aštuonias savaites. Saviraiška skatinama muzikos, meno, kūrybinių rašinių ar piešinių metodais. Plačiau apie programą galima paskaityti straipsnio autorės knygose „Kūrybos psichologija“ ir „Kur dingsta Kodėlčiukai?“. Šiame straipsnyje pateikiami kai kurie pratimai, kuriuos galima naudoti kuriant savas kūrybingumo ugdymo programas ir kaip įvairios veiklos elementus, žadinančius motyvaciją būti kūrybingais.
 
3. „Apšilimo“, susipažinimo, grupės nuotaikos įvertinimo pratimai. Nereikėtų pamiršti, kad kūrybingumo ugdymui labai svarbūs yra ir „apšilimo“, susidraugavimo, vienas kito pažinimo pratimai, kurie sukuria tą ypatingą atmosferą, kurioje vaikai jaučiasi saugūs dalintis idėjomis ir atskleisti savo kūrybingumą.
 
Kūrybingumo ugdymo programėlės sudarymas
 
Prie kiekvieno pratimo bus pažymėta, kokiems – kognityviniams ar asmenybiniams – komponentams jie yra skirti ugdyti arba nurodyta, kad jie priklauso „apšilimo“ pratimams. Kiekviena auklėtoja pasirinks ir galės susidaryti savo, ilgesnę ar trumpesnę, kūrybingumo ugdymo programėlę. Tik nereikėtų pamiršti, kad pratimai turėtų keistis: iš pradžių – „apšilimo“, grupės nuotaikos įvertinimo pratimėliai, tada – kognityviniai, paskui – asmenybiniai, pabaigoje siūloma pasidalinti įspūdžiais, paklausiant vaikų, kas patiko labiauisiai, ką norėtų daryti kitą kartą, kas jiems buvo svarbiausia ir pan.
 
Galima baigti ir nuotaikos įvertinimo pratimu, pavyzdžiui, paprašyti vaikų savo nuotaiką įvertinti spalva. Toks nuomonių pasidalijimas pradžioje ir pabaigoje padės geriau suprasti, kaip pasikeitė vaikų jausmai, savijauta, ar jiems buvo smagu, ar jie pavargo ir t.t. Kai kuriuos pratimus („apšilimo“, fizinius) galima naudoti ir kiekvieną dieną, siekiant sutelkti vaikus jau numatytai veiklai ar norint sužinoti jų nuotaikas.
 
Auklėtojos vaidmuo
 
Labai svarbu, kad auklėtoja vestų pratybas smagiai ir kūrybingai nusiteikusi, pati dalyvautų atlikdama pratimus (ypač tokius, kaip pasidalijimo nuotaika, teigiamų savybių užrašymas ir kt.), būtų geranoriška, neverstų vaikų pasakoti ar daryti to, ko jie nenori ar nesugeba.
 
Vaikai turėtų sėdėti ar stovėti ratu. Aplinka turi nuteikti kūrybingumui – tai sukurti padės įvairūs akcentai, pavyzdžiui, spalvoti balionai, naujai pakabinti paveikslai ar piešiniai. Galima panaudoti vaikų ankstesnių pratybų metu sukurtus darbelius. Daugelis šios programos dalių atliekamos skambant ramiai ar įkvepiančiai klasikinei muzikai. Atsipalaidavimo pratimų užduotys sakomos ramiu, švelniu balsu.
 
Prireiks: spalvų, popieriaus, ramios muzikos, minkšto kamuoliuko ar kitokio mažo minkšto žaisliuko, kurį galima siųsti ratu, kai kviečiama dalintis mintimis.
 
1 idėja („apšilimo“, galima taikyti pratybų pradžioje)
 
Jausmo išsakymas ar piešimas. Pratybų pradžioje ir pabaigoje, prašoma vaikų tiesiog pasakyti, kokia spalva, metų laiku, melodija ir t.t. jis/ji nusakytų savo nuotaiką, kaip jaučiasi dabar.
 
Jei yra daugiau laiko, vaikai prašomi nupiešti piešinį, kaip jie jaučiasi „čia ir dabar“ ir po to jį parodyti visiems ir papasakoti. Siūlomos spalvos: raudona, geltona, mėlyna, oranžinė, žalia ir violetinė (akvarelė, pastelė, kreidelės). Galima išdalinti jau parengtus piešinėlius su įvairių nuotaikų veideliais ir prašyti vaikų pasirinkti, kuris veidelis labiausiai atitinka jų nuotaiką.
 
2 idėja. Divergentinio mąstymo ugdymas (kognityvinis)
 
Auklėtojai, kurie nori ugdyti vaikų kūrybiškumą, turėtų nuolat skatinti divergentinį mąstymą. Tai daroma užduodant klausimus, susijusius su įvairiomis situacijomis, ir skatinant mąstyti greitai, lanksčiai, originaliai bei išsamiai „aprašyti“ savo idėjas.
 
Priminsime pagrindinius divergentiniam mąstymui būdingus ypatumus:
 
Mąstyti greitai — tai sugebėti išsakyti daug idėjų per tam tikrą laiką. Nors svarbiausia, žinoma, ne kiekis. Vaiko mąstymo greitumą galėtų paskatinti tokie klausimai: „Kiek, tavo manymu, atsakymų gali būti iš viso?“, „Kaip dar būtų galima tai išspręsti?“, „O jei pažiūrėtum kito žmogaus akimis, kaip tada viskas atrodytų?“ ir pan.
 
Valandėlių metu galite paskatinti vaikus:
 
Mąstyti lanksčiai — ugdyti gebėjimą išsakyti įvairiausių idėjų apie tą patį reiškinį, kitaip tariant, pažvelgti į jį įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, galima klausti vaikų: „Kokias dar savybes be jau išvardytų galėtum paminėti?“, „Kas dar galėtų panašiai galvoti, atrodyti, kalbėti…?“.
 
Mąstyti originaliai — ugdyti gebėjimą pateikti nestandartinius, originalius atsakymus. Auklėtojos galėtų skatinti: „Pamėgink išsakyti pačias netikėčiausias, įdomiausias šio reiškinio priežastis“, „Sugalvok taip, kaip niekas kitas negalėtų sugalvoti“, „Įsivaizduok, kad esi mokslininkas/išradėjas/burtininkas/stebukladarys/pasaulio kūrėjas/žmogus, kurio nuomonė yra labai svarbi/išminčius. Būdamas juo, ką atsakytum į klausimą…, kaip pasielgtum, ko imtumeis pirmiausiai…?“.
 
Mąstyti detaliai (išsamiai) — tai skatinimas tobulinti savo kūrinį. Pavyzdžiui, vaikas klausiamas: „Kaip dar galėtum pagražinti savo piešinį?“, „Ką dar galėtum papasakoti apie savo darbą?“, „Labai įdomi istorija. Gal galėtum papasakoti smulkiau? O kas gi nutiko tada?“, „Kaip viskas atrodė, kaip galėjo baigtis?“.
 
3 idėja (“apšilimo“, labiau tinka pratybų pabaigoje)
 
Šypsenos pasiuntimas. Vaikai sustoja ratu. Jie prašomi „pasiųsti“ šypseną, t. y., atsisukus į šalia stovintį vaiką, nusišypsoti, tada siųsti šypseną kitam vaikui ir t. t. Galima prašyti ir ką nors padovanoti vienas kitam nesitikint, kad bus grąžinta ar atlyginta.
 
4 idėja (asmenybinis ugdymas)
 
Dalijimasis maistu. Į grupę atsinešamas mandarinas ar apelsinas. Vaikai sėdi ratu ir siunčia apelsino skilteles. Pasikalbama apie tai, kaip pati gamta mus moko dalytis, tuos vaisius tarsi specialiai padalindama į skilteles.
 
5 idėja („apšilimo“, naudojami pradžioje ar viduryje pratybų, kai juntamas  nuovargis, mieguistumas)
 
Fiziniai pratimai. Po kiekvieno pokalbio, susikaupimo pratimo ar piešimo siūlomi įvairūs fiziniai pratimai:
  • gyvūnų judesių (gyvatės, katės, meškos) mėgdžiojimas;
  • siūbavimas medžiais ir šnarėjimas balsu;
  • pratimai „žvakė“, „važiavimas dviračiu“ ir pan.;
  • sėdėjimas ant žemės sukryžiavus kojas ir ištempus nugarą;
  • įvairūs kvėpavimo pratimai (pilvu, krūtine, įsivaizduojamo baliono pūtimas ir pan.).
6 idėja („apšilimo“, tinka pratybų pradžioje ar pabaigoje)
 
Gero palinkėjimas kitiems. Vaikai prašomi patogiai įsitaisyti ant grindų ir užsimerkti. Skambant tyliai muzikai, jie skatinami pagalvoti apie visus pažįstamus ir nepažįstamus žmones ir mintimis nusiųsti jiems savo gražų palinkėjimą. Vėliau galima paprašyti vaikų apibrėžti lape savo delniuką ir jame užrašyti tą palinkėjimą. Pasikalbama apie tai, kad pasiųsta kitiems meilė, gero palinkėjimas sugrįžta atgal.
 
7 idėja (asmenybinis ugdymas)
 
Savidisciplinos ugdymas. Kiekvienas žmogus žino, kuriose srityse jam reikia daugiausia savikontrolės, tad ir vaikams siūloma apie tai pagalvoti ir bandyti keistis, pasirinkti kitaip, kad būtų naudingiau ir įdomiau jam pačiam. Su vaikais kalbamasi apie tai, kad savidrausmė tai yra tinkamesnis, teisingesnis mūsų pačių pasirinkimas:
  • įvairių darbelių suradimas (knygelės, piešimas, pagalba namiškiams) užuot ištisai žiūrėjus televizorių ar žaidus kompiuteriu;
  • pykčio kontroliavimas net tada, kai nuskriaudė brolis, sesė ar draugas, mokėjimas išsakyti nuoskaudas žodžiais, o ne kumščiais;
  • sugebėjimas būti laimingu net ir tada, kai negali nusipirkti geidžiamo žaislo, o draugas gali;
  • paskutinio trokštamo skanėsto gabalėlio atidavimas kitam šeimos nariui;
  • pagalba, kai reikia, savo šeimos nariams, kai draugai tuo metu laksto kieme;
  • blogų įpročių (nagų graužimo ar besaikio saldumynų valgymo) atsikratymas;
  • nekalbėjimas blogai apie kitus, norint parodyti save geresniu.
Esminis pokalbio motyvas —mintis, kad galima būti laimingam mylint kitus ir dalijantis.
 
idėja (asmenybinis ugdymas)
 
Pozityvios veiklos prasmė. Su vaikais kalbamasi apie tai, kaip svarbu visuomet mėginti pasirinkti teisingą veiksmą. Pavyzdžiui, jei šypsaisi kitiems ir šie nudžiunga, tai ir pats tampi laimingesnis. Visa, ką darai kitiems, sugrįžta tau pačiam. Kalbamasi ir apie tai:
  • jei šypsaisi ir teigiamai žiūri į žmones, jie irgi reaguoja teigiamai;
  • jei saugai savo sveikatą ir mankštini kūną, tampi sveikesnis ir stipresnis;
  • jei padedi kitiems, ir kiti tau padės, kai to reikės;
  • jei pasodinsi sodą ir juo rūpinsiesi, gamta tave apdovanoja puikiais vaisiais;
  • jei neterši gamtos ir oro, jie leis tau gėrėtis švaria žeme, oru ir upėmis.
Baigus pokalbį siūloma nueiti į gamtą ir sutvarkyti kokį nors kampelį.
 
9 idėja (asmenybinis, gali būti ir „apšilimo“)
 
Sveiko maisto gaminimas. Vaikai turėtų atsinešti truputėlį paprasto, sveiko maisto: vaisių, razinų, cinamono, riešutų, medaus, uogų, daržovių ir pan. Reikia didelio dubens, medinio šaukšto, kelių peilių, pjaustymo lentelės, indelio kiekiui matuoti. Vaikams siūloma paragauti, pauostyti, paliesti atsineštą maistą. Galima pasikalbėti apie mėgstamiausius vaikų patiekalus, supažindinti juos su įvairiais vaisiais ar kitokiu sveiku maistu.
 
Vaikai pasidalija poromis ir vieta prie stalo, kur bus ruošiamas maistas. Pirmiausia pjaustomi vaisiai ir daržovės. Vaikai mokomi sverti maistą. Jie sveria prieskonius, riešutus ir reikiamą kiekį deda į dubenį. Kiti vaikai paruošia ir sudeda razinas. Dar keli vaikai deda medų ir išspaudžia citriną. Viskas išmaišoma mediniais šaukštais. Vaikai valgo, aptarnaudami vienas kitą.
 
10 idėja (kognityvinis - vaizduotės)
 
Muzikos naudojimas kūrybos procese.
  • Vaikai supažindinami su įvairiais instrumentais, leidžiama jais pagroti.
  • Klausomasi įvairių ritmų ir krypčių (džiazo, klasikos, roko, „country“) muzikos.
  • Vaikai kuria piešinius, klausydamiesi įvairios muzikos.
  • Vaikai pajuda, pašoka pagal įvairią muziką, galima ploti, mušti ritmą ar trepsėti.
  • Vaikai patys gali kurti muziką, naudodamiesi įvairiais instrumentais.
  • Vaikai paskatinami atrasti naujus garsus ir ritmus. Galima pasikviesti tikrus muzikantus, kurie pagrotų instrumentais. Vaikai, klausydamiesi, gali judėti ar pritarti.
 
11 idėja (kognityvinis-vaizduotės, asmenybės)
 
Fantastinės pilies piešimas porose. Vaikai suskirstomi po du (jei kam nelieka poros, piešia auklėtoja). Kiekvienai porai duodamas vienas flomasteris ir vienas lapas. Abu vaikai turi paimti piešimo priemonę į savo rankas ir tame pačiame lape vienu flomasteriu nesikalbėdami nupiešti bendrą piešinį. Piešinio tema gali būti: „Fantastinė pilis“, kuri abiems patiktų. Po to galima prašyti sugalvoti tai piliai pavadinimą arba istoriją apie ją. Piešinius pristato abu vaikai, tada jie pakabinami ant sienos ar kitur.
 
12 idėja (asmenybės)
 
Savęs pažinimas. Kalbamasi su vaikais apie tai, kaip galima atsakyti į klausimą, kas aš esu. Tai gali būti pamąstymas, kas aš, kuo norėčiau būti, kam aš gyvenu, kuo aš tikiu, ar mano tikėjimas pakankamai stiprus, kad nepasiduočiau daugumos nuomonei. Vaikai prašomi kasdien pagalvoti ir bandyti atsakyti į klausimą: „Kas aš esu?“. Tai gali būti svajonės, jausmai, mintys.
 
13 idėja (asmenybės)
 
Vaivorykštės piešimas. Vaikams siūloma piešti vaivorykštę ant geros kokybės sudrėkinto vandeniu popieriaus. Vaikai patys gali pasirinkti spalvų išdėstymo tvarką arba piešti tokia eile: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna. Galima paprašyti papasakoti, kokia spalva labiausiai patinka, ką ji primena, paklausti, kuria vaivorykštės spalva nusakytų savo nuotaiką.
 
14 idėja („apšilimo“)
 
Garsų pratimas. Vaikai sugula eilute ant kilimo, o galvą padeda draugui ant pilvo. Tada pirmasis vaikas turi garsiai sakyti: „Cha!“, antrasis  „Cha, cha“, trečiasis „Cha, cha, cha“ ir taip toliau. Greitai vaikai pradeda juoktis ir „išgirsta“ vienas kito juoką draugo pilve.
 
15 idėja (asmenybės)
 
Kūno piešinys. Piešiniui reikia labai didelių, vaikų ūgio, lapų. Vaikai ant jų atsigula, o auklėtoja ar kiti vaikai nupiešia kiekvieno jų kūno kontūrus. Paskui patys vaikai spalvomis, kreidelėmis, akvarele užbaigia savo kūno kontūrų piešinius. Piešiniai iškabinami ant sienų. Mokantys rašyti gali užrašyti gražius palinkėjimus ar gerąsias to vaiko savybes.
 
Namų darbai
 
Galima vaikams užduoti namų darbus. Pavyzdžiui, prašoma stebėti saulėtekį, saulėlydį ar vaivorykštę. Prašoma per savaitę nuveikti tris gerus darbus (siūloma padaryti ir tai, ko gal niekada iki šiol vaikas nebuvo daręs). Prašoma šiuos darbus padaryti puikiai nusiteikus, linkint kitiems gera, sugalvojant kuo daugiau įdomesnių, netikėtų originalių būdų, kaip tai padaryti. 
Šaltiniai:
1.      Grakauskaitė-Karkockienė D. Kur dingsta Kodėlčiukai? Vilnius: Logoptipas, 2006
2.      Grakauskaitė-Karkockienė D. Kaip tapti kūrybišku mokytoju // Žvirblių takas, 2004, Nr.3, p. 2-7.
3.      Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius: Logotipas, 2003.
4.      Strauning A.M., Strauning M.A.. Vaizduotės ugdymo pratimai pagal J. Rodario knygą „Fantazijos gramatika“ (rusų k.). Rostovas prie Dono: Aspekt-triz, 1992.
 
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.