Kaip turi būti užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata ikimokyklinio ugdymo įstaigoje?

 

Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nustatyti Darbo kodekso XVIII skyriuje, taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta „LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 75:2010 „ĮSTAIGA, VYKDANTI IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ nustato pagrindinius įstaigų, įmonių ar grupių, kurios vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.

 

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (Darbo kodekso 259 straipsnis).

 

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbo kodekse bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojųsaugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojųsaugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats.

Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, taip pat vėliau, ne rečiau kaip kas penkeri metai, Vyriausybės nustatyta tvarka.

Privalomų sveikatos patikrinimų atlikimo tvarka yra nustatyta Darbo kodekso 265 straipsnyje. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos darbuotojai iki aštuoniolikos metų privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų. Kiti darbuotojai turi tikrintis sveikatą pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos tikrinimų grafiką. Naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje, įstaigoje, organizacijoje patvirtintą darbuotojų sveikatos tikrinimų grafiką.

 

Įstaigos darbuotojai gali dirbti tik įgiję žinių higienos, o pedagogo kvalifikaciją turintys darbuotojai turi būti baigę ir pirmosios pagalbos suteikimo kursus. Asmens medicinines knygeles ir sveikatos žinių pažymėjimus darbuotojai turi laikyti darbovietėje pas vadovo paskirtą atsakingą asmenį.

 

Darbdavys turi patvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos tikrinimų grafiką ir su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus.

 

Privalomi sveikatos tikrinimai atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį darbuotojams.

 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Darbo kodekso 269 straipsnis numato darbuotojų dalyvavimą įgyvendinant darbuotojųsaugos ir sveikatos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visaisdarbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės klausimais, sudaryti sąlygas jiems dalyvauti diskusijose, kuriose svarstomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai. Įmonėse turi būti steigiami darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų atstovai, kurie veikia pagal Darbuotojų saugosir sveikatos komisijos patvirtintus įmonių darbuotojųsaugos ir sveikatos komiteto bendruosiusnuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais. Pažymėtina, kad komiteto nariams (įgaliotiniams) ir darbuotojų atstovams, vykdantiems komiteto pavestus įpareigojimus, turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

 

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis nedalyvavo mokymuose  ir (ar) yra neinstruktuotas saugiai dirbti.

Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą: iškviesti greitąją medicinos pagalbąnelaimingų atsitikimų ir ūminių susirgimų darbe atvejais. Darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos, gabenimą į sveikatos priežiūrosįstaigas taip pat privalo organizuoti darbdavys. Kolektyvinėje sutartyje taip pat gali būti nustatyta, kada darbdavys sudaro sąlygas teikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas (Darbo kodekso 272 straipsnis).

 

Žinoma, ir patys darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojųsaugos ir sveikatos norminių teisės aktųreikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis ne tik savo, bet ir kitų darbuotojų saugumu ir sveikata. Bendrosios darbuotojų pareigos, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, nustatomos darbovietėje galiojančiose darbo tvarkos taisyklėse. Konkrečios darbuotojų pareigos, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą beigyvybę, nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Juose privalo būti nurodyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimai (Darbo kodekso 274 straipsnis).

 

Darbo kodekso 275 straipsnis nustato darbuotojų turimas teises darbo saugos srityje. Darbuotojai turi teisę:

 

Darbo kodekso 278 straipsnyje nustatyti motinystės saugos reikalavimai. Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.

 

Svarbu pažymėti, kad nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris be jų sutikimo draudžiama įpareigoti dirbti viršvalandžius.

 

Be to, nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu.Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu darbuotojai turi būti mokamas priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

 

Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką jai turi būti paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

 

Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas tris valandas turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu, pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.

 

Visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarka, tyrimo bei apskaitos nuostatus yra patvirtinusi Vyriausybė. Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas nustatyta tvarka gali dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui (Darbo kodekso 282 straipsnis).

Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina darbdavys (Darbo kodekso 283 straipsnis).

Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) penktajame skirsnyje reglamentuoti pažeidimai darbo srityje ir numatyti už juos skiriamų nuobaudų dydžiai.

 

ATPK 41 str. numatyta, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą pareigūnams nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams – nuo dvidešimties iki vieno šimto litų. Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas atliekant pavojingus darbus užtraukia baudą darbuotojui nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą užtraukia baudą darbuotojui nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

 

Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų ir (ar) pareigūnams – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims ir (ar) pareigūnams nuo trijų šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams – nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų (ATPK 41(1) straipsnis).

 

Neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų, o pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų, o pareigūnams – nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių litų (ATPK 41(2) straipsnis).

 

Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą užtraukia baudą darbuotojui nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo, dirbančio pavojingus darbus, nenušalinimas nuo darbo užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų (ATPK 41(12) straipsnis).