Emokykla.lt

Kaip lavinti vaikų regą nuo gimimo iki 2 metų

2017-04-06
Kaip lavinti vaikų regą nuo gimimo iki 2 metų
Vesta STASELYTĖ, tiflopedagogė
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
Tiflopedagogai, ugdantys silpnaregius ir aklus vaikus, žino, kad pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais reikia itin rūpintis vaiko rega ir turtinti aplinką regos vystymąsi skatinančiais vaizdais, juk regėjimas – pagrindinis informacijos patekimo į smegenis kelias, o gautos informacijos aiškumas lemia suvokimo aiškumą.
Vaikai mokosi mėgdžiodami. Ugdymas ikimokykliniame amžiuje vyksta laikantis principo „pažiūrėk, pabandyk, pakartok“, bet silpnaregis ar aklas vaikas nesugeba pamėgdžioti suaugusiojo, jei nėra skatinamas tai daryti. Ypač daug suaugusiųjų – tiflopedagogų, specialiųjų pedagogų, tėvelių – pagalbos reikia aklam ar siplnaregiam vaikučiui, o mokomoji medžiaga turi atitikti vaiko regos, pažinimo ir kalbos lygį. Patarimais, kaip lavinti vaikų regą ankstyvajame amžiuje, pasidalinsiu šiame straipsnyje.
 
Regos vystymosi žingsniai
 
Iki 2 sav. amžiaus kūdikis dar negali aiškiai matyti, tačiau jį patraukia šviesos ir tamsos kontrastas, o į ryškią šviesą jis reaguoja užsimerkdamas.
 
Nuo 2 sav. iki 2 mėn. amžiaus kūdikiai domisi veido bruožais, ypač savo mamos: tyrinėja veidą, ieško akių, išlaiko dėmesį keletą sekundžių. Akių kontaktas labai svarbus ir reikia jį palaikyti – vaiką kalbinkite veidu prieš veidą, kad jis galėtų matyti jūsų mimiką. Atstumas kalbinančiojo ir vaiko veido turėtų būti 20–30 cm. Kalbinant vaiką tuo pat metu lavinami du pojūčiai – rega ir klausa, skatinamas vaiko smalsumas.
 
2–3 mėn. amžiaus kūdikis jau gana gerai koordinuoja abi akis, gali pasukti vyzdžius ir kartu visą galvą, akimis trumpai sekti judantį daiktą, kurį laiką žiūrėti kalbinančiajam į akis Pamatęs juodą ir baltą kortelę, kūdikis įsižiūri į ją. Akytės žiūri tiesiai arba juda vienodai tiek į kairę, tiek į dešinę. Jei pastebėjote, kad kuri nors akis juda ne taip, ar šiaip atrodo keistai – kreipkitės į specialistus.
 
4–5 mėn.amžiaus kūdikio vaiko akys pakankamai išsivysčiusios, kad skirtų spalvas. Šiuo metu mažyliai domisi spalvotais, blizgiais daiktais, pradeda skirti formas,taip pat gali koordinuoti abi akis, įvertinti nuotolį ir suvokti daiktų vietą erdvėje. Žinoma, apytiksliai. 4 mėnesių kūdikiai mielai žaidžia savo rankomis, stebi jas ir jose esančius daiktus, ima dėti įvairius daiktus į burną. Čiupinėjimas rankomis vaikui padeda suprasti daiktų fizines savybes.
 
5–6 mėn. kūdikis tiesia rankutes į tai, ką mato, judesiai jau gana tikslūs. Vaikas domisi viskuo, ką jam rodote, siekia jį sudominusio žaislo, ima jį ir neša prie burnytės, kad galėtų tyrinėti. Kai daiktas patenka į jo rankas, jis jį atidžiai apžiūrinėja. Regos, judesio ir lytėjimo jungimasis į visumą leidžia suvokti trimatį vaizdą erdvėje. Vaikas skiria savo mamos ir kitų artimųjų veidus bei kai kurias veido išraiškas (šypseną, pyktį). Vaikas žiūri atidžiai ir stengiasi įsiminti veidus. Susidomėjęs stebi suaugusiųjų judesius ir kalbą, bando mėgdžioti.
 
Nuo 6 mėn. iki 1 metų kūdikis išlaiko dėmesį vis ilgiau, geba apžiūrinėti spalvotus paveikslėlius knygelėje, klausantis suaugusiojo pasakojimo. Vaikui pradeda patikti žaidimai „slėpynės“. Pradėjęs ropoti vaikas mielai tai daro, jei yra skatinamas pasiekti toliau esantį objektą. Tuo pat metu vystosi ir gerėja rega. Darnūs judesiai, gera rega ir akių bei judesių koordinacija padeda vaikui išmokti manipuliuoti daiktais. Rankutėmis vaikas liečia, suima daiktus, perdeda iš vienos rankos į kitą, valingai tiesia ranką norėdamas pasiekti daiktą.
 
Regos lavinimas
 
Vaiko sugebėjimas atpažinti vaizdinę medžiagą vystosi kartu su jo raida, taigi jis iš pradžių išmoks atpažinti objektus, o po to – paveikslėlius. Rinkdamiesi medžiagą, laikykitės šio eiliškumo:
  • realūs objektai;
  • žaislai;
  • miniatiūriniai žaislai (tokie, kurie telpa į vaiko delną);
  • juodai baltos nuotraukos / juodai balti piešiniai;
  • abstrakčių linijų piešiniai;
  • spalvoti, kontrastingi piešiniai / paveikslėliai / spalvotos nuotraukos;
  • siužetiniai paveikslėliai.
Paveikslėliai. Labai svarbus paveikslėlyje demonstruojamos informacijos kiekis. Pradėkite nuo paveikslėlių su vienu objektu ir pamažu pereikite prie kompleksinių ar mišrių, iš kelių vaizdų sudėtų, paveikslėlių. Pirmieji paveikslėliai-kortelės regėjimo lavinimui vaikams iki 1 m.turėtų būti juodai balti:
  • maža juodai balta šachmatų lenta (20x20 cm), kurią galima pasigaminti patiems;
  • tokia pati kortelė tik joje – juodi rutuliukai;
  • kortelė su vienodo dydžio juodai baltomis juostomis;
  • kortelė su „brūkšniniu kodu“, t.y. juodai baltomis juostomis, kai juodos juostelės yra mažėjančio dydžio;
  • vienas objektas kortelėje.
Kaip rodyti paveikslėlius?
 
Sėdėdami ant žemės su gulinčiu ant šlaunų vaikučiu galite išlaikyti jo galvytę tiesiai. 20–30 cm atstumu nuo jo veido parodykite jam savo ranką ir lėtai pajudinkite pirštus. Taip pat rodykite jam įvairius daiktus, žaisliukus, ir tik nuo 6 mėn. pradėkite rodyti paveikslėlius.
 
Pradėkite nuo juodai baltų paveikslėlių. Stenkitės kad kortelė būtų tiesiai prieš vaiko akis. Jeigu vaikas nerodo susidomėjimo – palengva artinkite ar tolinkite, kol surasite geriausią atstumą. Jei vaikas neįsmeigia žvilgsnio, o tik markstosi, ieškokite kito atstumo.
 
Laikykite vaikutį ant kelių priešais save ir rodykite jam paveikslėlius, kalbindami jį skatinkite žiūrėti į paveikslėlius, sekti rodomą paveikslėlį, kai jį lėtai judinate prieš jo akis į kairę, į dešinę, aukštyn, žemyn.
 
Jei lavinsime vaiko regą, kuri ankstyvajame amžiuje vystosi labai sparčiai, pamatysime kaip vaikutis pastebės paveikslėlius ir jo veide atsispindės nuostaba. Po kiek laiko vaikas pradės atpažinti paveikslėlius ir sulaikys žvilgsnį ilgesniam laikui. Pastebėję vaiko susidomėjimą, pereikite prie spalvotų paveikslėlių ar knygelių. Pakabinkite paveikslėlius prieš vaiką, ten kur jį guldote.
 
 
Žaiskite su vaiku „slėpynes“: slėpkite savo veidą, slėpkite vaikučio veidą (iki 1 metų) ar žaisliukus (nuo 1–2 metų). Žaidimų „Ku-kū“ tikslas – užmegzti akių kontaktą. Žaidimams gali būti naudojama: šalikas arba audinio gabalas, blizgi terminė antklodė, šifonas, tinklelis ar nėriniai, veido kaukė, knyga ar žurnalas, vėduoklė. Tinkamiausias priemones ir medžiagą reikia parinkti pagal individualius vaiko poreikius.
 
Žaidimai ant kelių. Pasisodinę vaiką ant kelių, dainuokite jam ir kalbėkitės su juo. Galite jį pabučiuoti, paglostyti skruostus ar apsimesti, kad stengiatės įgnybti į nosį. Rodykite vaikui ryškiai apšviestus arba šviečiančius daiktus.
 
Žaidimai su veidrodžiu. Pasirinkite didelį veidrodį, kabantį ant sienos vertikaliai. Paimkite vaiką į rankas veiduku į priekį, nugara į jus. Parodykite vaikui jo atvaizdą veidrodyje 20–30 cm atstumu ir palaukite, kol jis pastebės ir apžiūrės save veidrodyje. Žinoma, mažylis savęs dar nepažįsta, bet jam patiks matyti kūdikį, kuris juda ir jam šypsosi. Pradėkite tolti nuo veidrodžio ir pastebėsite, kada vaikas nesidomi atvaizdu, nusuka akis į šoną ir pradeda ieškoti kitų objektų esančių aplinkoje. Pamažu artinkite jį prie veidrodžio, kol vaikas vėl susidomės.
 
Pririškite trumpa virvele ryškių spalvų balionus netoli kūdikio lovelės taip, kad jis panorėjęs galėtų juos pasiekti, bet negalėtų įsipainioti į baliono siūlus. Šiuo žaidimu skatinamas vaiko akių darbas bei akių ir rankų koordinacija, kurios prireiks atliekant bet kokį darbą, tarp jų ir rašant ateityje.
 
Pririškite ryškių spalvotų kaspinų ar varpelių ant vaiko plaštakų ar pėdų, tai skatins jį domėtis savo rankomis ir kojomis.
 
Kai mažylis pradės ropoti, padėkite ant žemės skambančių, ryškių žaisliukų, kad jis stengtųsi juos pasiekti ropodamas link jų. Kaskart juos patraukite vis toliau.
 
Darnūs judesiai, tobulėjanti rega, derama akių ir rankų koordinacija padės vaikui manipuliuoti daiktais. Tai lavins ir protą. Vaiką paraginkite švelniais žodžiais ir gera nuotaika, visada su juo kalbėkite paprastai ir aiškiai.
 
Nuo 2 metų skatinkite vaiką stebėti keletą objektų viename lape, skatinkite apžiūrėti paveikslėlius knygutėse, stebėti šeimynines nuotraukas albume. Rodykite daikto piešinį knygelėje ir lyginkite jį su realiu daiktu.
 
Veskite vaiko rankutę piešiant pirštų dažais, mokykite keverzoti, piešti plačiu teptuku. Mėgdžiodamas suaugusiuosius, bandydamas, žaisdamas vaikas gaus informaciją, lavės jo rega.
 
 
Norėdami optimaliai išnaudoti mokomąją situaciją, laikykitės šių rekomendacijų:
  • Įsitikinkite, kad vaikui patogu, ir jis pasiruošęs dalyvauti užduotyje.
  • Įsitikinkite, kad vaiko sėdėjimo poza leis jam maksimaliai įsitraukti į ruošiamą užsiėmimą. Vaikas turi matyti ir liesti mokomuosius objektus, išgirsti jų skleidžiamus garsus, lengvai judėti aplinkinėje erdvėje.
  • Stenkitės, kad vizualiai vaiko niekas neblaškytų. Nuo stalo arba grindų, kur dirbate su vaiku, nuimkite visus nereikalingus rakandus.
  • Stenkitės su vaiku neužsiminėti prie koridorių, langų ar kitos vietos, kur pro šalį galėtų vaikščioti žmonės.
  • Dirbkite atokiau nuo veidrodžių ar spalvingais objektais nukabinėtų sienų (jei reikia, laikinai juos galite uždengti prisegdami baltus popieriaus lapus).
  • Vietos, kurioje vykdote užsiėmimą, paviršius turi būti vienspalvis (raštuotas staltieses ar kilimus uždenkite baltu popieriaus lapu, audiniu ar rašymo lenta). Jei turite dirbti klasėje ar darželyje, darbui stenkitės rasti niekuo neužgriozdintą kampą su vienspalvėmis sienomis.
  • Erdvę atitverkite kokiu nors baldu, pvz., pianinu arba knygų lentyna. Alternatyvūs variantai: uždenkite senamadišką rūbų kabyklą antklode arba strategiškai išdėliokite eilę aukštų gėlių.
  • Pasistenkite sumažinti foninį triukšmą. Tai ypač svarbu dirbant su vaikais, turinčiais jutimo sutrikimų, kurie nemato taip gerai, kaip turėtų.
  • Dirbkite gerai apšviestoje erdvėje, kurioje, pageidautina, būtų ir natūralios šviesos šaltinis.
  • Užsiėmimus vykdykite su vaikui pažįstamu ir jo mėgstamu suaugusiu asmeniu. Taip vaikas lengviau bendradarbiaus su jumis ir labiau mėgausis žaidimais. Negana to, vaiką pažįstantis asmuo sugebės kokybiškiau stebėti ir suvokti vaiko atsakus.
  • Užsiėmimus kartokite dažnai. Kad vaiko įgūdžiai išsivystytų, kartoti užsiėmimus gali tekti nuolatos.
  • Įtraukite į ugdomąją veiklą visus vaiką ugdančius žmones, kad jie galėtų tęsti jūsų darbą.
Atminkite – jūsų tikslas kantriai, su meile ir gera nuotaika išmokyti vaiką surasti ir suprasti jį supantį pasaulį. Sėkmės!