Sėkmingas suaugęs žmogus. Ar prie to gali prisidėti ikimokyklinės įstaigos pedagogas?

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai (taip pat ir tęstiniai) rodo, kad ikimokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, kurie lemia, kaip jam seksis pradėjus lankyti mokyklą. Tikslingas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei socialinei ir emocinei raidai. Tačiau ikimokyklinio ugdymo poveikis vaiko kalbos, pažintinei, emocinei ir socialinei raidai priklauso nuo pedagoginio proceso, pedagogo ir vaiko sąveikos ypatumų.

Ilgą laiką manyta, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas neturi įtakos suaugusio žmogaus gyvenimo kokybei. Teigta, kad šioje srityje daug svarbesnį vaidmenį atlieka mokykla. Tačiau 2010 m. Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas, pradėtas vykdyti dar 1980-aisiais, šioje srityje sukėlė perversmą.

Tyrime dalyvavo 12 000 ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų iš skirtingų socialinių sluoksnių Tenesio valstijoje. Mokslininkai aiškinosi, ar vaikų darželio pedagogai, socialinė aplinka (draugai, šeima, jos ekonominis statusas) turi įtakos suaugusio žmogaus gyvenimo sėkmei. Savo tyrime jie praplėtė žmogaus sėkmingo gyvenimo sąvoką. Ji, remiantis minėtų mokslininkų nuomone, apima ne tik žmogaus intelekto testų rezultatus, bet ir metines pajamas, poreikį siekti aukštesnio išsilavinimo ir socialinius santykius, t. y. gebėjimą darniai gyventi ir sugyventi šeimoje.

Tyrimas parodė, kad darželyje įgytos asmenybės savybės – kantrybė, atkaklumas, drausmė, mandagumas (sugebėjimas bendrauti, taikiai spręsti konfliktus), net laiko planavimas (juk darželyje vaikas gyvena dienos, savaitės, metų ritmu) – daro įtaką sėkmingam suaugusiojo gyvenimui.

Pedagogas ir grupės svarba

Paaiškėjo, kad žmogaus pasiekimams moksle turėjo įtakos nedidelės grupės bei pedagogo asmenybė: kuo pedagogas profesionalesnis, tuo jo auklėtinių pasiekimai aukštesni. Taip pat pastebėta, kad įtakos sėkmingam suaugusiojo gyvenimui turėjo geri santykiai tarp bendramokslių ir bendras grupės pažangumas, t. y. su stipresniaisiais ir silpni vaikai mokėsi geriau.

Harvardo ekonomistas Raj Chetty kartu su mokslininkų komanda įrodė, kad ikimokyklinis ugdymas iš tikrųjų turi įtakos studentų pasiekimams. Ši išvada paremta 30 metų vykusiais stebėjimais, kuriuose dalyvavo 12 000 Tenesio valstijos gyventojų. Studentai, kurie darželyje išmoko daug daugiau, buvo labiau linkę eiti į koledžą. Be to, tarp tokių studentų galimybė tapti vienišais tėvais pasirodė mažesnė. Taip pat suaugę jie atsakingiau planuodavo savo finansus, t. y. buvo labiau linkę taupyti pensijai.
 

Šaltinis: http://obs.rc.fas.harvard.edu/chetty/STAR_slides.pdf

Tyrimai parodė, kad pedagogo profesionalumas ikimokykliniame amžiuje yra ypač svarbus, kaip, beje, ir kalbant apie visą vaiko ugdymą. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad vaikų vėlesnius gyvenimo pasiekimus, tarp kurių ir suaugusiojo gaunamų pajamų dydis, lemia pedagogo patirtis, darbo stažas, net tokios savybės kaip entuziazmas, noras mokyti ir ugdyti.

 

Šaltinis: http://obs.rc.fas.harvard.edu/chetty/STAR_slides.pdf

Paaiškėjo, kad tinkamas ugdymo organizavimas lemia vaikų socialinį vystymąsi, o tai, jiems suaugus, padeda lengviau prisitaikyti darbo rinkoje. Nuo pedagogo asmenybės, taikomų ugdymo būdų priklauso bendra vaiko raida, kalbos vystymasis, problemų sprendimo įgūdžiai. Ikimokykliniame amžiuje labai svarbu, kad pedagogas ugdomąją veiklą organizuotų žaidimo forma, skatintų vaiką pažinti ir tyrinėti pasaulį, mokytų bendrauti, pastebėtų jo pasiekimus, suprastų vaiko emocijas ir reaguotų į jas.

Institucinio lopšelinukų ugdymo svarba

Pasaulyje atlikti ilgalaikiai tyrimai rodo, kad reikia atskirti ikimokyklinio ugdymo reikšmę kūdikiui ir vaikui nuo 2 metų. Remiantis minėtais tyrimais, kūdikystėje, t. y. nuo gimimo iki 1 metų, ikimokyklinis ugdymas ypač reikšmingas vaikams, augantiems žemas pajamas turinčiose, socialinės rizikos grupei priklausančiose šeimose, kur jie yra nepakankamai prižiūrimi.

1972 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai pradėjo 20 metų trukusį tyrimą. Jame dalyvavo 111 kūdikių iš skurdžių šeimų. Jie dalį dienos praleisdavo lopšelyje, kur buvo gerai prižiūrimi, o pati įstaiga buvo tinkamai aprūpinta ugdymo priemonėmis. Reikia pažymėti, kad nepritekliai šiame amžiuje lemia nesaugumo jausmą, materialių dalykų sureikšminimą užaugus. Pakankamai artimas ir šiltas vaiko bei suaugusiojo bendravimas lopšelyje vėliau lemia pasitikėjimą pasauliu ir žmonėmis. Žaislų įvairovė ir galimybė juos tyrinėti ugdo smalsumą, drąsą, gyvenimo džiaugsmą, optimizmą.

Minėto tyrimo pradžioje vaikų intelekto koeficientas buvo vienodas, tačiau 3–4 gyvenimo metais šis rodiklis buvo didesnis tarp vaikų, lankiusių lopšelį. Kai jiems sukako 15 metų, skaitymo ir matematikos pasiekimai buvo geresni nei programoje nedalyvavusių paauglių. Sulaukę 21 metų, dauguma jų buvo baigę mokyklas ir įstoję į koledžus. Tai leidžia teigti, kad ankstyvasis ugdymas lopšeliuose – veiksminga pagalba.   

Reikia atkreipti dėmesį, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas gali padėti tiems vaikams, kurių santykiai su tėvais dėl vienų ar kitų priežasčių yra komplikuoti. Kūdikystėje formuojasi vaiko prisirišimas prie tėvų, kuris jam leidžia jaustis ramiai, tyrinėti aplinką, rasti paguodą, iškilus pavojui, mokytis suprasti ir valdyti emocijas, teikia supratimą, kad pasaulis yra geras, nes visada šalia atsiras tas, kas padės. Tai turi įtakos vaiko savivertei, smalsumui, atvirumui naujovėms tolesniame gyvenime.

Tam, kad suaugęs žmogus sugebėtų kurti ir išlaikyti nuolatinius santykius, jau kūdikystėje jam būtina šalia savęs turėti stiprų, emocionaliai stabilų žmogų, prie kurio galėtų prisirišti, ir tai ne visada gali būti mama. Šiems vaikams gali labai padėti ankstyvas ikimokyklinis ugdymas ir jo sistemoje dirbantys specialistai.

Nagrinėjant kūdikių ugdymo lopšelio tipo įstaigose ypatumus, pabrėžiama, kad teigiamą poveikį turi tik kokybiškos programos. Tokių programų kokybės kriterijai nėra aiškiai apibrėžti, tačiau dažniausiai minimi yra šie:
•    įstaigos aplinka, ypač ugdant sensorinę ir emocinę deprivaciją patiriančius kūdikius;
•    personalo profesinė kvalifikacija: gebėjimas lanksčiai taikyti ugdymo programą kūdikio poreikiams;
•    asmenybiniai personalo ypatumai: empatiškumas, gebėjimas užmegzti ir palaikyti kontaktą su kūdikiu;
•    nuolatinis ir glaudus bendradarbiavimas su tėvais.

Tėvų įtaka vaiko gyvenimo sėkmei

B. Sacerdote iš Dortmundo taip pat tyrinėjo tėvų įtaką vaiko gyvenimo sėkmei. Jo tyrime dalyvavo amerikiečių įvaikinti 1–1,5 metų vaikai iš Korėjos. Šie tyrimai parodė, kad vaiko gyvenimo kokybei didesnę įtaką turi tėvų išsilavinimas, šeimos dydis, o pajamos, socialinis-ekonominis šeimos statusas ir artimiausia aplinka, t. y. kaimynai bei jų gyvenimo būdas, didelės reikšmės šioje srityje neturi.

Pasak skandinavų tyrėjų O. Liu ir O. N. Skans, gali būti, kad labiau išsilavinę tėvai kokybiškiau ugdo savo kūdikius, nes parenka geresnes ugdymo įstaigas, kuriose vaikai būna tėvams dirbant. Daugiau rezultatų pasieka ir tie mažyliai, su kuriais tėvai daugiau praleidžia laiko ir užsiima jų ugdymu.

Ikimokyklinio ugdymo įtaka vaiko raidai

JAV Mičigano valstijoje buvo vykdomas 40 metų trukęs tyrimas, kuriuo siekta nustatyti ikimokyklinio ugdymo vaidmenį žmogaus gyvenime. Jam buvo atrinkti 123 vaikai iš skurdžių šeimų. Dalis jų lankė ikimokyklines įstaigas, kiti nedalyvavo jokioje ikimokyklinio ugdymo programoje. Visi vaikai buvo stebimi iki 11 metų, o vėliau tirti, kai jiems sukako 14, 15, 19, 27, 40 metų. Tyrimo rezultatai atskleidė:

 

Panašūs tyrimai buvo atlikti Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Turkijoje, Nepale, Mauricijuje. Jie rodo, kad vaikai, kurie lankė ikimokyklines įstaigas, geriau mokėsi mokykloje, rečiau pasilikdavo toje pačioje klasėje antriems metams. Jų matematikos ir skaitymo pasiekimai buvo aukštesni, o žodynas turtingesnis nei draugų, nedalyvavusių ikimokyklinėse programose. Šie vaikai labiau pasitikėjo savimi, geriau sprendė konfliktus su bendraamžiais, buvo smalsesni, žingeidesni. Teigiamas poveikis buvo jaučiamas ir po 14–20 metų.

Vaikams svarbu ir tai, kad jie turi galimybę būti vienoje ikimokyklinio ugdymo grupėje su bendraamžiais, kurių šeimos priklauso įvairioms socialinėms grupėms. Darželis – erdvė, kur vaikai bendrauja tarpusavyje, perimdami teigiamą patirtį, o bendra tėvų veikla, grupės bendruomenės kūrimas suteikia rizikos grupės šeimoms stiprybės, pasitikėjimo ir noro pozityviau bendrauti su savo vaikais.  

Pedagoginio proceso įtaka vaiko pažintinei ir kalbinei raidai

Kitas tyrimas, kuris buvo atliktas net 17-oje valstybių, parodo pedagoginio proceso įtaką vaiko pažintinei ir kalbinei raidai. Tam didelę reikšmę turi ugdymo priemonių įvairovė grupėje, vaiko galimybė rinktis veiklą, pokalbiai su bendraamžiais, žaidimų organizavimas, konfliktų sprendimas. Teigiamas ugdymo darželyje poveikis pastebėtas šalyse, kuriose pedagogai vaikams siūlo rinktis įvairias veiklas, mažina organizuotos veiklos su vaikais laiką.

Mokslininkai teigia, kad pedagogas turėtų skatinti vaiką mąstyti, klausinėti, reikšti savo nuomonę, nes tai mažylį labiau ugdo nei asmeninė vaiko priežiūra, griežta drausmė, pedagogo nurodymai visai grupei, mažiau laiko skiriant individualiam darbui su vaiku. Sumanus pedagogas turėtų trumpinti laiką pamokymams, instrukcijoms ir įvairiems nurodymams.

L. J. Schweinhart ir R. Fulcher-Dawson (2009) teigia, kad įvairiose šalyse atliktais tyrimais nustatyti keturi dalykai:
•    7-aisiais gyvenimo metais vaiko kalbiniai pasiekimai buvo geriausi, jei ikimokyklinio ugdymo metu jis galėdavo rinktis tarp pedagogo siūlomų veiklų. Tai daro didesnę įtaką nei asmeninė priežiūra, socialinė veikla grupėje ar griežta drausmė. Vaikai turi turėti galimybę kiekvieną valandą rinktis 45 minučių trukmės veiklą.
•    Vaikų, kurių ikimokyklinio ugdymo pedagogai turėjo didesnę visos dienos mokymo patirtį, kalbiniai gebėjimai 7-aisiais gyvenimo metais buvo geresni.
•    Geresni pažintinės veiklos rezultatai buvo tų vaikų, kurie mažiau laiko praleisdavo, atlikdami vienodą veiklą kartu su kitais grupės vaikais.
•    Vaikų, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo daugiau priemonių ir didesnė jų įvairovė, pažintinė veikla buvo geresnė.

Pabaigai

Verta paminėti, kad socialinei-emocinei vaiko raidai ikimokyklinio ugdymo poveikis yra nevienareikšmis. Vienų tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas ikimokyklinis ugdymas ją veikia neigiamai: kuo daugiau laiko vaikai praleidžia ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tuo jų santykiai su suaugusiaisiais 3 klasėje konfliktiškesni, lyginant su kitų vaikų, o 6 klasėje – prastesni darbiniai ir skurdesni tarpusavio santykiai. Kitų tyrimų duomenimis, kokybiškos ikimokyklinio ugdymo programos teigiamai veikia socialinę-emocinę vaiko raidą, o neigiamai – tik prastos kokybės ikimokyklinis ugdymas.

Kaip teigia J. Mack, geras ikimokyklinis ugdymas – puiki, prasminga investicija į žmogaus ateitį. Tačiau jis yra nepelnytai nuvertintas dėl to, kad valstybės negali visiems vaikams garantuoti vienodai gero jo lygio. Kokybiškas ugdymas – tai didelės išlaidos, kurias sudaro ir profesionalus auklėtojų paruošimas, jų atlyginimai.

Kita vertus, šios investicijos atsipirktų, nes gerai išauklėti vaikai ateityje mažiau nusikalsta, jie geriau vertina save patys ir yra labiau vertinami aplinkinių. Gerą ikimokyklinį ugdymą gavę vaikai užaugę sukuria didesnę pridėtinę vertę, jie lanksčiau prisitaiko prie kintančių gyvenimo aplinkybių ir darbo rinkos sąlygų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dauguma šią temą nagrinėjančių autorių ir su ja susijusius tyrimus vykdančių mokslininkų, nepaisant kai kurių nesutarimų, pripažįsta pedagogo asmenybės (dvasinės stiprybės, pasišventimo, entuziazmo), profesionalumo, jo organizuojamo ugdomojo proceso ir požiūrio į vaiką svarbą ne tik vaikystėje, bet ir visame tolimesniame jo gyvenime.

 

 

 

 

Naudota literatūra:
1. Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys. 2011.
2.    Tougu A., Soans K. Naujos kartos vaikai. 2009.
3.    Steven Barnett W. Preschool Education and Its Lasting Effects:Research and Policy Implications // Interneto prieiga: http://nieer.org/resources/research/PreschoolLastingEffects.pdf.
4.    Kindergarten Teaching Affects Success Later In Life, New Study Shows // Interneto prieiga: http://www.huffingtonpost.com/2010/07/29/kindergarten-teaching-aff_n_663830.html.
5.    Leonhardt D.What About Parents? // Interneto prieiga: http://economix.blogs.nytimes.com/2010/08/01/what-about-parents/.
6.    Leonhardt D. The Case for $320,000 Kindergarten Teachers // Interneto prieiga: http://www.nytimes.com/2010/07/28/business/economy/28leonhardt.html.
7.    Research Shows a Good Kindergarten Education Makes Dollars and Sense // Interneto prieiga: http://www.nsf.gov/news/news_summ.jsp?cntn_id=117493.