Emokykla.lt

Norvegijos darželiai – atsakymų paieškose

2017-02-01
Susijusios temos: Vaiko ugdymas
Norvegijos darželiai – atsakymų paieškose
Gintarė VISOCKĖ
VšĮ „Prasminga vaikystė“
Norvegijos visuomenėje darželiai yra svarbus vaiko ugdymo elementas. Per pastaruosius 40 metų Norvegijos darželiai keitėsi, tobulėjo, tačiau šalyje vis dar aktyviai diskutuojama, nesutariama dėl vertybių, prioritetų, tėvų lūkesčių darželiams ir patiems vaikams. Tad ir šiandien Norvegijos darželiai susiduria su dideliais iššūkiais.
Norvegijos darželiai yra valstybės atspindys, kuris yra panašus ir tuo pačiu skirtingas visose Šiaurės šalyse. Švietimas čia yra grindžiamas  „socialiniu demokratiniu“ pagrindu, kuris atspindi socialinius santykius. Darželiuose išskiriamos dvi svarbios kryptys: kiekybė ir kokybė. Pastarasis aspektas ypač reikšmingas Norvegijos vyriausybei ir visuomenei.
 
Norvegijoje darželius lanko beveik 80 proc. 1–2 metų vaikų, nuo 3 iki 5 metų – net 96,6 proc. Nuo 6 metų ugdymas yra privalomas. Darželyje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 7 val., darželių darbo laikas yra 10 valandų per dieną, 5 dienas per savaitę. Tik 20 proc. visų ikimokyklinukų praleidžia darželyje 41 valandą (ir daugiau) per savaitę.
 
Norvegijoje yra po lygiai valstybinių ir privačių darželių, jiems keliami visiškai vienodi reikalavimai. Nors registracija darželiuose yra neprivaloma, tačiau susitarti, nuo kada vaikas pradės lankyti darželį, reikia iš anksto. Ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas, tačiau tėvams tenka mokėti už tam tikras papildomas paslaugas.
 
Per pastaruosius 40 metų buvo pasiekta, kad rūpinimasis vaiku, jo priežiūra yra visos visuomenės atsakomybė (t.y. visuomenė netyli, sprendžia). Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad dauguma Norvegijos tėvų mano, jog vaikai iki 1 metų turėtų būti prižiūrimi namuose. Daugelis suaugusiųjų mano, kad darželyje geriausia vaikui nuo 3 metų.
 
Tėvai nurodo dvi pagrindines priežastis, kodėl norėtų, kad vaikai lankytų darželį. Pirmoji – abu tėvai gali eiti į darbą ir turi galimybę užsidirbti. Antroji priežastis ta, kad vaikas gali bendrauti su kitais vaikais saugioje aplinkoje, prižiūrimas suaugusiųjų. Yra tėvų, kurie mano, kad auginti vaiką namuose finansiškai naudingiau. Kiti tėvai mano, kad ikimokyklinukas, dieną leisdamas su tėvais, yra apsaugomas nuo organizuotos veiklos ir įtempto gyvenimo ritmo, todėl nusprendžia jį auginti namuose kuo ilgiau.
 
Norvegijoje valstybinio darželio kaina per mėnesį 2010–2016 metais buvo nuo 174 iki 255 € (maitinimas ir papildomos išlaidos į šią kainą neįskaičiuotos). Šį mokestį tėvai moka 11 mėnesių per metus. Antrasis šeimos vaikas, kuris lanko darželį, gauna 30 proc. valstybės teikiamą nuolaidą mokesčiui, trečiasis – 50 proc. Vaikai šilto maisto darželyje gauna keletą dienų per savaitę (tai priklauso nuo darželio ir tėvų susitarimo), paprastai kasdien valgo sumuštinius. Vienam pedagogui tenka 3–4 vaikai iki 3 metų amžiaus, nuo 3 iki 6 metų – 5–6 vaikai. Dažniausiai vaikų grupių dydis priklauso nuo jų amžiaus, kuo vaikai jaunesni, tuo grupė mažesnė, kuo didesni – tuo ji didesnė – nuo 13 iki 18 vaikų (Green paper suggesting changes in the legislation relating to kindergartens, 2012). Ugdymo procesas apibrėžiamas kaip veikla, kurios metu svarbiausia yra žaidimas, raidos plėtojimas, mokymas, formavimasis ir dalyvavimas veikloje.
 
Norvegijos darželių istorija
 
Norvegijos darželių istorija prasideda apie 1837 metus, kai buvo įkurtos prieglaudos mažiems neturtingų šeimų vaikams. Tam turėjo įtakos Šiaurės Amerika, kuri skatino pagalbą silpnesniems. Manyta, kad investicija į šiuos nepasiturinčių šeimų vaikus atneš naudą būsimai visuomenei. Pagrindinę tokių prieglaudų veiklą sudarė švietimo, religinės ir moralės mokymas praktiniam darbui (amatai, menas, gamyba ir kt.). Veiklos turinys buvo padalintas į mokymo ir žaidimo (laisvalaikio) laiką. Vyresnieji mokė jaunesniuosius.
 
1840 metais pradėti steigti pirmieji darželiai Prancūzijoje, jie buvo skirti netekėjusių motinų, turėjusių užsidirbti pragyvenimui, vaikams. XIX a. viduryje Vokietijoje buvo įsteigti pirmieji vaikų darželiai. Tai inicijavo pedagogas Frederich Frobel. Žodžių reikšmė „vaikų darželis“ yra žodžio „sodas“ metafora. Vaikas kaip medis turi geras galimybes ir sąlygas augti, vystytis ir mokytis. Šis požiūris išliko iki šių dienų. Šio pedagogo (F. Frobel) pagrindinė mintis buvo ta, kad būtina skatinti vaikų motorinį ir intelektinį vystymąsi. Į vaiką buvo žiūrima „naujomis akimis“, jis buvo mokomas nuo mokymosi žaisti pereiti prie praktinių veiklų, stimuliuojant vaiko įgūdžius: fizinius, socialinius, emocinius. Šis ideologinis pagrindas iki dabar išlaikomas Norvegijos darželiuose – daug dėmesio yra skiriama vaiko ir vaikystės svarbai, skiriamas dėmesys žaidimui su malonumu, kaip svarbiausiems vystymosi elementams
.
Vėliau darželiams formuotis ir kurtis padėjo istorinės aplinkybės. Šiandienos darželis yra pagrindinė socialinė institucija, atliekanti labai svarbų vaidmenį vaikų, tėvų, bendruomenės ir darbo plėtros šalyje. Norvegai mano, kad darželiai gali padėti tėvams užtikrinti šeimos gerovę, kai į darbo rinką įsitraukia moterys. Yra keturi kriterijai, kurie apibūdina Norvegijos darželius:
  1. Tikslas – socialinis egalitarizmas (visuotinė lygybė visuomenės organizavimo principu).
  2. Universalizmas, kuris suprantamas kaip vaikų integravimas naudojant tą pačią institucinę sistemą.
  3. Nepriklausomai nuo ugdymo sektoriaus, daugiausia dėmesio yra skiriama žaidimui, o ne mokymui.
  4. Darželiai dirba namų modelio principu.
Norvegijos darželių plėtroje moterys atlieka ypatingai svarbų vaidmenį, jos pakeitė tendencijas visuomenėje ir tai atsispindi darželiuose. Visgi norvegai apgailestauja, kad 90 proc. darželio darbuotojų yra moterys ir tikisi didesnio vyrų įsitraukimo.
 
Norvegijos darželių pagrindiniai aspektai
 
Šiuo metu aktyviai diskutuojama ir ieškoma sprendimų dvejais požiūriais: tėvams suteikiant galimybę auginti vaikus namuose iki 3 metų (kai tėvai gauna tam tikro dydžio išmoką, augindami vaiką namuose) arba 1–3 metų vaikų integravimą į darželius (šiuo metu esanti situacija). Nuo 2012 metų yra sumažinta išmoka vaikui nuo 1 iki 2 metų.
 
Norvegijos visuomenė aktyviai diskutuoja dviem jai aktualiais klausimais: 1) mokymasis žaidžiant; 2) darželio personalo kompetencijos.
  1. Sparčiai augant darželių skaičiui Norvegijoje, išaugo poreikis išlaikyti teikiamų paslaugų kokybę. Pastaraisiais dvidešimt metų pagrindinis darželių vaidmuo buvo ugdyti vaikų gebėjimą mokytis visą gyvenimą. Tai pakeitė pedagoginį požiūrį į kasdienę vaikų veiklą. Pedagogika ir veikla atveda prie kito klausimo: ko reikia vaikams? Tai lėmė požiūrį, kad vaikų savarankiškas žaidimas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, leidžiančių vaikams patenkinti poreikį žaisti. Tad buvo atsisakoma pedagogų organizuoto žaidimo, turinčio mokymo(si) tikslus. Žaisdami laisvai vaikai plėtoja jiems reikalingus įgūdžius, renkasi žaidimo tipą, mato savo realybę, spontaniškai kuria, jų žaidimas yra atviras, pilnas fantazijos, suteikiantis galimybę patirtį įvairų emocijų spektrą, reguliuoti santykius ir suprasti savo ir kitų vaikų reakcijas (aktyviai plėtojami socialiniai santykiai), vystosi būtini vaikui motoriniai įgūdžiai. Norvegijoje vyrauja nuomonė, kad svarbiausia – optimalus balansas tarp laisvo vaikų žaidimo ir pedagogo organizuotos veiklos. Ne tik Norvegijoje kyla didelės diskusijos, kuriai iš šių dviejų veiklų reikėtų teikti pirmenybę. Labiausiai priimtinas požiūris, kad laisvas žaidimas yra aktualus patiems mažiausiems 1–3 metų vaikučiams, o su 3 metų ir vyresniais vaikais yra randamas bendras susitarimas – ką ir kaip jie žais, kokį projektą vykdys, kokią užduotį atliks. Pedagogui belieka įtraukti pedagogines priemones ir metodus.
  2. Visoje Norvegijoje trūksta darželio auklėtojų. Ši problema susijusi su pastarojo dešimtmečio sparčia darželių plėtra. 90 proc. vaikų nuo 1 iki 5 metų lanko darželius. Tuo tarpu universitetai nespėja parengti pakankamo kiekio mokytojų. Todėl buvo padaryta išimtis, kad darželyje gali dirbti ir kitą pedagoginę kvalifikaciją įgijęs mokytojas. Tokiems asistentams ir padėjėjams taip pat buvo parengta bakalauro studijų programa, kurios metu studentai 50 proc. viso laiko turi dirbti darželyje, o likusį laiką mokytis universitete. Tačiau diskutuojama, kad ši programa yra per lėtai įgyvendinama (per lėtai parengiami pedagogai), nes vaikams kompetentingų pedagogų reikia čia ir dabar, jie negali laukti kelerius metus. 
Antra problema yra ta, kad praktikoje normalus santykis grupėje yra: vienas pedagogas (pedagoginis išsilavinimas būtinas) ir du asistentai (asistentams pedagoginis išsilavinimas yra nebūtinas). Vienas pedagogas dirba su 7–9 vaikais iki 3 metų arba su 16–18 vaikų nuo 3-5 metų, tuo atveju, jei vaikas darželyje praleidžia 6 valandas.
 
Nurodoma, kad 37,5 proc. su darželinukais dirbančių žmonių buvo suteikta pedagogo kvalifikacija (Ministry of Education and research, 2015). Darželio pedagogas – tai tas žmogus, kuris yra atsakingas už pedagoginės veiklos turinį, vaikų žaidimą, mokymąsi, socialinę raidą. Pedagogas įpareigoja padėjėjus atlikti kitus svarbius ir būtinus darbus, juos konsultuoja veiklos klausimais. Atkreipiamas ypatingas dėmesys į pedagogo ir asistentų bendradarbiavimą tuo metu, kai kyla vaikų konfliktinės situacijos, kai reikia reaguoti čia ir dabar, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. Viena iš pedagogo užduočių – laiduoti, kad darželio pedagogo vertybių būtų laikomasi praktikoje. Darželio pedagogui tenka didžiulė atsakomybė prieš vaikus, tėvus, vadovus, o tai sukelia didelį stresą ir neigiamai veikia visas ugdyme dalyvaujančias šalis.
 
Norvegijos darželiai atitinka 8 iš 10 punktų, kurie apibrėžia kokybišką rūpinimąsi vaiku (pagal UNICEF (2008) tyrimą). Nepaisant to, net 80 proc. visų darbuotojų (įskaitant asistentus ir kitus darbuotojus, tiesiogiai dirbančius su vaikais) neturi pagrindinio ikimokyklinio/priešmokyklinio išsilavinimo ir tik pusė parengtų darbuotojų sutinka, kad buvo tinkamai mokomi būti pedagogu.
 
Daugiau dėmesio kokybei
 
Norvegijoje pastaraisiais metais ypatingai didelis dėmesys yra skiriamas darželių kokybei, prie šių diskusijų ir pokyčių aktyviai prisideda pedagogai, mokslininkai, politikai, tėvai ir visi suinteresuoti. Visuomenės požiūris yra reikšmingas vertinant darželius, jų aktyvią plėtrą, padeda užtikrinti vaikų ir visuomenės mokymąsi visą gyvenimą, daro įtaką etninių šeimų integravimuisi visuomenėje. Visuomenės požiūris ir lūkesčiai – pagrindinis diskusijų objektas. Manoma, kad svarbu užtikrinti kokybišką ugdymą, jog šeimos norėtų leisti savo vaiką į darželį, o į darbo rinką įsitrauktų abu tėvai.
 
Kalbant apie kokybę, vis dar aktyviai diskutuojama, ko reikia vaikui iš vaiko perspektyvos. Dauguma suaugusiųjų sako žinantys, ko labiausiai reikia vaikui, tačiau ne visi pripažįsta, kad tai yra klausimas su daugybę atsakymų. Kuris iš jų teisingas? Visgi Norvegijos darželiuose vaikai yra saugūs (emociškai ir fiziškai), tinkamai prižiūrimi, išties rūpinamasi visapusiška vaiko gerove. Darželiai išsikelia aukštus norminius kokybės standartus. Kasdienės veiklos metu vaikai būna saugioje aplinkoje, turi pakankamai galimybių žaisti vieni ir su kitais vaikais, specialistų yra skatinami teigiamai vystytis pagal savo raidos etapus, yra išklausomi. Svarbu norvegams nepamiršti ir toliau gerinti darželio kokybę vardan vaikų, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Sakoma, kad Norvegijos darželiuose vaikui diena per trumpa, kad užtektų laiko žaisti ir per ilga, kad vaikas gyventų ir patirtų šeimos gyvenimą.