RSS

Komentuoti

Skaityti komentarus (4)

Kurti knygelę su vaiku – įdomu

2011-01-05

Susijusios temos:

Pedagogika Vaiko ugdymas

Doc.dr. Aldona Mazolevskienė
Vilniaus pedagoginis universitetas, Vaikystės studijų katedra


	Straipsnyje pateikiama trumpa rankų darbo knygų istorija. Aptariamos knygų rūšys, nurodomos medžiagos iš kurių jos gali būti gaminamos. Tekste gausu autentiškų vaikų ir pedagogų rankų sukurtų knygelių iliustracijų, įvairių jų gaminimo piešinėlių. Aptariamos vaikų ugdymosi galimybės, kuriant ir gaminant knygeles.

Kas yra rankų darbo knygos? Profesionalioje dailėje rankų darbo knygos yra vadinamos ,,dailininko knygomis“ arba ,,menininko knygomis“. Tai visiškai savarankiškas meno žanras, apimantis įvairiausias raiškos formas: grafiką, tapybą, skulptūrą, instaliaciją, muziką, architektūrą ir kt. Šiais laikais sąvoka ,,menininko knyga‘‘ savyje talpina labai daug – visas meno rūšis ir pačius netikėčiausius sprendimus. Ji gali būti objektas, skulptūra, instaliacija, knyga-paveikslas, knyga-dėžė, knyga-teatras ir pan.

Turbūt nė į galvą neateitų, kad knygos gali būti musės dydžio, o rašytojai joms sugalvoja kelių šimtų žodžių pavadinimus. O taip tikrai yra! Skeptikai tikriausiai pasipiktintų, kad tokie dalykai prasimanomi iš neturėjimo ką veikti. Tačiau linksmuoliai ar šiaip iš prigimties kūrybiški žmonės, jiems entuziastingai atrėžtų, kad tai tikrai netiesa – juk nuo seno įvairiose pasaulio valstybėse gaminamos rankų darbo knygos, kurios dėl savo neįprastos išvaizdos kasmet pretenduoja į Gineso rekordą.

Pavyzdžiui, pačios mažiausios lietuviškos knygos rekordas užfiksuotas 1998-aisiais. Ji – 11,2 mm aukščio, 10 mm pločio, 4,8 mm storio, 64 puslapių ir sveria 0,31 gramo. Miniatiūrinės knygos ,,Lietuvos spaustuvėms 475“ autorius ir leidėjas – humanitarinių mokslų daktaras, docentas, vilnietis Vilius Užtupas.

Rankų darbo knygų istorija

Kalbant su vaikais apie rankų darbo knygas, verta prisiminti knygos istoriją. Juk nuo seniausių laikų žmonės kalė, raižė, graviravo, rašė tekstus ant uolų, akmens, medžio lentų, pergamento, papiruso ir popieriaus. Pačios pirmosios knygos yra rankų darbo: Babilonijos „akmeninės“ knygos, egiptiečių, graikų pergamentiniai kodeksai, kinų bambukinės knygos ir jų šilko ritiniai, taip pat pirmosios kinų širmos pavidalo knygos ar jų rankų darbo popierius. Istorija liudija, kad tuo metu viskas – pradedant popieriaus gaminimu ir baigiant knygos įrišimu – buvo atliekama rankomis.

Žmonės, kuriantys rankų darbo knygas, šių laikų požiūriu, galbūt elgiasi labai keistai – jie ranka rašo tekstą, savo širdies tekstą, dažnai net neskirtą skaityti. Tai unikalios, dažniausiai mažo tiražo knygos. Suaugę ir vaikai, prisiliesdami prie šios išskirtinės meno rūšies, taip pat sukuria mažyčius meno stebuklus, spindinčius gėriu, grožiu ir jų rankų šiluma.

Rankų darbo knygeles galima suskirstyti į keletą rūšių:

· Klasikinė knyga – knyga, kuri remiasi tradicine knygos samprata. Dažniausiai tai popierinės knygos, kurioms būdingas daugiau ar mažiau klasikinis knygos „maketas“, viršeliai ar jų aplankalai.

· Knygos objektai – knygos, praplečiančios knygos erdvę. Tai – naujas knygos kūnas, kai kiekvienas objektas, kuriame pateikiama informacija, gali būti laikomas knyga.

Rankų darbo knyga – keitimosi informacija bei mintimis forma, todėl ji pirmiausia turi ką nors pasakyti, kita vertus, turi būti suprantama. Taip pat – kalbėti vaizdais, forma, simboliais, ženklais, žodžiais, nes knyga – kūrinys, kurį pirmiausia apžiūrime, o tik paskui skaitome.

Tačiau reikia nepamiršti ir to, kad, norint įgyvendinti knygos idėją, labai svarbu pasirinkti tinkamiausias priemones ir atlikimo būdą. O rankų darbo knygos gali būti originalių formų, padarytos labai skirtingai, sukurtos iš pačių įvairiausių medžiagų:

visų rūšių popieriaus,

audinių,
odos,
siūlų,
džiovintų augalų,
medžio lentelių,
beržo tošies,
molio,
modelino,
vielyčių,
plastmasės ir t.t.

Tokioms knygoms įrišti praverčia įvairiausi buityje naudojami daiktai: sąvaržėlės, vielytės, siūlai, lipni juostelė ir kt. Žodžiu, priemonių pasirinkimą lemia reiškiama idėja, nes medžiaga dažnai padiktuoja formą.

Darbo su pačiais mažiausiais vaikais pradžia – popierinės knygelės. Šiuo metu galima pasirinkti iš ypač didelės popieriaus rūšių įvairovės. Tad dar kartelį vertėtų prisiminti „istorinės“ knygos formas: ritinines knygas, kurių gamybai naudojamas vyniojamasis popierius; sąsiuvinį primenančios knygelės, surištas iš plonesnio popieriaus ir kt.

Dirbant su ikimokyklinukais, labai svarbu pritaikyti jiems tinkamiausias piešimo priemones. Dažniausiai vaikai mėgsta piešti minkštais spalvotais pieštukais, flomasteriais, kreidelėmis, akvareliniais dažais. Rankų darbo knygelėse vaikai taip pat sėkmingai pritaiko ir aplikavimą.

Knygutės, pagamintos iš popieriaus ir iliustruotos vaikų piešiniais

Vaikams įgijus patirties, knygelių gamybai parenkamos įvairesnės medžiagos, siūlomi įmantresni atlikimo būdai.

Knygutė, pagaminta iš molio.

Knygutė, pagaminta iš modelino.

Knygutė, pagaminta iš odos, medinių pagaliukų ir lininių siūlų.

Knygutė, pagaminta iš faneros gabaliukų, surišimui naudojama vilnonių siūlų virvutė.

Knygutė, pagaminta iš antrinių žaliavų.

Knygutė, pagaminta iš įvairių audinių.

Numegzta ir išsiuvinėta knygutė.

Knygutės "Du gaideliai" paveikslėliai - siuvinėti.

Žaislinei-figūrinei knygutei ,,Pelytės mašina“ gaminti naudotas storas kartonas, flanelinis audinys ir vata.

Knygutės viršelis ir iliustracijos pagamintos iš džiovintų augalų.

Taigi, rankų darbo knygutės gali būti pačios įvairiausios, netikėčiausios, ką ir matome schematiškai pavaizduotuose piešinėliuose.

Pasiūlymai knygelių turiniui bei formai

Savarankiškai sukurtos knygelės gali būti:

pasakų knygos,
eilėraščių knygos,
istorijų ar nutikimų knygos,
pokštų knygos,
kulinarinių receptų knygos,
komiksai,
informacinės knygos,
darbelių pristatyto albumai (portfolio),
knygos-žaislai,
knygos su trimačiais siurprizais,
figūrinės knygos,
iškarpų knygos (pašto, kelio, informacinių ženklų ir kt.),
metų knygos (metraščiai),
lankstinukai,
žurnalai.

Ką ugdosi, vaikas, kurdamas knygeles?

Ugdosi poreikį kurti pats.
Išmoksta sukurti mažyčius meno stebuklus, spindinčius gėriu, grožiu ir jų pačių rankų šiluma.
Ugdosi domėjimąsi vaikiškų knygelių įvairove: turiniu, tematika, iliustracijomis, jų dydžių ir formų įvairove, knygelių kūrimo priemonėmis, medžiagomis, iš kurių tos knygutės gaminamos.
Geriau perpranta knygos atsiradimo kelią.
Geriau supranta, kad knyga skirta skaitymui ir žiūrinėjimui, mokosi įminti tekstų, raidžių ir kitų simbolių paslaptis.
Atranda naujus minčių perdavimo būdus, mokosi savitai išreikšti save žodžiu, vaizdu.
Pajunta ryšį tarp vaizdo ir žodžio, „skaitydamas“ iliustracijas, žvelgdamas į piešinį, bando nuspėti apie ką knygelė, intuityviai atspėja žodį, užrašytą po nupieštu daiktu, pats iliustruoja savo sukurtą pasaką.

Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.

Šaltiniai:

Diane Trister Dodge, Laura J. Colker, Cate Heroman. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. - 2007, p. 313 – 340.