Konsultacijos dėl naujų įstaigų steigimo:
8 800 01 231

Antradieniais nuo 10 iki 15 val.
ipup@ikimokyklinis.lt

Populiarios temos:
Psichologija Švietimo pagalba Vaiko raida IPUP projektas Pedagogika Vaiko ugdymas Darželių steigimas  

Įvaikinimas ir globa: teisiniai skirtumai. II dalis

2011-12-15
Įvaikinimas ir globa: teisiniai skirtumai. II dalis
UAB „Peritus sprendimai“ teisininkas-ekspertas A. Šiaudinis
Šiuo straipsnių ciklu siekiame atskleisti teisinius skirtumus tarp vaiko globos ir jo įvaikinimo. Jame pateikiama aktuali informacija: nurodoma, kokius vaikus galima įvaikinti/globoti, kaip vyksta įvaikinimo/globos procedūra, kokia finansinė parama teikiama tokiems vaikams. Taip pat aptariamos tėvų/globėjų ir įvaikintų/globojamų vaikų tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, vaiko giminaičių teisės ir pareigos. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime vaiko globos (rūpybos) klausimą.
Globa (rūpyba) – tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tuomet, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko.

Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai:
1.    paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus;
2.    sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą;
3.    rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.

Kokiems vaikams gali būti nustatyta globa?

Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas.

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų. Rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų.
 
Likusiu be tėvų globos vaiku laikomas vaikas:
1.    kurio abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
2.    kurio abu tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas);
3.    kurio turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai yra dingę ir paskelbta jų paieška;
4.    kurio turėtas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;
5.    kurio turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai nustatytąja tvarka pripažinti neveiksniais;
6.    kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;
7.    kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų);
8.    nuo kurio radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai;
9.    kuris įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų;
10.    kurio tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai ar neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia.

Vaiko globos (rūpybos) rūšys:
1.    laikinoji globa (rūpyba);
2.    nuolatinė globa (rūpyba).

Šiame straipsnyje kalbėsime tik apie nuolatinę vaiko globą, kaip apie galimą alternatyvą įvaikinimui.

Vaiko globos (rūpybos) formos:
1.    globa (rūpyba) šeimoje;
2.    globa (rūpyba) šeimynoje;
3.    globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.
 
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba)

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.
 
Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
1.    abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
2.    abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;
3.    vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;
4.    tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;
5.    tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.
 
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, tais pačiais pagrindais kaip ir laikinoji globa, išskyrus nuolatinės globos (rūpybos nustatymą).
 
Vaiko globa (rūpyba) šeimoje

Vaiko globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodytasis, kai neišskiriami broliai ir seserys.

Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, kurie negali būti globėjais.
 
Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais neturi viršyti dvylikos vaikų. Šis skaičius gali būti didesnis, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas.

Vaiko globą (rūpybą) šeimynoje nustato Šeimynų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti šeimynų nuostatai, kiti teisės aktai.

Vaiko globa (rūpyba) valstybinėse ir nevyriausybinėse globos institucijose

Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.

Globos (rūpybos) nustatymas

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. Vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą.

Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo. Išskyrus tuos atvejus, kuomet nurodomi asmenys, negalintys būti globėjais (rūpintojais).
 
Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje, vaiko gyvenamojoje vietoje ar vaikų globos institucijoje.
 
Vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Asmenys, turintys teisę būti globėjais (rūpintojais)

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.

Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia tokius dokumentus:
1.    prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis;
2.    sveikatos pažymėjimą;
3.    kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą;
4.    gyvenimo aprašymą (vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, adresas, šeiminė padėtis, išsilavinimas, darbo patirtis);
5.    pažymą apie šeimos sudėtį;
6.    santuokos liudijimo kopiją, jeigu asmuo susituokęs. Santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopiją, jeigu asmuo išsituokęs, teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium kopiją, jeigu toks yra. Sutuoktinio mirties liudijimo kopiją, jeigu asmuo yra našlys;
7.    kartu su juo gyvenančių kitų asmenų sąrašą;
8.    dokumentus apie asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), ir kitų jo šeimos narių gaunamas pajamas (pažymos iš darboviečių, gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos);
9.    dokumentus apie asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), ir jo šeimos gyvenamąsias patalpas;
10.    dokumentus, įrodančius artimo giminaičio, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), giminystę su vaiku.
 
Vaiko teisių apsaugos tarnyba ar jos įgalioti socialiniai partneriai, gavę šiuos dokumentus bei užklausę atitinkamas institucijas apie asmens teistumą bei padarytus administracinius teisės pažeidimus, per 30 kalendorinių dienų juos išnagrinėja ir įvertina, ar jie atitinka keliamus reikalavimus, ištiria asmens buities ir gyvenimo sąlygas, žalingus įpročius, vaikų auklėjimo ir globojimo patirtį, tarpusavio santykius, šeimos gyvenimo būdą, finansinę padėtį, kitą turimą informaciją. Ir tuomet priima pirminės atrankos sprendimą dėl asmens teikimo tapti vaiko globėju bei apie jį informuoja asmenį.
 
Vaiko teisių apsaugos tarnyba arba jos įgalioti socialiniai partneriai priėmę teigiamą sprendimą per 6 mėnesius organizuoja būsimojo globėjo (išskyrus vaiko artimuosius giminaičius) pasirengimą globoti. Asmenys, norintys globoti vaiką, turi išklausyti specialų mokymo kursą.
 
Vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo:
1.    neturintis dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
2.    pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu;
3.    nuo kurio buvo atskirtas vaikas;
4.    buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko;
5.    jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti, dėl to, kad netinkamai atliko pareigas, neužtikrino globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais;
6.    teistas už tyčinius nusikaltimus;
7.    sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką;
8.    sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos

Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
1.    užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
2.    rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
3.    auklėti vaiką;
4.    spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis;
5.    netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
6.    palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
7.    rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius;
8.    rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo teisiniai skirtumai

Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo nustatyta vaiko globa, ji gali būti panaikinta.
 
Įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Globos (rūpybos) atveju tėvams išlieka tam tikros pareigos vaikams, pavyzdžiui, pareiga mokėti išlaikymą.

Globa baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės, susituokia ar emancipuojamas (teismo tvarka pripažįstamas veiksniu), o įvaikinimas gali baigtis tik įtėviams apribojus tėvų valdžią.

Be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie jo įvaikinimą. Vaikui nuo keturiolikos metų, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusio įvaikinimo bylą, leidimu gali būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ji reikalinga dėl vaiko, jo artimojo giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.

Vaikui, kuriam nustatyta globa ar rūpyba (globojamam šeimoje, šeimynoje, nevyriausybinėje, valstybinėje ar savivaldybės vaikų globos institucijoje (įstaigoje) jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (šiuo metu – 520 Lt) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui (alimentai), globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.

Kiekvienam vaikui, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimynoje jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (šiuo metu – 1040 Lt) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui (alimentai), globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 8 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.

Jeigu globojamas vaikas išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (šiuo metu – 260 Lt) išmoka per mėnesį.

 
Šaltiniai:
www.ikimokyklinis.lt