| Komentuoti | Skaityti komentarus (0) |
Įvaikinimas ir globa: teisiniai skirtumai. I dalis
2011-12-13
 |
|
|
|
|
Šiuo straipsnių ciklu siekiame atskleisti teisinius skirtumus tarp vaiko globos ir jo įvaikinimo. Jame pateikiama aktuali informacija: nurodoma, kokius vaikus galima įvaikinti/globoti, kaip vyksta įvaikinimo/globos procedūra, kokia finansinė parama teikiama tokiems vaikams. Taip pat aptariamos tėvų/globėjų ir įvaikintų/globojamų vaikų tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, vaiko giminaičių teisės ir pareigos. Pirmoje šio straipsnių ciklo dalyje plačiau nagrinėsime įvaikinimo klausimą. 
|
|
|
|
|
Įvaikinimas – tai procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Vaikai, kuriuos galima įvaikinti
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą). Išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
Be to, įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių nepilnamečius vaikus. Neleidžiama įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių. Jau įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui. Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.
Vaikas į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą įrašomas, kai vaiko:
1. tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę;
2. tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais;
3. tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatytąja tvarka pripažinti neveiksniais;
4. tėvai nežinomi;
5. tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų valdžia;
6. tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų duoda teismo patvirtintą rašytinį sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas;
7. nepilnamečių ar neveiksnių tėvų globėjas (rūpintojas) duoda teismo patvirtintą rašytinį sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas;
8. globėjas (rūpintojas), išskyrus valstybinę vaikų globos instituciją, atsiradus 1-7 punktuose nurodytiems pagrindams, duoda teismo patvirtintą rašytinį sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas;
9. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais valstybės, kurios pilietis yra vaikas, centrinė institucija, atsiradus 1-8 punktuose nurodytiems pagrindimas įrašyti jį į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą, duoda sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas.
Vaikas, atitinkantis nors vieną iš nurodytų sąlygų, į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą neįrašomas, kai:
1. jis gyvena su vienu iš tėvų ir vaiką nori įvaikinti jo tėvo (motinos) sutuoktinis;
2. vaikas gyvena norinčių jį įvaikinti asmenų šeimoje.
Asmenys, turintys teisę įvaikinti
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
Asmenys, norintys įsivaikinti vaiką (išskyrus vaiko motinos (tėvo) sutuoktinį ir giminaičius), turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą.
Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
1. giminaičiams;
2. sutuoktiniams;
3. asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4. Lietuvos Respublikos piliečiams;
5. asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
6. asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti.
Jeigu tą patį vaiką įvaikinti nori keli asmenys, pirmenybė teikiama tokia eile:
1. asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2. giminaičiams;
3. asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4. sutuoktiniams.
Jei įvaikinti vaiką pareiškia norą keli tos pačios eilės asmenys, įsivaikina tas, kuris pirmas įtrauktas į apskaitą įvaikinti.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų. Tačiau įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius, leistinas amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki penkiolikos metų.
Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas, kurį jis duoda teismui. Kai įvaikinamas dešimties metų dar nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams.
Be bendrų taisyklių, nustatytų įvaikintojams, įvaikinimas užsienio valstybės piliečiams galimas, jeigu:
1. per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių prašymų jį įvaikinti ar globoti;
2. vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje, šeimos ar šeimynos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti;
3. vaiko globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti.
Teismas turi teisę, vadovaudamasis vaiko interesais, priimti sprendimą įvaikinti be šeimos, šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo) sutikimo.
Sprendžiant klausimą, ar leisti vaiką įvaikinti užsienio valstybės piliečiui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą. Taip pat – ar valstybės, į kurią vaikas įvaikinamas, teisė atitinka 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus.
Įvaikinimo procedūros
Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją), išskyrus valstybinę globos instituciją, būtinas jo rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Tėvai sutikimą įvaikinti vaiką konkrečiam įvaikintojui gali duoti tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis.
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu jiems neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais.
Jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu.
Valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Jei būsimieji įtėviai nesutinka su atestuoto socialinio darbuotojo išvada, jie gali šią išvadą apskųsti teismui. Ar įtėviai turi tinkamas sąlygas ir deramai pasirengę įvaikinimui, nusprendžia teismas, nagrinėjantis prašymą dėl įvaikinimo.
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, norintys įvaikinti Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantį vaiką, savo deklaruotos gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikia šiuos dokumentus:
1. prašymą įvaikinti, kuriame nurodomi duomenys apie norintį įvaikinti asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis) ir jo šeimos narius, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, taip pat įvaikinimo motyvai;
2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. santuokos liudijimo kopiją; jeigu išsituokęs – teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo (jeigu yra) arba ištuokos liudijimo kopiją; jeigu našlys – sutuoktinio mirties liudijimo kopiją;
4. medicininį pažymėjimą, išduotą pagal apskaitos formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“;
5. pažymas apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą;
6. sutuoktinio rašytinį sutikimą įvaikinti, kai vaiką nori įvaikinti vienas iš sutuoktinių. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esančiu ar pripažintas neveiksniu. Šiuo atveju pateikiama teismo sprendimo kopija;
7. dokumentus apie šeimos gaunamas pajamas;
8. pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi nurodytus dokumentus, kreipiasi į atitinkamas valstybės institucijas, siekdama išsiaiškinti dėl įvaikintojų ir faktiškai kartu su jais gyvenančių asmenų teistumo ir jų padarytų administracinių teisės pažeidimų.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba informuoja norinčius įvaikinti asmenis apie organizuojamą jų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimą.
Norintys įvaikinti asmenys turi išklausyti specialų mokymo kursą. Mokymuose būsimi įtėviai yra ruošiami priimti į šeimą tėvų globos netekusį vaiką, suprasti jo poreikius, įvertinti, ar turi žinių ir gebėjimų auginti įvaikintą vaiką. Įvaikintojų mokymai prasideda ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvaikintojų dokumentų gavimo įstaigoje dienos ir trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Atestuoti socialiniai darbuotojai įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo metu organizuoja bendroje globėjų ir įtėvių rengimo programoje nurodytus grupinius ir individualius susitikimus su įvaikintojais. Įvaikintojams, dalyvavusiems mokymuose, išduodamas specialus pažymėjimas. Mokymai neprivalomi, jei norima įvaikinti savo sutuoktinio vaiką arba šiuos mokymus asmenys jau yra išklausę. Minėti mokymai yra nemokami.
Pasibaigus mokymams, atestuoti socialiniai darbuotojai parengia išvadą dėl asmenų pasirengimo įvaikinti vaiką. Gavus teigiamą išvadą, būsimieji įvaikintojai įrašomi į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Į šį sąrašą nepatenka asmenys, ketinantys įvaikinti sutuoktinio vaiką arba vaiko giminaičiai.
Vaiko teisių apsaugos tarnybai įrašius vaiką į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą, tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi asmenų, įrašytų į Norinčių įvaikinti asmenų sąrašą, pageidavimus, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius asmenis.
Lietuvos Respublikos piliečių prašymus įvaikinti nagrinėja apylinkės teismai pagal pareiškėjo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą, dalyvaujant pareiškėjams ir valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui. Užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Prašymas įvaikinti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą. Jei priimama nutartis perkelti vaiką į šeimą, įvaikinimo bylos nagrinėjimas sustabdomas.
Bandomasis laikas gali būti skiriamas atsižvelgiant į būsimų įtėvių ir vaiko psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje.
Teismo nutartimi vaiką perkėlus į šeimą iki įvaikinimo, vaiko ir būsimų įvaikintojų tarpusavio teisės ir pareigos, išskyrus paveldėjimo, prilyginamos vaikų ir tėvų pagal kilmę tarpusavio teisėms bei pareigoms.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Vaikai, kuriuos galima įvaikinti
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą). Išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
Be to, įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių nepilnamečius vaikus. Neleidžiama įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių. Jau įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui. Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.
Vaikas į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą įrašomas, kai vaiko:
1. tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę;
2. tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais;
3. tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatytąja tvarka pripažinti neveiksniais;
4. tėvai nežinomi;
5. tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų valdžia;
6. tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų duoda teismo patvirtintą rašytinį sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas;
7. nepilnamečių ar neveiksnių tėvų globėjas (rūpintojas) duoda teismo patvirtintą rašytinį sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas;
8. globėjas (rūpintojas), išskyrus valstybinę vaikų globos instituciją, atsiradus 1-7 punktuose nurodytiems pagrindams, duoda teismo patvirtintą rašytinį sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas;
9. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais valstybės, kurios pilietis yra vaikas, centrinė institucija, atsiradus 1-8 punktuose nurodytiems pagrindimas įrašyti jį į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą, duoda sutikimą, kad vaikas būtų įvaikintas.
Vaikas, atitinkantis nors vieną iš nurodytų sąlygų, į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą neįrašomas, kai:
1. jis gyvena su vienu iš tėvų ir vaiką nori įvaikinti jo tėvo (motinos) sutuoktinis;
2. vaikas gyvena norinčių jį įvaikinti asmenų šeimoje.
Asmenys, turintys teisę įvaikinti
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
Asmenys, norintys įsivaikinti vaiką (išskyrus vaiko motinos (tėvo) sutuoktinį ir giminaičius), turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą.
Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
1. giminaičiams;
2. sutuoktiniams;
3. asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4. Lietuvos Respublikos piliečiams;
5. asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
6. asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti.
Jeigu tą patį vaiką įvaikinti nori keli asmenys, pirmenybė teikiama tokia eile:
1. asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2. giminaičiams;
3. asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4. sutuoktiniams.
Jei įvaikinti vaiką pareiškia norą keli tos pačios eilės asmenys, įsivaikina tas, kuris pirmas įtrauktas į apskaitą įvaikinti.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų. Tačiau įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius, leistinas amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki penkiolikos metų.
Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas, kurį jis duoda teismui. Kai įvaikinamas dešimties metų dar nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams.
Be bendrų taisyklių, nustatytų įvaikintojams, įvaikinimas užsienio valstybės piliečiams galimas, jeigu:
1. per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių prašymų jį įvaikinti ar globoti;
2. vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje, šeimos ar šeimynos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti;
3. vaiko globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti.
Teismas turi teisę, vadovaudamasis vaiko interesais, priimti sprendimą įvaikinti be šeimos, šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo) sutikimo.
Sprendžiant klausimą, ar leisti vaiką įvaikinti užsienio valstybės piliečiui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą. Taip pat – ar valstybės, į kurią vaikas įvaikinamas, teisė atitinka 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus.
Įvaikinimo procedūros
Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją), išskyrus valstybinę globos instituciją, būtinas jo rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Tėvai sutikimą įvaikinti vaiką konkrečiam įvaikintojui gali duoti tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis.
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu jiems neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais.
Jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu.
Valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Jei būsimieji įtėviai nesutinka su atestuoto socialinio darbuotojo išvada, jie gali šią išvadą apskųsti teismui. Ar įtėviai turi tinkamas sąlygas ir deramai pasirengę įvaikinimui, nusprendžia teismas, nagrinėjantis prašymą dėl įvaikinimo.
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, norintys įvaikinti Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantį vaiką, savo deklaruotos gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikia šiuos dokumentus:
1. prašymą įvaikinti, kuriame nurodomi duomenys apie norintį įvaikinti asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis) ir jo šeimos narius, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, taip pat įvaikinimo motyvai;
2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. santuokos liudijimo kopiją; jeigu išsituokęs – teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo (jeigu yra) arba ištuokos liudijimo kopiją; jeigu našlys – sutuoktinio mirties liudijimo kopiją;
4. medicininį pažymėjimą, išduotą pagal apskaitos formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“;
5. pažymas apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą;
6. sutuoktinio rašytinį sutikimą įvaikinti, kai vaiką nori įvaikinti vienas iš sutuoktinių. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esančiu ar pripažintas neveiksniu. Šiuo atveju pateikiama teismo sprendimo kopija;
7. dokumentus apie šeimos gaunamas pajamas;
8. pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi nurodytus dokumentus, kreipiasi į atitinkamas valstybės institucijas, siekdama išsiaiškinti dėl įvaikintojų ir faktiškai kartu su jais gyvenančių asmenų teistumo ir jų padarytų administracinių teisės pažeidimų.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba informuoja norinčius įvaikinti asmenis apie organizuojamą jų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimą.
Norintys įvaikinti asmenys turi išklausyti specialų mokymo kursą. Mokymuose būsimi įtėviai yra ruošiami priimti į šeimą tėvų globos netekusį vaiką, suprasti jo poreikius, įvertinti, ar turi žinių ir gebėjimų auginti įvaikintą vaiką. Įvaikintojų mokymai prasideda ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvaikintojų dokumentų gavimo įstaigoje dienos ir trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Atestuoti socialiniai darbuotojai įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo metu organizuoja bendroje globėjų ir įtėvių rengimo programoje nurodytus grupinius ir individualius susitikimus su įvaikintojais. Įvaikintojams, dalyvavusiems mokymuose, išduodamas specialus pažymėjimas. Mokymai neprivalomi, jei norima įvaikinti savo sutuoktinio vaiką arba šiuos mokymus asmenys jau yra išklausę. Minėti mokymai yra nemokami.
Pasibaigus mokymams, atestuoti socialiniai darbuotojai parengia išvadą dėl asmenų pasirengimo įvaikinti vaiką. Gavus teigiamą išvadą, būsimieji įvaikintojai įrašomi į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Į šį sąrašą nepatenka asmenys, ketinantys įvaikinti sutuoktinio vaiką arba vaiko giminaičiai.
Vaiko teisių apsaugos tarnybai įrašius vaiką į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą, tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi asmenų, įrašytų į Norinčių įvaikinti asmenų sąrašą, pageidavimus, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius asmenis.
Lietuvos Respublikos piliečių prašymus įvaikinti nagrinėja apylinkės teismai pagal pareiškėjo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą, dalyvaujant pareiškėjams ir valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui. Užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Prašymas įvaikinti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą. Jei priimama nutartis perkelti vaiką į šeimą, įvaikinimo bylos nagrinėjimas sustabdomas.
Bandomasis laikas gali būti skiriamas atsižvelgiant į būsimų įtėvių ir vaiko psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje.
Teismo nutartimi vaiką perkėlus į šeimą iki įvaikinimo, vaiko ir būsimų įvaikintojų tarpusavio teisės ir pareigos, išskyrus paveldėjimo, prilyginamos vaikų ir tėvų pagal kilmę tarpusavio teisėms bei pareigoms.
Šaltiniai:
www.ikimokyklinis.lt
|
