17 patikimų būdų, kaip „užmušti“ kūrybingumą

2012-07-11

Susijusios temos:

Kūrybingumas Psichologija Specialieji poreikiai Šeima Kompleksinė pagalba Ugdymo įstaigos Vaiko ugdymas

17 patikimų būdų, kaip „užmušti“ kūrybingumą

Doc. dr. Daiva Karkockienė,
LEU Psichologijos didaktikos katedra


	Realybėje, deja, labai dažnai kūrybingumas neugdomas, nes kūrybingi žmonės – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji – nėra „patogūs“.

Daug kalbama apie kūrybingumo ugdymą, tačiau neretai tai labiau teoriniai pasvarstymai ar gražūs įrašai ugdymo planuose. Realybėje, deja, labai dažnai kūrybingumas neugdomas, nes kūrybingi žmonės – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji – nėra „patogūs“. Vaikai vargins savo nesibaigiančiais klausimais, nuolat teks sukti galvą, kuo juos užimti, ką naujo sugalvoti... Kūrybingi auklėtojai „badys akis“ kolegoms ir, dažniau už akių, bet neretai ir į akis, jiems bus sakoma: „Ir ko jam / jai dar vis negana? Dirbtų savo darbą ir neieškotų, ko nepametė...“

Kai tenka vesti seminarus apie kūrybingumą ar gabių vaikų ugdymą pedagogams, stebina kai kurių mokytojų nenoras su kolegomis dalytis tuo, ką surado literatūroje, kokias naujas užduotis parengė. Motyvuojama tuo, kad įdėjo daug darbo, o kiti – jais tik pasinaudoja...

Džiugu, kad yra ir kitokių ugdymo įstaigų, kuriose susidariusios neformalios (bet palaikomos vadovybės) pedagogų grupelės, kuriose mokytojai dalijasi vieni su kitais tuo, ką atrado, rengia neformalius susitikimus, aptaria kilusias problemas... Juk ne veltui sakoma: „Jei aš tau duosiu obuolį ir tu man duosi obuolį, turėsime po vieną obuolį. Tačiau, jei aš pasidalysiu idėja su tavimi ir tu pasidalysi su manimi, mes turėsime po dvi idėjas...“

Norėtųsi paskatinti pedagogus kurti savo kolektyve bendraminčių grupes, kuriose bent kartą per mėnesį galėtumėte susitikti. Grupių susitikimai neturėtų vykti visai spontaniškai, neplanuotai. Kaskart galima paskirti vis kitą asmenį, kuris būtų atsakingas už susitikimo vedimą, stebėtų, ar „telpama“ į laiką, ar kalbama dalykiškai ir pan. Kitas asmuo galėtų būti pasiruošęs trumpam (10–15 min.) pristatymui aktualia tema. Susitikimas neturėtų trukti ilgiau negu 1val. 30 min.

Tačiau, kad vyktų tokie neprievartiniai susitikimai, kilę pačių auklėtojų iniciatyva, pirmiausia reikėtų pasvarstyti, kokia kolektyve atmosfera, ar yra sąlygos kūrybingai dirbti, ar kūrybingumas nėra tik formalus dalykas, įrašytas plnuose... Tai ir galėtų būti vieno iš susitikimų tema – aptarti, ar kolektyve, kuriame dirbame, nėra įsivyravusi atmosfera, „užmušanti“ bet kokį kūrybingumą.

Tad šiame straipsnyje nagrinėjami „kūrybingumo žudikai“, skatinant ugdytojus atvirai ir nuoširdžiai įvertinti ir aptarti, ar tikrai yra sąlygos skleistis auklėtojų kūrybingumui. Be jų, kalbėti apie vaikų kūrybingumo ugdymą net neverta pradėti...

Taigi, pasitikrinkime, ar nėra atsitikę taip, kad pedagogų kolektyve kūrybingumo daigai sunaikinami net nepradėję skleistis. Bus aptariami veiksmai (būdai), „užmušantys“ kūrybingumą. Jei bent penki iš jų pastebimi jūsų kolektyve, reikėtų nutarti, ką galima padaryti, kad jų atsikratytumėte.

Niekada nepriimami į darbą geresni už jau esančius. Jei kandidato CV labai originalus, o jame parašyta apie plačius intelektualius pomėgius ar meninius gebėjimus, tada geriau ieškoma žmogaus, kuris daro gerą įspūdį ir patraukliai atrodo.
Išsišokėlis greitai „pastatomas“ į savo vietą. Svarbiausia – neleisti jam daryti įtakos ir padaryti viską, kad jis savo idėjų daugiau net nesiūlytų.
Neleidžiama uždavinėti „kvailų“ klausimų, kurie „gaišina“ laiką. Jei tokių klausinėtojų atsiranda, jie greitai „nuraminami“, sukritikuojama jų nuomonė, primenamos ankstesnės klaidos ar nesėkmės, paprašoma tokioms idėjoms svarstyti skirti savo asmeninį, o ne „brangų visų“ laiką.
Organizuojami tik gerai apgalvoti, tiksliai suplanuoti susirinkimai. Jei kas nors netikėtai pasiūlo idėjų, jie „nuraminami“ šiais pasakymais: „Tai dar niekada ,nesuveikė‘“; „Per brangiai kainuoja“; „Tai jau seniai išbandyta“; „Jei šitai būtų teisinga, kiti būtų jau seniai padarę“; „Taip, bet...“; „O kas tai darys?“; „Sudarykime komitetą šiam klausimui apsvarstyti...“ ir kt. Kartais pakanka ir pašaipaus žvilgsnio ar nervingo atodūsio...
Beveik nesikalbama apie tai, kaip jaučiasi kolektyvo nariai, kokie vyrauja bendravimo būdai, kaip vadovaujama kolektyvui ir kaip dėl to jaučiasi jo nariai.
Ateities planai pateikiami kuo painiau. Niekada „neišsiduodama“, ką iš tikrųjų ketinama daryti. Planai niekada nekeičiami.
Viskas daroma labai rimtai. Nėra vietos ir laiko pajuokavimams ar žaismingumui.
Bet kokia iniciatyva yra nuslopinama. Tiksliai pasakoma, kas ką turi daryti.
Vadovai yra sunkiai „prieinami“, kūno kalba nuolatos parodo, kad jų netrukdytų.
Niekada nesivadovaujama intuicija ir nuojautomis.
Aplinka tvarkinga, bet nuobodi. Vyrauja simetrija, aprangos kodas iš anksto apibrėžtas. Vengiama visko, kas blaško ar išsiskiria iš kasdienės aplinkos.
Labiausiai vertinami mažiausiai kūrybingi ir labiausiai prisitaikantys žmonės. Jie apdovanojami, pagiriami, turi „nerašytų“ privilegijų.
Jei kažkas siūlo idėją, pasakoma, kad ji netinkama. Jei bandoma įrodyti, kad ji tinkama, teigiama, kad ji pavojinga. Jei atsakoma, kad ji saugi, atšaunama, kad ji nepaklausi. Jei bandoma įrodyti, kad ji paklausi, teigiama, kad bus sukurtas komitetas tam, kad ji būtų apsvarstyta. Tai yra vienas patikimiausių būdų idėjai galutinai sužlugdyti.
Jei iš principo ir pritariama idėjai, nesuteikiamas joks grįžtamasis ryšys idėjos autoriui, jis nepalaikomas, nevertinamas.
Kolektyve diskusijos apie inovacijas, kūrybingus ar rizikingus sprendimus tuoj pat sustabdomos ir nepriimamos.
Neskatinama dalyvauti kūrybingumo ugdymo seminaruose, vengiama aptarinėti naujas idėjas, neskatinama skaityti knygų apie kūrybingumo ugdymą arba kolektyvas tam priešinasi.
Jei institucija, kurioje dirbate, žlunga (ateina vis mažiau vaikų, nes pasirenkami aplinkiniai kiti darželiai, vyksta nuolatinė darbuotojų kaita, tėvai skundžiasi, kad vaikai nenori eiti į darželį), administracija suverčia dėl to kaltę gimstamumo mažėjimui, infliacijai, blogai ekonominei padėčiai, neva neetiškiems ir neišsilavinusiems tėvams ar peikia kaip netinkamus Švietimo ir mokslo ministerijos planus...

Šaltiniai:

Grakauskaitė-Karkockienė D. Kaip tapti kūrybišku mokytoju? Žvirblių takas: specialus periodinis leidinys, skirtas ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui. 2004, Nr. 3, p. 2–7.
Grakauskaitė-Karkockienė D. Kur dingsta Kodėlčiukai? Kūrybiškumo ugdymo pagrindai. Vilnius: Logotipas, 2006.
Michalko M. 24 ways to kill creativity // Prieiga per internetą http://creativethinking.net/articles/2011/03/14/24-ways-to-kill-creativity/ (žiūrėta 2012-06-01)

Daugiau autorės straipsnių:

Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.

Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.