Tautos kultūrinis paveldas sąlygoja vaiko dvasines vertybes

Baltas, baltas mano takas                               Jeigu gėrio sėkla nešim        

Per laukus –                                                     Į namus,

Žvaigždės mirga, žvaigždės sako:                  Jei atjausiu kito skausmą

Bus jauku,                                                        Gerumu,

Jei Advento skleis ramybę                               Jei advento laiką leisiu

Šiluma,                                                             Laukimu –

Jei malda paglostys sielą                                 Kad užgimtų kūdikėlis

Kaip mama,                                                      Širdyje

Jeigu geros draugo rankos                               Kaip gerumo kibirkštėlė

Šildys mus.                                                       Danguje

 

 

Rūpesčių verpetai, greitas gyvenimo tempas, naujausios ištobulintos technologijos tolina mūsų sąryšį su Tėviškės gamta, kūrybiniu tautos paveldu.  Neretai vaikai laisvalaikį leidžia prie kompiuterio arba apsuptyje beverčių žaislų. Atitolimas nuo savos kultūros šaknų sąlygoja tautiškumo, pilietiškumo jausmo praradimą. Mūsų kultūra-tai mūsų veidas, tai mes patys. Vaikas dvasines vertybes įsisavina per tautos gyvenimą ir todėl turime padėti jam natūraliai įaugti į tautos kultūrinę terpę.

 

 Mūsų Vilniaus lopšelyje – darželyje ,,Gilužis’’nuo seno puoselėjamos lietuvių liaudies tradicijos. Viena iš tokių liaudies švenčių-tai Adventas. Darželio vaikučiai kiekvienais metais švenčia šią šventę ir žino, kad adventas –tai ypatingas metas- susikaupimo, tylos, ramybės, laukimo, pasiruošimo šventei – Kalėdoms-laikotarpis. Šiuo laikotarpiu gamta, pavargusi nuo sunkių darbų , ilsisi, kad pasisemtų jėgų naujam gyvenimui, naujai gyvybei. Tai žiemos saulėgrįžos metas, kai  laukiama sugrįžtančios saulės, laukiama sugrįžtančios šviesos.

Tagi  vieną tokį adventinį žiemos vakarą, kartu su ,,Nykštukų’’ grupės vaikais ir jų tėveliais šventėme – Adventą. Vaikai nešini žvakelėmis, tarsi pasišviesdami sau kelią, įžengė į salę. Jų veiduose atsispindėjo rimtis, susikaupimas, iškilmingumas.

 

 

Vaikai žinojo, kad gruodžio 13 d. tai Šviesos diena, šv.Liucijos vardadienis, o Liucijos simbolis – šviesos simbolis. Šviesos dieną uždegę ugnelę savo namuose, praskaidrinsime niūrų ilgųjų naktų vakarą, sukursime švenčių laukimo nuotaiką. 

 

 

 

Ir Advento vainike auklėtoja uždegė keturias žvakes, reiškiančias keturias Advento savaites. Uždegdama pirmą žvakę auklėtoja akcentavo, kad ji skirta visoms vėlėms atminti, antroji – prisimenami geri darbai, trečioji – skirta dvasiškai apsivalyti, sielai nurimti, ketvirtoji – atleidžiame tiems, kurie mus įskaudino.  

 

 

 

Pagal senas tradicijas nuo šv. Liucijos iki Kalėdų žmonės atidžiai stebėdavo gamtą. Žmonės tikėjo, kad nuo gruodžio 13 dienos kiekvienos dienos oras atitinka kitų metų eilinio mėnesio orą.. Pvz. kokia gruodžio tryliktoji, toks bus sausis, keturioliktoji – vasaris ir t.t. Vaikai sužinojo kaip stebėti gamtą: jei Kalėdos juodos, be sniego – tai Velykos bus baltos su sniegu. Jei kūčių vakarą sninga, tai bitės prineš daug medaus. Vaikai taip pat sužinojo, kad per Adventą nevalia linksmintis, tačiau susirinkę tėveliai ir vaikai ėjo ratelius, dainavo kalėdines dainas, būtent tas dainas, kurias lietuvių liaudis dainuodavo šiuo ramybės laikotarpiu.  Sužinojo, kad per Adventą dirbami tik lengvi darbai:: pešamos plunksnos, mušamas sviestas, vyniojami siūlai, sekamos trumpos pasakėlės. Šventės metu  net ir Dominikos mama papasakojo pasaką , kaip kiškučiui trūko lūpa. Auklėtoja Jūratė pasakojo, kad gruodis vadinasi Vilkų mėnesiu. Vilkas buvo laikomas miškų karaliumi jis buvo garbinamas kaip dievaitis. Mergaitės vaidino inscenizaciją apie laumes, būrė ar kitąmet daug keliausite, ar geras bus obuolių derlius.

 

 

Gražią Advento tradiciją puoselėja ir Vilniaus lopšelis – darželis,, Riešutėlis‘‘. Kuris maloniai mus pakvietė pavakaroti drauge. Į ten nuvykome su ,,Nykštukų‘‘ grupės vaikais, auklėtojomis, ir tėveliais. Vaikai buvo paruošę Adventinę programėlę. Po pasirodymo vaišinomės įvairiais kūčių valgiais: kučiūkais, riešutais, duonele, sūriu, medumi.

 

 

Maloniai pasibuvę, pabendravę, atsisveikinome su nuoširdžiu,, Riešutėlio‘‘ kolektyvu.

Vilniaus lopšelis – darželis ,,Gilužis’’

Direktorės pavaduotoja ugdymui Asta Dambrauskienė,

Meninio ugdymo pedagogė Daina Pyragienė