Kodėl vaikai neklauso, kai jiems liepiama?

Žmonės nelinkę klausyti tų, su kuriais jų nesieja glaudūs ryšiai. Tai iš principo labai geras dalykas. Instinktyviai žinodami, kad klausyti reikia tik tų, su kuriais sieja saugus ryšys, vaikai tokiu būdu turi vidinį sargybinį, kuris neleidžia jiems pasitikėti nepažįstamaisiais ar tais, kurie gali turėti ne pačius geriausius ketinimus jų atžvilgiu.

 

Gordonas Neufeldas, knygos „Hold On to Your Kids“ autorius, aprašė šešių prisirišimo stadijų modelį. Šias stadijas visi vaikai pereina per pirmuosius šešerius savo gyvenimo metus. Užtikrindami, kad kiekviena šių stadijų bus stipri, mes patenkinsime natūralų vaikų polinkį leistis mūsų vadovaujamiems ir bendradarbiauti su mumis.

 

Kūdikis pradeda savo prisirišimo prie tėvų ar globėjų kelią per artimumą - lytėjimą, kontaktą ir artumą. Kai jis auga ir mes siunčiame jam žinią, kad mums patinka būti šalia jo, prisirišimas stiprėja.

 

Apie antruosius metus prisideda tapatumas. Jų noras būti tokiais pačiais kaip mes – svarbus kalbos išmokimo veiksnys. Tai taip pat padeda augančiam vaikui – ir paaugliui – toliau jausti ryšį su mumis, kai pabrėžiame pomėgius ar polinkius, kurie mus sieja.

 

Apie trečiuosius metus vaiko ryšys toliau vystosi per lojalumą ar priklausymą. Šio amžiaus vaikai savinasi savo tėvus, nustumdami kitus vaikus nuo mamos ar sakydami tokius dalykus kaip „tėti, noriu už tavęs ištekėti“. Prisirišdami per lojalumą vaikai taip pat pradeda norėti daryti tai, ko paprašome.

 

Ryšys stiprėja dar labiau kitoje stadijoje – reikšmingumo. Leisdami vaikui suvokti, kaip jis mums svarbus ir koks jis ypatingas, sustipriname artumo jausmą.

 

Maždaug penkerių vaikas pereina į penktąją prisirišimo stadiją – meilę. Čia ištisa emocijų gama padeda stiprinti prisirišimą prie tėvų.

 

Ir galiausiai paskutinė stadija – būti žinomam – jei viskas praėjo gerai, vaikas nuo šešerių atskleis mums savo paslaptis. Tai bene svarbiausia stadija, toji, kuri vaidina esminį vaidmenį auginant paauglius ir išleidžiant juos į suaugusiųjų gyvenimą.

 

Pakvieskite savo vaiką spontaniškai pažaisti kortomis, pasivaikščioti, papasakoti anekdotų.

 

Leiskite vaikui pajusti, kad jums svarbi ta veikla, kuri jus sieja. Jei abu esate juokingiausių vaizdelių fanai, žiūrėkite juos kartu.

 

Parodykite vaikui, kad esate jo pusėje, jei jie turi problemų su namų darbais ar draugais. Leiskite jiems žinoti, kad galite padėti – nekaltinkite ir neteiskite.

 

Žiūrėkite su vaiku nuotraukas, kuriose jis buvo dar kūdikis, leiskite jam suprasti, kaip jo laukėte ir kiek meilės skyrėte.

 

Leiskite jam pamatyti, kaip jūsų veidas nušvinta jam įėjus į kambarį.

 

Kai vaikas ima pasakoti savo tiesas, klausykitės nepertraukinėdami. Parodykite, kad galite išklausyti, kas jums pasakojama.

 

Nors tai tik trumpa įžanga į prisirišimų svarbą ir būdus juos stiprinti, pritaikykite šias idėjas. Pastebėkite tuos momentus, kai vaikai noriai padeda jums neraginami. Sukurdami gilų pasitikėjimo ryšį, padėsime vaikams būti stipriems ir natūraliai linkusiems bendradarbiauti su mumis.