Kaip nuo vaikų apsaugoti suaugusiųjų gyvenimo paslaptis?

 

 

Kol mažyliui nėra penkerių metų, galima ramiai aptarinėti savo reikalus jam esant šalia, o štai sulaukę dešimties metų vaikai jau supranta, kad pasakoti galima ne viską. Pagrindinė „rizikos grupė“, psichologų manymu, yra vyresnis vaikų darželinuko ir pradinuko amžius. Šešiametis Vytukas be jokių problemų gali auklėtojai ir kitiems grupės vaikams papasakoti, kad vakar mama su tėčiu susibarė, nes tėtis namo grįžo vėlai ir piktas, pakartos žodžius, kuriais barėsi tėtis ir kaip atsakė mama. Įsivaizduotumėte suaugusio žmogaus reakciją?

 

Psichologai rekomenduoja 5-9 metų vaikų tėvams ypatingai stebėti savo kalbą ir poelgius. Nesitikėkite, kad jie dar maži ir nieko nesupras. Pavyzdžiui, konfliktinėje situacijoje pateikite pretenzijas vienas kitam taip, kad vaikai negirdėtų. Jei neturite izoliuotos patalpos, palaukite, kol vaiko nebus namie, išleiskite jį į lauką ar pas močiutę ir tuomet barkitės su savo antrąja puse kiek tik širdis geidžia.

Kitaip ne tik rizikuojate sukelti savo atžalai psichologinę traumą – rytoj apie jūsų šeimyninį konfliktą žinos visas namas su kiemsarge priešaky, o vaiko mokytoja neabejotinai įtrauks jus į prastų tėvų sąrašą. Žinoma, tai kraštutinumas, bet taip atsitikti gali.

 

 

Kita problema – vaikas uždavinėja „nepatogius“ klausimus. Tarkim, iš kur atsiranda vaikai arba apie tai, ką naktį lovoje veikia tėtis ir mama. Aiškinti, kad naujagimius atneša gandrai arba jie perkami parduotuvėje, neverta. Vaikai šiais laikais apsišvietę ir gali jumis tiesiog nepatikėti. Geriau atsakyti: „Matai, kai vyras ir moteris ilgai gyvena kartu, pas juos ir atsiranda vaikas“. Tokiu būdu faktiškai pasakysite tiesą, bet išvengdami intymių detalių nupasakojimo.

 

Taip pat verta imtis priemonių, kad vaikas netaptų jūsų seksualinio gyvenimo liudininku. Praktika rodo, kad vaikai, netyčia tapę lovos scenų liudininkais, jas sieja su prievarta. Ir po to vaikus nuraminti būna sunku. Taigi, jei jūsų vaikas atskiro kambario neturi, tai bent jau atitverkite jo miegojimo vietą širma. Bet geriausia užsiimti seksu tuomet, kai vaikų apskritai nėra namie. Ir tam galimybių visuomet galima rasti.

 

Visgi lytinis auklėjimas reikalingas net ir tokiame amžiuje. Juk vaikas gali sužinoti apie intymiąsias gyvenimo detales ne tik iš jūsų, bet ir, pavyzdžiui, iš vyresnių draugų. Ir nežinia kuo tai gali baigtis. Kartais ikimokyklinio amžiaus vaikai ar pradinukai, prisiklausę tokių pasakojimų ar prisižiūrėję filmų, patys bando užsiimti lytiniais santykiais „kaip suaugę“.

 

Savaime suprantama, jiems nieko neišeina, bet... Jeigu vaikas jau yra susipažinęs su tokiais reikaliukais, pasistenkite jam paaiškinti, kad „tuo“ užsiimti jis galės tik tada, kai bus pakankamai suaugęs. Kitaip galima labai rimtai susirgti. (Šiuo atveju melas bus naudingas).

 

 

Tapkite pavyzdžiu savo vaikams. Jei vaikui matant rūkote ar vartojate alkoholį, keikiatės, o gal net parsivedate į namus meilužį (meilužę), tai ar verta stebėtis, kad vaikas manys, jog tai yra visiškai normalu ir mokyklos rašinėlyje, kurio tema „Mūsų šeima“, jis išduos viską, kas vyksta namie? Be to, mažylis gali pabandyti ir kopijuoti jūsų nepageidautiną elgesį. Bet kuris pedagogas žino, kad jei vaikai keikiasi, vadinasi, keikiasi jų tėvai. Iš to, kaip elgiasi vaikas, bus sprendžiama apie jus.

 

Vienu žodžiu – vaikui matant nedarykite nieko, kas galėtų jus kompromituoti. Pasistenkite taip pat „cenzūruoti“ žiūrimas televizijos laidas ir interneto tinklalapius, iš kurių vaikas galėtų gauti nepageidaujamos informacijos apie „suaugusiųjų“ gyvenimą. Neleiskite vaikams suaugti anksčiau nei tai turėtų įvykti savaime. Juk tai vargu ar suteiks laimės jums ar jiems patiems.

Tačiau nebus blogiau, jei su vaiku atvirai pasikalbėsite ir pamokysite jį saugumo taisyklių. Juk jis gyvena pasaulyje, kur toli gražu ne kiekvienas elgiasi tinkamai ir draugiškai. Jums patiems bus ramiau.