Nebijokim griežtesnių auklėtojų, bijokim abejingų.

Nebežinom nei kaip dirbti,nei kaip šokinėti.Tėvai nenori žinoti jokių darž.-.reikalavimų,nenori išklausyti pastabų apie savo vaiką,tiesiog nesidomi vaiko elgesiu,gebėjimais, tingi bendrauti,tik neužmiršta "pašokdinti"auklėtoją.Ir norėtų,kad auklėtoją būtų galima kasdien pasirinkti pagal jų vaiko norą...kaip "Maximoje" kasininkę.

Ach ,kaip tėveliams norisi,kad visos auklėtojos būtų TIK jaunos,blondinės,ilgakojės,vos judinančios silikono pripumpuotas lūpytes ir šnabždančios stebuklingus žodelius ,nuo kurių vaikučiai klauso ,grupėje ramybė ir darna.Deja,realybė tokia, kad tos jaunos ir gražios neina dirbti tokio sunkaus ir LABAI atsakingo darbo.Ir kažin ar mokėtų ir norėtų šluostyti nosis ir užpakaliukus.Taigi,dirba patyrę,savo darbą išmanantys pedagogai, o jei kartais ir pratrūksta-ne iš blogos valios,iš nuovargio.Laikas mažinti vaikų skaičių grupėse,nes kas vyksta dabar-baisu.

iš kur tie mažyliai bus "normalūs",pažiūrėkit kokiose šeimose dabar jie auga: dažniausiai augina vienos mamos,tėvai pabėgo į krūmus auštant...arba lenkia nugaras užsieniuose.o dar baisiausia,kad jie palikti auginti giminaičiams ar močiutėms.o tie nežino kaip palepinti nabagėlius,našlaitėlius.o apie drausmę,auklėjimą nėra nė kalbos,mamytės,tėtukai užsirūstins...pinigų nesiųs.ir dar, stebint tėvų bendravimą su vaikais,graudu darosi-juos pačius reikia auklėti,o ne vaikus.

Netoleruoju JOKIO smurto prieš vaikus,tačiau pritariu,kad kažkokie sudrausminimo būdai turi būti taikomi .Vaikai kasmet agresyvėja,atsiranda daug hiperaktyvių,tad kenčia ramūs,ar tinkamai išauklėti vaikai.Visas dėmesys tik tiems išdykėliams,jų raminimui.Jie geba manipuliuoti ir grupės draugais ir suaugusiais.Tad,manau tvarka ir drausmė grupėje reikalinga.

Perdėdas gyrimas neduoda tinkamo rezultato,nes vaikas nemato reikalo stengtis , nes vistiek viskas bus gerai.Visko turi būti su saiku.Mes neturim vaiko auginti šiltnamio sąlygomis,mūsų tikslas jį ruošti gyvenimui.O gyvenimas ne visada glosto...

Dėl tokios vaikų masės grupėse,jaunosios mamytės vaikų darželius jau "daržais"vadina.Ir jos teisios,nes lietuviški darželiai toli gražu neatitimka jokių sveiku protu suvokiamų normų. Kaip galima 20 vaikų visą dieną laikyti vienoje patalpoje.O dar neretai ten ir miegama.Ir taip diena iš dienos...Todėl ir vaikai agresyvūs, ir auklėtojos pervargusios.Reikėtų valdžios vyrus ten įdarbinti nors savaitei...manau nupuštų ir bėgtų galvas susiėmę. Taigi,pirmiausia reikėtų pasižiūrėti kokiose sąlygose žmonės dirba, o tik po to kažko iš jų reikalauti.Norint gauti,reikia duoti...

dėl vaikų skaičiaus pritariu "visomis keturiomis". Juk patys pagalvokim, kai patalpoje tiek vaikų normaliai kalbant paprasčiausiai nieks tavęs negirdės, taigi ir tenka kalbėti pakeltu tonu arba netgi šaukti kad tave kažkas išgirstų. Vaikų neužčiaupsi, o pribėgti prie kiekvieno niekaip negalėsi

Kaip lengva apkaltinti auklėtoją grubumu, netinkamu elgesiu su mažyliais, o ar pamėginam nors vienas "rašinėtojas" atsidurti jos vietoje. Grupėje kasdien virš 20 vaikų.Vienoje patalpoje tokia minia vaikų su savo kaprizais,ne visada gerais įpročiais,potyriais šeimoje, natūraliu poreikiu išdykauti, būtinybe gauti dėmesio ir t.t. Tai ypatingai sunkus ir atsakingas darbas.Natūralu , kad kartais tenka ir sušukti,nes kol pribėgsi,gali buti vėlu.Kas met vaikai darosi grubesni, agresyvesni.Tėvai namuose turi1,2 atžalas ir nesusitvarko, o mes turim suvaldyti minią.Taip, mes profesionalai ir žinom kaip turim dirbti, kad mažyliams su mumis būtų gera,bet mes ne robotai, o tokie patys žmonės.Gal reikėtų pradėti kalbėti apie tai,kad laikas mažinti vaikų skaičių grupėse,kad būtų įmanomas individualus priėjimas prie vaiko, o ne saugojimas,kad vakare atiduotum tėvams su akim ir ausim,kad vaikai ir darbuotojai nekentėtų nuo baisaus triukšmo.Vis dairomės į vakarus , kaip ten dirbama.Taigi, ten vaikučių iki 12-13,o lopšelyje iki 7, dvi auklėtojos ir auklytė...Va,čia ir visa paslaptis .ko reikia, kad auklėtoja nerėkautų, o vaikučiai jaustųsi saugųs ir labai mylimi.

Suprantu tėvelių nerimą, bet ar bandėte kalbėtis su auklėtoja kartu su kitais grupės tėveliais. Išsikalbėkite, kas yra, kodėl taip pedagogė elgiasi, o gal jos toks balso tonas ir t.t. Jus turite teisę kalbėtis su grupės pedagogais, apklauskite kitos grupės pedagogę, manau kad galima išsiaiškinti susidariusią nemalonę situaciją. Aišku jei tikrai pasitvirtintų, jog tai nuolat vyksta, kad pedagogė šaukią ant Jūsų vaikų, tada turite prašyti pagalbos įstaigos vadovų dėl tokio netinkamo pedagogo elgesio spręsti vienreikšmiškai -atsisakyti jos paslaugų. Bet siūlau pirmiausiai tėvų grupės bendruomenei kviesti susirinkimą ir su grupės pedagogais pakalbėti.

vaiką galima sudrausminti, bet nepamirškime prieš tai 10 kartu pagirti. tik tada jūsų piktesnį žodį vaikas supras teisingai.

Remiantis Švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 15 dalį, mokinys – asmuo, kuris mokosi. Jis turi teises, apibrėžtas Švietimo įstatymo 46 straipsnyje. Viena iš teisių yra mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Pagal įstatymo 47 str. 1 dalies 7 punktą, tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas. Remiantis šiomis įstatymų normomis, tėvai (vieno vaiko ar kelių) turi kreiptis (žodžiu arba geriau raštu) į darželio vadovę su prašymu išsiaiškinti, ar vaikas pasakoja tiesą. Įstaigos vadovė turėtų ištirti prašymą. Ji gali sudaryti komisiją, kurioje galėtų būti ir tėvų atstovas. Auklėtojos interesus galėtų ginti darbuotojų atstovas. Komisija per nustatytą laiką, apklaususi tėvus, vaikus, auklėtojos kolegas, turėtų išsiaiškinti vaikų pasakojimų pagrįstumą ir ar auklėtoja nepažeidžia vaiko teisių. Jei komisija nustatytų, kad auklėtoja pažeidė vaiko teises, tai įstaigos vadovė, laikydamasi Darbo kodekso XVI skyriuje nustatytos tvarkos, gali skirti auklėtojai drausminę nuobaudą – pastabą ar papeikimą. Už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą gali būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Vaikas, parėjęs namo, pasakoja, kad auklėtoja nuolat šaukia. Auklėtoja sako, kad taip nesielgia. Kiti tėvai patvirtina, kad jų vaikai pasakoja panašiai. Kaip mums reiktų elgtis? Darželio vedėja sako, kad neturi būdų, kaip atsisakyti auklėtojos paslaugų. Ar tėvai turi teisę prašyti pakeisti darželio auklėtoją?